- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 1S-848-366/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-04 nutarties, kuria įtariamajam R. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimt dienų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. įtariamas tuo, kad būdamas kardomosios priemonės – suėmimo metu nuo 2013-04-04 iki 2013-10-02 sistemingai baugino nukentėjusiąją E. Č., vartodamas psichinę prievartą, o būtent: rašė grasinančius susidoroti su nukentėjusiąja ir jos artimaisiais laiškus dėl 2013-06-04 įvykusių skyrybų su nukentėjusiąja E. Č., taip pat jis, 2013-10-02 apie 16.45 val., prieš nukentėjusiosios E. Č. valią ją nuvežęs automobiliu „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, viešoje vietoje, peiliu grasino ją nužudyti, apipilti sieros rūgštimi, susidoroti su jos artimaisiais, sudeginant jų namus ir juos pačius, bei tuo pačiu metu sudavė smūgius nukentėjusiajai kumščiais į įvairias kūno vietas, t. y. ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą, vieną smūgį į dešinės pusės žandikaulį, vieną smūgį į galvą virš kairės ausies, vieną smūgį į krūtinės ląstą, priekaištaudamas dėl skyrybų, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. ir 284 str. 1 d.
Įtariamasis R. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2013-10-03. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-04 nutartimi įtariamajam R. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimt dienų.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis R. Č. prašo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Nurodo, kad jis nedalyvavo teisme, kai buvo svarstomas prokuroro prašymas dėl kardomosios priemonės – suėmimo jam paskyrimo. Jis iki šios dienos faktiškai nežino, už ką yra sulaikytas, kuo yra įtariamas. Nematė nei teisėjo, nei prokuroro ar gynėjo, negalėjo apsiginti, duoti paaiškinimų, viskas buvo padaryta jam už akių, nors jis buvo areštinėje. Teigia, kad jo žmona sako netiesą, tiksliau - meluoja. Grįžęs 2013 m. spalio 2 d. pamatė, kad iš namų yra dingęs auksas, buvusios žmonos brangūs rūbai. Paskambino žmonai, kuri tuo metu dirbo „Babilone“. Kai jis tą dieną apie 15 val. nuvažiavo į „Babiloną“, pati žmona įsėdo į jo automobilį ir paprašė nuvažiuoti toliau nuo „Babilono“, nuo žmonių akių (darbo metu ji negalėjo išeiti iš darbo). Pavažiavęs kokius 30 metrų sustojo. Paklausė buvusios žmonos, kur auksas, rūbai ir kt. Ji pasakė, kad kol jis buvo sulaikytas, ji susirado kitą vyrą ir viską išsivežė pas jį, nes vasarą su juo (R. Č.) ji išsiskyrė. Už tai, kad ji jam buvo neištikima, jis ją aprėkė, nes taip pasielgtų kiekvienas. Taip pat pastūmė ją, bet daugiau jai nieko nedarė. Po to ją parvežė į darbą ir susitarė 18.30 val. važiuoti į jos naujuosius namus pasiimti rūbų. Priešingai nei jo buvusi žmona, jis sako tiesą. Mano, kad akivaizdžiai norima su juo susidoroti.
