Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. L. buvo laikinai sulaikytas 2025 m. rugpjūčio 9 d. 16.00 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi E. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 9 d. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam E. L. pratęstas 3 mėnesiams tuo pagrindu, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7. Kaltinamasis E. L. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutartį ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad kardomosios priemonės pagrindas nėra išnykęs, o būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors ir šiuo metu yra suėmime, palaiko glaudžius ryšius su nukentėjusiąja – motina. Jo ir mamos išsakyti argumentai patvirtina, jog yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti motina. Nors buvo žinoma, jog turi laikytis anksčiau paskirtosios kardomosios priemonės – nebendrauti ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, tačiau šis pažeidimas buvo atliktas iš gerosios valios, siekiant padėti savo motinai, kuri, sirgdama epilepsija, pastoviai vartoja alkoholį ir kenkia savo sveikatai. Paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, turės kur gyventi, skyrium nuo nukentėjusiosios.

Motyvuojamoji dalis

9. Kaltinamojo E. L. skundas atmetamas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo E. L. skundo argumentus, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui ir sąlygoms.

11. Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. L. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (nukentėjusiosios M. M., liudytojų parodymai, specialistų išvados, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kt.).

12. Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tuo tarpu suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti minėtų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

13. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam E. L. pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti duomenys.

14. Nagrinėjamu atveju E. L. yra kaltinamas padaręs penkis tyčinius nesunkius nusikaltimus, praeityje teistas septynis kartus, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis iki suėmimo nedirbo, duomenų apie turimą legalų pragyvenimo šaltinį nėra. Duomenys apie kaltinamojo turimus teistumus (vyrauja teistumai už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas) sudaro pagrindą manyti, kad E. L., būdamas laisvėje, ir toliau gali demonstruoti savo priešingą teisei elgesį, neigiamą visuomeninių nuostatų orientaciją ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Šį manymą sustiprina ir tai, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdytos kelių mėnesių laikotarpyje, teistumui neišnykus ir praėjus vos vieneriems metams po to, kai E. L. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikęs bausmę už dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Svarbu pažymėti ir tai, kad E. L. taip pat kaltinamas ir grasinimu nužudyti nukentėjusiąją, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kas atitinka BPK 122 straipsnio 4 dalies sąlygą. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. L. buvo skirta švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, tačiau jis pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas, kadangi miegojo nukentėjusiosios namuose, galimai smurtavo jos atžvilgiu. Kolegijos vertinimu, siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, būtina taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą E. L. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

15. Skunde kaltinamasis akcentuoja, kad jis vienintelis gali pasirūpinti epilepsija sergančia savo motina, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos kardomosios priemonės panaikinimui, juo labiau, kad šios aplinkybės egzistavo ir tuo metu, kai buvo galimai padarytos inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau tai kaltinamojo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Net gi priešingai – visos kaltinamajam E. L. inkriminuotos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos galimai įvykdytos būtent jo motinos M. M. atžvilgiu. Nukentėjusioji M. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, teigė bijanti savo agresyvaus būdo sūnaus E. L., kuris daug kartų jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, grasino. Šios aplinkybės paneigia skundo teiginius, kad kaltinamasis siekia tinkamai pasirūpinti ir padėti savo motinai. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina izoliuoti kaltinamąjį E. L. nuo visuomenės, o ypač nuo jo motinos M. M., siekiant užkardyti galimų naujų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymą.

16. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamojo E. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad nusikalstamos veikos galimai padarytos teistumui neišnykus, vos kelių mėnesių laikotarpiu, nėra pagrindo pripažinti, kad šios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Kaltinamasis skundu prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu E. L. pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, galimai vykdė naujas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas savo motinos atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad tai teigiamos įtakos kaltinamajam neturėjo ir neužtikrino kardomųjų priemonių tikslų. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, tik suėmimo taikymas gali sulaikyti E. L. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. L. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.