Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-02-09 · Administracinė byla Nr. I-16-355/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-09
Bylos Nr.
I-16-355/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Daunys (pirm.), Virginijus Stankevičius, Marytė Švažienė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Šiaulių apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.bylos Nr. I-16-355/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 4.4;38;74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Donato Daunio,

kolegijos narių teisėjų Marytės Švažienės ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui S. S.,nedalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl Šiaulių apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo,

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. 2008-12-10 Šiaulių apygardos administraciniams teismui pateikė skundą, kurį 2008-12-17 patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2008-11-07 įsakymo Nr. V-6304 dalį dėl servitutų nustatymo kelio 585 m² plote; teisės tiesti požemines ir antžemines komunikacijas 1838 m² plote; teisės aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m² plote.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas teismo prašė patenkinti jo skundą ir iš dalies panaikinti skundžiamą aktą. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.111 straipsnyje nurodyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamą daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. LR CK 4.124 straipsnyje nurodyta, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais administracinis aktas. Šiuo atveju apskrities viršininkas laikė, kad servitutą galima nustatyti pagal įstatymą ir priėmė administracinį teisės aktą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servituto nustatymo viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Reziumavo, jog šiuo atveju nėra viešpataujančio daikto, nurodyto Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Tai yra nėra kapinių, rekreacinių zonų, bendram naudojimui skirtų zonų, teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, prie kurių reiktų privažiuoti privačiu žemės sklypu ar jais naudotis. Mano, jog jo sklypas nėra aptarnaujančiu daiktu. Nurodė, jog servitutą galima nustatyti išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Tačiau projekto, kad per jo sklypą eitų bendro naudojimo komunikacijos, nėra. Taip pat kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį apskrities viršininkas negali priimti sprendimo – nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Apskrities viršininkas ignoravo Vyriausybės patvirtintą tvarką. Nurodė, jog su 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu dėl detaliojo plano tvirtinimo yra susipažinęs, žino, jog detaliajame plane suprojektuoti du servitutai – komunikacijų ir kelio servitutas.

Atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l.40). Gautas atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b.l.38), kuriame nurodoma, jog institucija su pareiškėjo skundu nesutinka. Informavo, jog kelio servitutai žemės sklype (kadastro Nr. 9103/0001:449) buvo nustatyti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065 „Dėl detaliojo plano Vijolių kaime tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane. Rengiant detaliuosius planus, nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintomis detaliųjų planų rengimo taisyklėmis. Šiaulių apskrities viršininkas 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-6304 „Dėl iš žemės sklypo kadastro Nr. 9103/0001:449 suformuotų žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo Šiaulių rajone“ nustatė 1832 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, Vijolių kaime (sklypo kadastrinis Nr. 9103/00001:449), vertę, kitą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, servitutus ir specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitus kadastro rodiklius, vadovaudamasis patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065 detaliuoju planu. Su parengto detaliojo plano sprendiniais S. S. yra susipažinęs ir patvirtinęs parašu, nepareikšdamas jokių pastabų dėl numatomų servitutų, todėl dalinai panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-6304 nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas ginčija Šiaulių apskrities viršininko 2008-11-07 įsakymo Nr. V-6304 „Dėl iš žemės sklypo kadastro Nr. 9103/0001:449 suformuotų žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo Šiaulių rajone“ dalį, kuria vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 72-3077; 2005, Nr. 81-2955), 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652, 1996, Nr. 2-43; 2003, Nr. 42-1939), 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574; 2004, Nr. 164-5981; 2008, Nr. 107-4087), 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2471; 2000, Nr. 89-2766; 2004, Nr. 152-5545 ), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 14-450), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065 patvirtintu detaliuoju planu ir atsižvelgdamas į piliečio prašymą, L. V. įmonės paruoštas kadastrinių matavimų bylas, apskrities viršininkas nustatė nekilnojamojo daikto 1832 m² ploto žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, Vijolių kaime (sklypo kadastrinis Nr.9103/0001:449), kadastro duomenis, tai yra „servitutus kelio – 585 m² – plote; teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas – 1832 m² – plote; teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas – 1832 m² – plote“ (b.l.17).

Iš pareiškėjo skundo (b.l.2-3), atsikirtimo (b.l.4143), pasisakymų posėdžio metu matyti, jog pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas pažeisdamas LR CK, Žemės įstatymo nuostatas, ginčijamu įsakymu neteisėtai jo privačiame žemės sklype nustatė servitutus. Tai yra pareiškėjas iš esmės neigia servituto nustatymo pagrindus, siekia jį panaikinti.

