Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. LK-N-659 netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį, 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirta bausmė - 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi prie 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirta bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartimi - panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas vykdyti 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu skirtą bausmę - galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą paskirta bausmė - 3 metai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi - galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė - 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinta 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su 2024 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2024 m. liepos 5 d., pabaiga – 2027 m. spalio 5 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-659 netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad G. B. nustatyta vidutinė (mažėjanti) nusikalstamo elgesio rizika, vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Nuteistasis atlieka trečią laisvės atėmimo bausmę, tai yra šeštas teistumas Lietuvoje, teistas ir užsienyje. Jam jau du kartus buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau piktybiškai pažeidinėjo probacijos vykdymo sąlygas. Kartojamos jam būdingos nusikalstamos veikos (nuo smurto artimoje aplinkoje iki disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis). Turi didelių finansinių įsipareigojimų, bet negali įvardinti sumos ir nepateikė duomenų apie įsiskolinimų dengimą. Nors nuteistasis būdamas įkalinimo įstaigoje nuo 2024 m. liepos 25 d. vykdo individualią veiklą, susijusią su dirbtinės bižuterijos ir panašų dirbinių gamyba, gaunamas atlygis nepatenkina nuteistojo finansinių poreikių, pats nuteistasis baiminasi, kad jam bus ir toliau reikalinga artimųjų bei draugų pagalba, kas rodo, kad turimi dinaminiai rizikos veiksniai šioje srityje lieka vis dar aktualūs. Nuteistasis dalyvauja priemonėse, demonstruoja kryptingas pastangas, orientuojasi į konkrečių ateities tikslų įgyvendinimą, tačiau šie epizodai trunka trumpai, nėra pagrįsti konkrečiais praktiniais veiksmais. Nuteistasis deklaruoja pasikeitusį gyvenimo būdą, bet pastebima, kad nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Taip pat susirūpinimą kelia tai, kad nuteistasis yra įvykdęs su psichiką veikiančiomis medžiagomis susijusius nusikaltimus, bet kategoriškai neigia turįs priklausomybę, matoma, kad nuteistasis negeba įvertinti savo padėties jautrumo, nepaisant to, kad dalyvavo keturių užsiėmimų prevencinėje grupėje. Jam išskirta net 14 dinaminių kriminogeninių veiksnių ir tik dalis jų valdoma struktūruotoje aplinkoje. Matoma, kad šiai bausmės vykdymo stadijai keliami tikslai dar nėra pasiekti, nuteistasis nuosekliai nesinaudoja įkalinimo atvėrimo galimybėmis, nesiekia socialinės integracijos už įkalinimo įstaigos ribų, todėl manoma, kad lygtinio paleidimo taikymas šiam asmeniui dar nėra galimas. Nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas - netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad G. B. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. B. nesusidūrė su pastovios gyvenamosios vietos problemomis, turi motinos sutikimą, kad ši priims jį gyventi lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje vykdo individualią veiklą, suvokia darbinės veiklos, ne tik kaip pragyvenimo šaltinio, naudą, bet ir kaip galimybę realizuoti save šioje veikloje, teismui pateiktas įmonės vadovo sutikimas priimti G. B. galimo lygtinio paleidimo arba perkėlimo į atvirą kalėjimą atveju. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis yra motyvuotas dirbti pagal įgyjamą specialybę, o taip pat ir užsiimti kita, jam patinkančia darbine veikla. Su artimaisiais (motina, tėvu, broliais, seserimis) santykiai artimi ir palaikantys, bausmės atlikimo metu atvyksta artimieji į kontaktinius pasimatymus bei bendrauja telefoniniais skambučiais. Yra išsiskyręs, turi nepilnametį sūnų, moka alimentus, bet bendrauja minimaliai. Turi širdies draugę, santykiai, pasak nuteistojo, yra šiek tiek komplikuoti. Bausmės atlikimo laikotarpiu, asmuo yra motyvuotas problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu (narkotikų vartojimu), spręsti tinkamu būdu - dalyvauja intervencinėse/prevencinėse programose, pozityvaus užimtumo veiklose, konsultuojasi su Resocializacijos skyriaus psichologais bei dalyvauja smurtinio elgesio grupinėje programoje, atsakingai dalyvauja elgesio korekcinėse programose nuo pirmųjų susitikimų. Dalyvavimas itin aktyvus, savanoriškai reiškia savo