Po skundo gavimo apeliacinės instancijos teisme buvo gauti dar du papildomi skundai. Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato galimybės pateikti papildomus skundus ir teismas neprivalo tokių skundų nagrinėti. Tačiau šiuo atveju įvertinus įtariamojo sveikatos būklę (bandė nusižudyti, buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje) teismas išimties tvarka priima papildomus skundus. Papildomai atsiųstuose skunduose R. Č. nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekada nesislapstė ir nebuvo paieškomas, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje. Su buvusia žmona išsiskyrė 2013-05-03. Tačiau jam būnant suėmime žmona jį lankė, atnešdavo išplautą patalynę ir kt., kas, įtariamojo nuomone, rodo, jog jo su žmona santykiai yra idealūs, jie vienas kitą myli, rūpinasi vienas kitu. Taip pat jam žmona skambindavo į Šiaulių tardymo izoliatorių. Visa tai rodo, kad jis niekaip jai negalėjo grasinti laiškuose, kaip kad teigiama teismo nutartyje. Tvirtina, kad su buvusia žmona buvo nuvažiavęs į laukus už „Babilono“, tačiau ne prie jokių garažų. Aplinkui buvo tuščia, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad viskas vyko viešoje vietoje prie neva kažkokių garažų. Niekada niekam nėra grasinęs, nei su E. Č., nei su jos mama ar seserimi jokių pykčių nebuvo. Jokio peilio jis su savimi neturėjo, mano, kad E. Č. tai išsigalvojo arba taip sakyti ją primokė policijos pareigūnai, kad visa ta situacija atrodytų labiau bauginanti. E. Č. jį dėl visko apkalba. Nurodo, kad įvykus konfliktui su buvusia žmona dėl iš namų išnešto aukso, jos brangių rūbų bei fotonuotraukų, jis, būdamas afekto būsenos, gal du kartus delnu sudavė savo buvusiai žmonai per veidą, patempė už plaukų, po ko ji nugriuvo, tačiau daugiau jai tikrai nieko nedarė. E. Č. atsikėlė, atsiprašė, paprašė ją atgal nuvežti į darbą, pasakė, kad jį mylį ir mylės. Suimtojo nuomone, jeigu jis ir padarė kokį nors nusikaltimą, tai nebent tik BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kurį visiškai pripažįsta.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas yra griežtai reglamentuotas imperatyvių BPK įtvirtintų normų. Susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas R. Č. paskirta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms.
Įtariamasis R. Č. skunde neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, akcentuoja, jog yra vykdomas akivaizdus susidorojimas su juo bei tvirtina, kad jis nebent galėjo padaryti tik BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nes tarp jo ir buvusios žmonos kilus konfliktui dėl iš namų išnešto aukso, brangių rūbų, fotonuotraukų, jis žmonai sudavė gal du kartus per veidą bei patempė jai už plaukų, tačiau daugiau jai nieko nedarė. Pažymėtina, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo bei veikos juridinio vertinimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys - nukentėjusiosios E. Č. pareiškimas bei jos apklausa, įvykio vietos apžiūra, liudytojų V. R. ir M. V. apklausos, kratos protokolas ir kiti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai R. Č. įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., padarymu bei taikyti jam kardomąją priemonę.
Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 ar 5 d. numatytų pagrindų.
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam R. Č. kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė nustatęs tam visus tris pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d., t. y. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Aukštesnės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis visiškai sutinka.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. Č. įtariamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 284 str. 1 d.), kitas – apysunkių (BK 145 str. 2 d.) nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), už kuriuos įstatymai numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Šias nusikalstamas veikas R. Č. įtariamas padaręs tą pačią dieną (2013-10-02), kai jis buvo paleistas iš suėmimo (suėmime išbuvo 6 mėnesius) baudžiamojoje byloje, kurioje jam pareikštas kaltinimas dėl organizuotos grupės daryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai įgyti, laikyti bei platinti didelį kiekį psichotropinių medžiagų subūrimo bei vadovavimo šiai grupei, t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d. (šioje baudžiamojoje byloje 2013-10-17 numatytas nuosprendžio paskelbimas). Be to, šiuo atveju ne mažiau reikšmingos yra ir tos aplinkybės, kad R. Č., kol buvo suimtas pirmiau paminėtoje baudžiamojoje byloje, sistemingai baugino nukentėjusiąją (buvusią savo žmoną), rašydamas jai grasinančius susidoroti su ja bei jos artimaisiais laiškus, kas rodo, kad jo galimai padaryti nusikaltimai nėra aiškiai atsitiktiniai. R. Č. praeityje yra net penkis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas įtariamas padaręs neišnykus teistumui. Šios pirmiau paminėtos aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, neigiamai charakterizuoja įtariamąjį R. Č., t. y. rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, R. Č. yra išsiskyręs, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas rodo, jog R. Č. nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių. Aukštesniojo teismo nuomone, visos šios aplinkybės suteikia tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis R. Č. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. (BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Skundžiamos nutarties teiginį, kad R. Č. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kadangi deklaruota gyvenamoji vieta - Panevėžio m., sav. nėra pakankamai argumentuotas. Kaip nurodo įtariamasis, jis nuolatos gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, t.y. bute priklausančiame jam ir buvusiai sutuoktinei. Todėl ši aplinkybė šalinama. Tačiau tai nepaneigia galimybės, kad R. Č. gali pasislėpti ar daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl suėmimas šiais pagrindais jam paskirtas pagrįstai.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nusikaltimai, kurių padarymu įtariamas R. Č., galimai padaryti pavartojant psichinę (peiliu grasinant nužudyti, apipilti sieros rūgštimi, susidoroti su artimaisiais, sudeginant jų namus ir juos pačius) bei fizinę (suduodant smūgius į įvairias kūno vietas) prievartą prieš buvusią sutuoktinę. Be to, bylos duomenimis, įtariamasis savo veiksmais nuo 2013-04-04 iki 2013-10-02, t. y. kol jis buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, baugino nukentėjusiąją jai rašydamas grasinančius susidoroti su ja ir jos artimaisiais laiškus, dėl ko nukentėjusioji dėl tokių įtariamojo veiksmų jautė nuolatinę baimę ir įtampą. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis R. Č., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui bandydamas paveikti nukentėjusiąją, jos artimuosius ir liudytojus bei gali bandyti su šiais asmenimis susidoroti, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino esant ir suėmimo paskyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p.
