Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje nusižengimo protokolas surašytas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., būdama registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadove, per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų registro (toliau ir – Registras) tvarkytojui nepateikė 2018 ir 2019 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (ar) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, CK 2.52 straipsnio 1 dalimi, bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2019-06-01, o bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2020-06-01. Šiais veiksmais (neveikimu) R. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S. buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (nurodyta administracinio nusižengimo protokole). R. S. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą, kad bendrovės vadove dirbo antraeilėse pareigose, buhalteriją tvarkė buhalterė A. I. Ji, kaip direktorė, neturėdama buhalterijos tvarkymo žinių, visiškai pasitikėjo A. I., o pastaroji ją informavo, kad finansinių ataskaitų rinkiniai pateikti laiku. Iš nusižengimo protokolo paaiškėjus, kad 2018 ir 2019 metų rinkiniai nebuvo pateikti, ji pareikalavo rinkinius pateikti skubiai, kas ir buvo padaryta 2021-01-05. Netinkamai pareigas atlikusi A. I. iš darbo atleista. R. S. nurodė, kad dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi, prašė nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę, nes nuo 2020-12-31 bendrovėje jau nebedirba, augina mažametį iki 2 metų vaiką, laukiasi antrojo ir nuo 2021 metų vasario išeina nėštumo ir gimdymo atostogų (11, 12, 13, 14, 15 b. l.).

Institucijos atstovas informavo teismą, kad nedalyvaus bylos nagrinėjime, nurodė, kad neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes, prašė skirti baudą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje (1 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų pateikimą Registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

R. S. administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (2-3 b. l.), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad bendrovės vadovė nuo 2013-09-23 yra R. S. (įregistruota 2013-09-26), 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti 2018-04-17, buvo įteikti 2019-05-30 (6-8 b. l.). Iš R. S. rašytinio paaiškinimo ir pateiktų dokumentų matyti, kad 2018 ir 2019 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkiniai pateikti Registro tvarkytojui 2021-01-05.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog R. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, turėdama įstatymo įtvirtintą pareigą teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Registro tvarkytojui 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius ne vėliau kaip iki 2019-06-01, ir 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinius ne vėliau kaip iki 2020-06-01, šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl toks jos neveikimas kvalifikuotinas kaip dviejų trunkamųjų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymas. Teismas pažymi, jog formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už kiekvienus metus laikytinas ne vienu trunkamuoju administraciniu nusižengimu, o keliais trunkamaisiais nusižengimais.

R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (bendrovės vadove R. S. dirbo antraeilėse pareigose, šiuo metu ji jau nebedirba direktore, bendrovės buhalteriją ir finansinę atskaitomybę tvarkė specialiai tam į pareigas priimtas asmuo), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjos asmenybę (augina mažametį vaiką, šiuo metu laukiasi antrojo vaiko, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebausta administracinėmis nuobaudomis, neteista).

R. S. pateikti dokumentai patvirtina, kad finansinių ataskaitų rinkiniai Registro tvarkytojui pateikti, pažeidimas ištaisytas (12, 13, 14, 15 b. l.).

Iš Lietuvos teismų praktikos matyti, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje (nuo 2020-01-01 akto redakcijoje ANK 34 straipsnio 6 punktas) įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į bylos aplinkybes, į tai, kad R. S. nevengė pateikti ataskaitų, tiesiog dėl atitinkamų žinių ir patirties stokos, nepagrįsto pasitikėjimo bendrovės buhaltere, laiku nepateikė finansinių ataskaitų, tačiau, sužinojusi apie pažeidimą, nedelsdama ėmėsi priemonių ir pažeidimą pašalino. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus R. S. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatytoji ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

R. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.