nuomonę, netgi teigiamai veikia grupinę dinamiką (per aktyvų savanorišką dalyvavimą įvairiose užduotyse). Per užsiėmimus dalinasi įvairiomis smurtinėmis situacijomis, jas geba analizuoti, analizuoti savo įsitikinimus ir ketinimus susijusius su smurtiniu elgesiu. Geba puikiai generuoti socialiai priimtinas alternatyvas, kūrybiškai žvelgdamas į konfliktines situacijas be smurtinio elgesio. Nuteistasis pakankamai pasitiki savo galimybėmis po atliktos laisvės atėmimo bausmės toliau save realizuoti santykiuose su partnere, darbinėje veikloje bei bendruomenėje. Išsikelia konkrečius bei aiškius tikslus (dirbti, kurti šeimą, rūpintis sūnaus gerove, taupyti pinigus bei padengti finansinius įsipareigojimus, o ateityje - įsigyti nuosavą būstą) ir orientuojasi į jų įgyvendinimą. Įvertinimo metu nestebima, kad pasižymėtų išskirtiniais sunkumais priimti kito asmens poziciją ar koreguoti savo įsitikinimus, jo mąstymo ypatumai pasižymi pakankamu lankstumu. Įkalinimo metu nepažeidė nustatytos tvarkos reikalavimų, nebaustas. Atsakingai lankė smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims skirtą programą, individualias konsultacijas, prevencinę grupę bei socialinių įgūdžių ugdymo mokymus. Visų veiklų metu nuteistasis demonstravo motyvaciją keistis, savanoriškai įsitraukdavo į veiklas, aktyviai dalyvavo diskusijose ir konstruktyviai sprendė keliamas užduotis. Pastebimas teigiamas asmens požiūrio, elgesio bei emocinio stabilumo pokytis. Jis geba analizuoti smurtines situacijas, ieškoti alternatyvių sprendimų ir adekvačiai vertinti savo elgesį. Kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų ar emocinio nestabilumo nenustatyta. Demonstruoja brandžius tarpasmeninio bendravimo įgūdžius, adekvačią savivertę bei socialinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – kaip jau buvo minėta, nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Teismo nuomone, G. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, o nuteistojo elgesyje vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalsti; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdieninį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių – kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad nebuvo nustatytas nė vienas apsauginis veiksnys, o per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nė karto skatintas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam buvo 2025 m. vasario 27 d. atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė pakartot nusikalstamo elgesio rizika, 2025 m. gegužės 15 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, t. y. per visą bausmės atlikimo laiką nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė – nekito. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. B. anksčiau yra teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Nuteistasis savo nusikalstamu elgesiu siekė lengvu ir greitu būdu pasipelnyti, nors pats šį motyvą yra linkęs atmesti (t. y. nurodo, jog tai vykdė iš impulsyvumo, netinkamų draugų įtakos). Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už tris paskirtus subendrintus nuosprendžius. Stebimas nuteistajam būdingo nusikaltimų modelis - nuteistojo nusikalstamas elgesys turėjo tiesiogines sąsajas su poreikiu užsitikrinti asmeninę materialinę gerovę neteisėtais būdais. Taigi, nors lėšų tvarkymo ir pajamų sritis šiuo metu nėra identifikuojama, kaip probleminė, visgi manytina, kad nuteistajam nesugebėjus savęs įtvirtinti darbinėje veikloje (oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų), tai galėtų tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių. G. B. anksčiau teistas penkis kartus Lietuvoje, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tris teistumus, ir du kartus Olandijoje už tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su nuosavybe, viešąja tvarka, disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, finansų sistema, smurtinius nusikaltimus. Darytina išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už trijų tyčinių nesunkių nusikalstamų veikų padarymą, susijusių su nežymiu sveikatos sutrikdymu, pasipriešinimu valstybės tarnautojui bei už narkotinių medžiagų turėjimu. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesiu demonstravo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, tuo metu buvo linkęs nusikalsti. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistojo G. B. neatliktos bausmės dalis – kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo G. B. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. LK-N-659 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. B. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-659 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.