- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 1A-46-581/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00153-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Jolanta Raščiuvienė (pran.), Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- D. Č.
- Advokatai
- Arvydas Alekna
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Artūro Ridiko ir Prano Šimkaus,
dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, nuteistojo D. Č. gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta - laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir kardomojo kalinimo nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2014 m. gegužės 7 d. laikotarpis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti nuteistojo D. Č. automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014 m. kovo 27 d. naktį, apie 01 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, replėmis atsukęs privirintą alyvos išleidimo angos varžtą, iš akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausančio (duomenys neskelbtini) 10/0,4 kV galios transformatoriaus (duomenys neskelbtini) (gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini)) slapta pagrobė 126 kg izoliacinės alyvos už 488,88 litų, padarydamas bendrovei 488,88 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. Č. prašo pakeisti Pasvalio apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir paskirti jam BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nors ir paminėjo bausmės skyrimo pagrindus, kurie išdėstyti BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau realiai šių normų netaikė ir paskyrė BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą. Apelianto nuomone, priimant skundžiamą nuosprendį, nebuvo pakankamai atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad jis savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą, nuoširdžiai gailėjosi bei neįvertino, kad nusikaltimu padarytos 488,88 Lt turtinės žalos dydis nedaug skiriasi nuo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, nustatytos nedidelės vertės pagrobto turto dydžio. Todėl, apelianto nuomone, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitinka bausmės tikslų ir paskirties. Išanalizavęs teorinius bausmės skyrimo aspektus apeliantas tvirtina, kad yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad teismas, paskirdamas aštuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pažeidė BK 54, 56 ir 61 straipsnių reikalavimus, netinkamai individualizuodamas bausmę.
D. Č. apeliaciniame skunde pažymi, kad savo nusikalstamais veiksmai AB (duomenys neskelbtini) padarė 488, 88 Lt turtinę žalą ir ją ikiteisminio tyrimo metu atlygino. Skundžiamu nuosprendžiu konfiskuoto, jam nuosavybės teisėmis priklausančio, automobilio „ Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (į kurį jis susidėjo pagrobtą alyvą) vertė apie 6000 Lt, todėl jo konfiskavimas yra neproporcingas padarytai žalai ir turėtai naudai. Prašo panaikinti transporto priemonės konfiskaciją ir atsižvelgti į tai, kad jis gyvena Biržų rajone, o dirba Pasvalio rajone, visuomeniniu transportu nuvykti į darbą dėl darbo grafiko nėra jokios galimybės. Automobilis reikalingas taip pat nuvežti tėvus pas gydytojus. Įsigyti kitą automobilį jis neturi lėšų.
Teismo posėdyje nuteistojo D. Č. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. Č. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą – 126 kg izoliacinės alyvos, kurios vertė 488,88 Lt.
BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo kuris, pagrobė svetimą turtą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija nedidelės vertės turtu apibrėžė tą turtą, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Todėl D. Č. veika skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atitiko BK 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusios BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijos (2014 12 18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija) pateiktas nedidelės vertės turto išaiškinimas iš esmės kito - nedidelės vertės turto vertę nustatant nuo 3 MGL iki 5 MGL dydžio sumos.
Sprendžiant klausimą ar po veikos padarymo įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. ar jis yra palankesnis traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui, turi būti vertinami visi BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisinės padėties palengvinimo variantai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Č. nusikalstamą veiką padarė 2014 m. kovo 27 d., t. y. iki BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimo įsigaliojimo 2015 m. sausio 1 d. Neabejotina, kad apelianto padėtį lengvintų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ne už nusikaltimo padarymą, t. y. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, o dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo. Daroma išvada, kad būtent šis įstatymas lengvina nuteistojo D. Č. padėtį, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. Č. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kvalifikacijos keistina.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, BK 190 straipsnyje (2014 12 18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija) pateiktą turto vertės išaiškinimą bei atsižvelgus į tai, kad D. Č. pagrobto turto vertė 488, 88 Lt viršija 3 MGL sumą ir neviršija 5 MGL, į tai, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, D. Č. veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 4 dalį.
Skirdamas bausmę, D. Č. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Baudžiamasis nusižengimas baigtas. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veika ir nuoširdžiai gailėjosi bei padarytą žalą atlygino (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis, psichiatro ar narkologo įskaitoje neregistruotas. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. Č. neigiamai vertina savo poelgį, suprato savo neteisėto elgesio padarinius ir padarė atitinkamas išvadas, todėl daroma išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti D. Č. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei numatyta arešto trukmė už baudžiamuosius nusižengimus. Šiuo atveju taikytinos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Apeliaciniu skundu keliamas ir skundžiamu nuosprendžiu taikytas transporto priemonės konfiskavimo klausimas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais.
Iš byloje nustatytų ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių matyti, kad izoliacinės alyvos pagrobimui buvo panaudotas automobilis, „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juo D. Č. gabeno pavogtą alyvą. Akivaizdu, kad be automobilio pavogtą ir į talpyklas (kurių buvo keletas) supiltą alyvą, išgabenti iš įvykio vietos būtų buvę sudėtinga, todėl automobilis „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) ir konfiskuotas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai, kad transporto priemonė reikalinga apeliantui nuvykti į darbą kitame rajone ar pavežti tėvus pas gydytojus, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje jokių duomenų apie apelianto darbovietę ar jo tėvų ribotas galimybes patiems naudotis transporto priemonėmis (išskyrus apelianto teiginius) apskritai nėra pateikta. Be to, prieš darydamas nusikalstamą veiką, asmuo turi įvertinti ir tos veikos pasekmes, todėl tam tikrų nepatogumų jam ar jo šeimos nariams atsiradimas negali būti kaip priemonė siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar baudžiamojo poveikio priemonės. Apelianto išsakomi teiginiai, kad jis neturi galimybių įsigyti kitos transporto priemonės, o konfiskuotos transporto priemonės vertė lyginant su jo nusikalstama veika padaryta žala yra žymiai didesnė, dėl ko konfiskavimas yra neproporcingas teisinis instrumentas padarytai nusikalstamai veikai, nėra pagrįsti. Konfiskuoto turto vertė (šiuo atveju kaip matyti konfiskuotas automobilis buvo įsigytas už 2500 Lt, o ne už 6000 Lt kaip apeliaciniame skunde tvirtina D. Č.) nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų, baudžiamasis įstatymas tokių išimčių nenumato.
Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeisti:
D. Č. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti D. Č. bausmę – areštą 24 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t.y. 8 dienomis ir paskirti D. Č. galutinę bausmę – areštą 16 parų.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2014 m. gegužės 7 d.
Pripažinti nuteistąjį D. Č. jam paskirtą bausmę visiškai atlikusiu.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.