Teisėjų kolegija susipažinusi su administracinės bylos medžiaga, tiksliau su valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2003-11-12 Pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b.l.24), nustatė, jog nuosavybės teisę į žemės sklypą (kadastrinis Nr.9103/0001:449) S. S. įgijo remiantis 2003-09-25 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-15649, o ginčijamas kelio servitutas, specialiosios naudojimo sąlygos „Žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai“ ir Vandens telkiniai“ buvo nustatyti remiantis Šiaulių apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymu Nr. V-3469.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymi, jog ginčijamų servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr.9103/0001:449) pagrindas yra Šiaulių apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymas Nr. V-3469, kurio pareiškėjas šioje byloje neginčija. Taip pat nepateikia duomenų, jog jis yra nebegaliojantis ar kitu būdu užginčytas.

Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog apie ginčijamų servitutų egzistavimą jis turėjo žinoti ne tik iš aukščiau paminėto Šiaulių apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymo Nr. V-3469, bet ir iš žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2004-08-06 akto Nr. 133 (b.l.26), kuriame nurodyta, jog žemės sklypui nustatyti žemės servitutai, bei su kuriuo jis supažindintas pasirašytinai, taip pat iš 2004-10-06 suderinto žemės sklypo plano (b.l.27). Nors apie tai, kad ginčijami servitutai buvo nustatyti 2008-09-08 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1065 „Dėl detaliojo plano Vijolių kaime tvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamojo namo statybai Vijolių kaime detaliajame plane (b.l.20-21), pareiškėjas nurodo žinojęs ir su detaliuoju planu sutikęs, jo neginčijęs.

Taigi teisėjų kolegija nenagrinės pareiškėjo motyvų dėl ginčijamų servitutų nustatymo teisėtumo, o pasisakys dėl ginčijamo įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra nustatinės, ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiam ginčui taikytini šie teisės aktai: 1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas Nr. I-1539, 2002 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 patvirtinti nekilnojamojo turto registro nuostatai, 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas Nr. VIII-1764, 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinti nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų IV skyriaus „Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų bei juridinių faktų registravimas“ Prašymų įregistruoti, pakeisti, išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimas“ 16 punktas numato sąrašą dokumentų, kurie turi būti pateikti su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktinę teisę, daiktinių teisių suvaržymus ir juridinius faktus. Jame paminėti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai – kai prašoma įregistruoti nekilnojamąjį daiktą;

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio „Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai“ 1 dalis nurodo, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra:

1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas;

2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis;

3) rašytiniai sandoriai;

4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai;

5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Atsižvelgdama į šias teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šiaulių apskrities viršininkas būdamas kompetentingas administravimo subjektas, teisėtai priėmė skundžiamą įsakymą ir teisėtai bei pagrįstai nustatė nekilnojamojo daikto – 1832 m² ploto žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, Vijolių kaime (sklypo kadastrinis Nr.9103/0001:449) – kadastro duomenis, taip pat ir servitutus kelio 585 m² plote; teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m² plote; teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m² plote. Šį teisės aktą tinkamai pagrindė teisės aktais bei teisėtai vadovavosi galiojančiu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-08 įsakymu Nr. A-1065 patvirtintu detaliuoju planu (b.l.20-21) bei L. V. įmonės paruošta kadastrinių matavimų byla (b.l.19-27), kur jau buvo nustatyti pareiškėjo ginčijami servitutai. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Šiaulių apskrities viršininko 2008-11-07 įsakymo Nr. V-6304 dalis dėl servitutų nustatymo kelio 585 m² plote; teisės tiesti požemines ir antžemines komunikacijas 1838 m² plote; teisės aptarnauti požemines ir ant žemines komunikacijas 1832 m² plote paliktina galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

Pareiškėjo S. S. skundą dėl Šiaulių apskrities viršininko 2008-11-07 įsakymo Nr. V-6304 dalies dėl servitutų nustatymo kelio 585 m² plote; teisės tiesti požemines ir antžemines komunikacijas 1838 m² plote; teisės aptarnauti požemines ir ant žemines komunikacijas 1832 m² plote panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos teisėjai Donatas DaunysMarytė ŠvažienėVirginijus Stankevičius