Įtariamasis R. Č. savo skunde akcentuoja, jog prokuroro pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo apylinkės teisme buvo išnagrinėtas jam nedalyvaujant, dėl ko buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra įtariamas, už ką yra sulaikytas, duoti dėl to paaiškinimus bei apsiginti nuo jam pareikštų įtarimų. Aukštesnės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.
BPK 123 str. reglamentuoja suėmimo skyrimo tvarką. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suimtas asmuo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo suėmimo momento prokuroro turi būti pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Taigi iš šios teisės normos seka, kad suimto įtariamojo dalyvavimas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrime yra privalomas. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės užtikrinti įtariamojo R. Č. dalyvavimo teisme sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo jam paskyrimo klausimą, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir apylinkės teismas. Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad R. Č. dėl aptariamų nusikalstamų veikų galimo padarymo būdamas laikinai sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka, 2013-10-03 apie 19 val. Panevėžio apskrities VPK areštinėje bandė pasikarti, o apie 19.12 val. jis buvo išvežtas į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo metu, t. y. 2013-10-04, R. Č. buvo gydomas Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. 2013-10-04 VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pateiktoje pažymoje nurodyta, kad R. Č. sveikatos būklė yra sunki, jis yra komos būsenos ir jam yra prijungta dirbtinė plaučių ventiliacija, pasveikimo diagnozė neaiški. Taigi R. Č. dėl jo sveikatos būklės niekaip nebuvo galima pristatyti į Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdį, todėl, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimas pagrįstai buvo išspręstas nedalyvaujant įtariamajam R. Č.. Be to, kaip matyti iš 2013-10-04 protokolo dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties, svarstant kardomosios priemonės – suėmimo įtariamajam R. Č. paskyrimo klausimą, apylinkės teisme dalyvavo prokuroras bei įtariamojo gynėjas advokatas, o apylinkės teismas, atsižvelgęs į įtariamojo R. Č. tuometinę sveikatos būklę, dėl kurios jo nebuvo galima pristatyti į teismo posėdį svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo jam paskyrimo, tenkino tik dalį prokuroro pareiškimo ir įtariamajam R. Č. kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė dešimt dienų (prokuroras prašė suėmimą paskirti trims mėnesiams), o šią apylinkės teismo nutartį, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, R. Č. apskundė aukštesniajam teismui, išdėstydamas savo poziciją dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos kokios nors įtariamojo teisės jam skundžiama nutartimi paskiriant kardomąją priemonę – suėmimą. Kartu pažymėtina ir tai, kad šiuo metu R. Č. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas jau yra pratęstas ir pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą R. Č. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame jis galėjo išdėstyti savo poziciją bei duoti paaiškinimus dėl jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo.
Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, neįmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas R. Č., pobūdį bei galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis R. Č. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Taigi atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas įtariamajam R. Č. paskirta esant sąlygoms, numatytoms BPK 122 str. 7 ir 8 d., bei visiems trims pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d., kurie patvirtinti iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo R. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-04 nutartį.
Nutartis neskundžiama.