Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2017 m. lapkričio 28 d. apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), konflikto metu kambaryje vieną kartą spyrė savo vyrui S. M. į nosį, po to apipylė karšta kava jam veidą, po to vieną kartą kumščiu trenkė į lūpą, po to metė gėlių vazoną ir pataikė jam į galvą, tęsdama nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės trečiame aukšte, prie (duomenys neskelbtini), vaikišku paspirtuku trenkė savo vyrui S. M. į nugarą ir taip smurtaudama prieš savo šeimos narį sukėlė S. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. M. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2017 m. lapkričio 28 d. apie 16 val. 30 min. su dukra G. M. buvo namuose. S. M. ir tarp jų kilo konfliktas. Dėl ko susipyko, nepamena, nes pykstasi nuolat. Tada vyras nuėjo į miegamąjį ir atsisėdo ant lovos, žiūrėjo televizorių. Ji šalia džiovė rūbus. Vyras jai kažką pasakė ir ji jam spyrė iš kojos. Kur konkrečiai įspyrė, nematė, nes įspyrusi nekreipė į vyrą dėmesio, gal ir į nosį kliuvo, negali pasakyti. Nematė, kad vyrui būtų bėgęs kraujas, gal ir bėgo, ji nematė, nes vyras po spyrio išėjo iš kambario. Po to ji nuėjo į svečių kambarį. S. M. taip pat atėjo. Ji vyrui pasakė, kad šis susirinktų savo drabužius ir išeitų iš namų. S. M. jai atsakė, kad niekur neis. Ji dėl to labai susinervino ir, paėmusi ant stalo buvusį puodelį, kuriame buvo pasidariusi kavos, pylė S. M. į veidą. Tada pasakė, kad viską tuoj išdaužys ir kumščiu trenkė į kompiuterio monitorių. Tuomet S. M. sugriebė jai už rankų, jie susigrūmė ir vyras parvertė ją ant lovos krašto. Ji pradėjo spardytis, liepė vyrui ją paleisti, sakė, kad jei nepaleis, ji jam galvą nusuks. S. M. ją paleido, o kai vyras ją paleido, ji vieną kartą jam kumščiu trenkė į veidą, pataikė kažkur į lūpas. Tada vyras sugriebė jai už dešinės rankos ir pastūmė ant žemės. Pamačiusi, kad S. M. nori išeiti iš namų, pagriebė koridoriuje ant stovo buvusį gėlės plastmasinį vazoną ir jį metė į vyrą, pataikė į galvą, po to čiupo kibirą ir jį paleido į vyrą, bet nepataikė. Tada S. M. išėjo pro duris į laiptinę. Ji išbėgo jam iš paskos ir, pačiupusi laiptinėje buvusį dukros paspirtuką, trenkė juo S. M. per nugarą. Daugiau vyrui nieko nepadarė, nes šis su dukra išėjo, o ji grįžo į namus tvarkytis. Supranta, kad S. M., užlauždamas jai dešinę ranką, gynėsi, nes kai ji įsiunta, susinervina, pradeda muštis ir viską mėto, kas pasitaiko po ranka. Dėl to, kad vyrui sukėlė fizinį skausmą, labai gailisi. Vyro atsiprašė ir tikisi, kad jis jai atleis (b. l. 50–51).

R. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2017 m. lapkričio 28 d. apie 17 val. 00 min. parėjo iš darbo namo, adresu V. K. g. 10-27, N. A., nusirengė ir atsisėdo kambaryje ant lovos. Į kambarį atėjo jo žmona R. M. ir pradėjo keiktis, jį įžeidinėti. Tuo metu rankoje laikė telefoną. Kai telefoną padėjo, žmona jam vieną kartą koja spyrė į nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nuėjo į vonios kambarį nusiplauti kraujo. Tai padaręs grįžo į kambarį. R. M. liepė jam susirinkti daiktus ir eiti lauk. Pasakė, kad niekur iš buto neis. Tada R. M. jam į veidą išpylė karštą kavą ir pasakė, kad viską išdaužys ir ranka trenkė į jo kompiuterio monitorių. Paėmė žmonai už rankų ir paguldė ant lovos krašto, kad nedaužytų daiktų. Po to ją paleido, o R. M. vieną kartą ranka trenkė jam į lūpą. Tada vėl ją paėmė už rankos ir prispaudė prie grindų, kad daugiau nesimuštų, laikė taip apie minutę. Po to žmoną paleido ir norėjo išeiti iš namų, tuo tarpu R. M. metė į jį gėlių vazoną, kuriame buvo žemės, ir pataikė jam į galvą, po to dar kartą metė iš kibiro ir kitų po ranka pasitaikiusių daiktų, bet nepataikė. Kai išėjo į laiptinę ir lipo laiptais žemyn, R. M. paėmė vaikišką paspirtuką ir trenkė juo jam per petį. Dėl to, kad žmona jam sukėlė fizinį skausmą, jai atleidžia, jokių pretenzijų nebeturi. Į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 7, 11);

2017 m. lapkričio 28 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti pirminiai S. M. parodymai bei įvykio vieta V. K. g. 10-27, Naujoji Akmenė, bei šio protokolo priedu – foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuoti įvykio vietos koridoriaus bei svetainės vaizdai (b. l. 7–9).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. M. konflikto metu vieną kartą spyrusi savo vyrui S. M. į nosį, po to karšta kava apipylusi jam veidą, po to vieną kartą kumščiu trenkusi į lūpą, po to metusi gėlių vazoną ir pataikiusi jam į galvą, bei vaikišku paspirtuku trenkusi savo vyrui S. M. į nugarą, smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažino, be to, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu ir jo priedu.

R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (55–57 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamoji R. M. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko.

Skirdamas R. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamosios asmenybę – neteista (b. l. 18–19), administracine tvarka bausta (b. l. 22–34), nedirba (b. l. 35), yra Psichikos sveikatos centro registre, gydėsi (b. l. 39), skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 46).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų terminą nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

R. M. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Į paskirtą bausmę R. M. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. 17 val. 20 min. iki 2017 m. lapkričio 29 d. 15 val. 03 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu R. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus R. M. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtą bausmę R. M. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 28 d. 17 val. 20 min. iki 2017 m. lapkričio 29 d. 15 val. 03 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus R. M. 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

R. M., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

R. M., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

R. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai R. M..

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.