- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- AN2-210-1049/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00483-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Audrius Meilutis (pirm.)
- Institucija
- Kauno miesto savivaldybės administracija
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. R. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausios specialistės A. P. 2022 m. kovo 8 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) nubaustas 30,00 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2022 m. sausio 18 d. 15.06 val., (duomenys neskelbtini), paliko transporto priemonę „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo), pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.5 punktą.
2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu V. R. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kurie 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą tenkino ir panaikino Institucijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimą. Administracinio nusižengimo bylos teiseną V. R. atžvilgiu nutraukė bei priteisė V. R. iš valstybės 350,00 eurų jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimą, kuriuo V. R. nubaustas 30,00 eurų bauda už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
3.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymus, nesirėmė teismų praktika ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes. V. R. Institucijos nutarimu nubaustas už Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto, reglamentuojančio automobilių sustojimo ir stovėjimo taisykles, nuostatų pažeidimą, už tai, kad jis sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę stovėjimui neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų, matyti, kad kelio dalis, ant kurios buvo paliktas stovėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis, yra borteliais ir žalios vejos juosta atskirta nuo važiuojamosios dalies, kas atitinka šaligatvio ir vejos sąvokų apibrėžimus. Vien tai, kad šaligatvio pusėje, besiribojančioje su važiuojamąja dalimi, borteliu aukštis yra žemesnis, o pasak V. R. ši vieta nėra skirta pėstiesiems vaikščioti, jiems nėra poreikio prieiti prie važiuojamosios kelio dalies, kadangi nėra jokios pėsčiųjų perėjos, neleidžia vertinti, jog tai nėra šaligatvis ir ši vieta skirta automobilių stovėjimui. Automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos(šaligatvio, vejos) yra vertinama, kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje (Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-124- 844/2022).
3.2. Institucijos atstovo vertinimu apylinkės teismas įvažiavimą, esantį valstybinėje žemėje, priskiria vieninteliam garažo naudotojui, tačiau taip formuoja ydingą teismų praktiką. Teismo vertinimu, vieta (įvaža), kurioje buvo pastatytas automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai skirta vienam naudotojui, tai yra garažo savininkui. Toks pirmos instancijos teismo aiškinimas daro prielaidą, kad garažo savininkas, tai yra V. R., gali šia vieta naudotis netrukdomas kaip nuosavybe, tai yra statyti automobilį kada ir kiek panorėjęs. Visgi, ši vieta yra valstybinėje žemėje, kertanti pėstiesiems skirtą taką, aukščiau važiuojamosios dalies, atskirta borteliu, kad ir nužemintu, kas duoda suprasti, kad vieta nėra priskiriama gatvei ar keliui, eismo juostai ir tai nėra įvaža, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1 -533 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai (toliau - STR 2.06.04.2014) 6.14 punktas. Institucijos teigimu, įvažiavimo į garažą sutapatinimas su įvaža yra nepagrįstas. Remiantis jau minėtu STR 2.06.04.2014 6.14 punktu, įvaža - tai eismo juosta, skirta įvažiuoti į žiedinę sankryžą. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 15 punktą eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Tuo tarpu žiedinė sankryža, tai tokia sankryža, kurioje eismas privalomas ratu. Iš ko darytina išvada, kad įvažiavimas į garažą niekaip negali būti prilyginamas įvažai. Priešingai tai tėra įvažiavimas į privatų kiemą, kertantis šaligatvį.
3.3. Institucija atkreipia dėmesį, kad V. R. suprato, jog automobilio parkavimas šioje vietoje yra draudžiamas ir neneigė faktinių aplinkybių, kad 2022 m. sausio 18 d. pastatė transporto priemonę „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant valstybinės žemės skersai įvažą į (duomenys neskelbtini), kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Pažymėtina, kad automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, pavyzdžiui, šaligatvio, vejos, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje (Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-124-844/2022), o draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir KET nuostatos.
3.4. Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo skundžiamo nutarimo argumentu dėl nagrinėjamu atveju optimalaus ir tinkamo automobilio pastatymo. Tinkamas automobilio pastatymas, tai automobilio pastatymas nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Nagrinėjamu atveju V. R. pastatė ir laikė automobilį transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus. Automobilį, kaip jis pats aiškina, pastatė laikinai tik kiemo vartams ir garažo vartams atidaryti, tačiau toks užvažiavimas ir nuvažiavimas pastatant automobilį į padėtį skirtą įvažiuoti į kiemą iš principo užima daugiau laiko ir reikalauja daugiau dėmesio pėsčiųjų ir automobilių judančių gatve atžvilgiu, bei yra pavojingesnis (vairavimas atbulomis, manevravimas) dar ir todėl, kad patys kiemo vartai atsidaro į išorę. Nesutiktina, kad būtent toks automobilio pastatymas, lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų ir tokia įvažiavimo į kiemą veiksmų seka: jei tvoros vartai, ar garažo vartai neturi automatinio atidarymo mechanizmo valdomo per atstumą, nesustojus ir nepastačius lygiagrečiai A. M. gatvei automobilio, neišlipus iš jo neįėjus į namą, iš vidaus neatrakinus garažo durų ir jų neatidarius, neatrakinus tvoros vartų ir jų neatidarius yra teisingi, tinkami ir būtini, nes kitu atveju tiesiog nebūtų galimybės naudotis garažu.
3.5. Skunde pažymima, kad asmeninių interesų iškėlimas, kaip kad šiuo atveju – patogesnis atitinkamų veiksmų atlikimas, negali pateisinti įstatymo nesilaikymo. V. R. sąmoningai, siekdamas išvengti nepatogumų pasirinko tokį elgesį ir atliko tokius veiksmus, kurie yra priešingi teisei. Taigi pasirinkdamas tokį savo elgesio ir veiksmų variantą turi prisiimti ir atsiradusias pasekmes. Kelių eismo taisyklių nesilaikymas negali būti pateisintas raktų laikymu namuose, nes taip patogiau visai šeimai ir tai yra nusistovėjusi tradicija. Nors V. R. neneigė, kad pastatė automobilį ir stovėjo (duomenys neskelbtini), tačiau aiškino, kad toks automobilio statymas niekam netrukdo, nes įvažiavimu naudojasi tik jis vienas t. y. nėra jokių objektyvių duomenų, kaip ir kam sukliudė pastatyta transporto priemonė, bet šitų objektyvių duomenų nebuvimas nesuteikia teisės pažeidžiant Kelių eismo taisyklių parkuoti automobilį.
3.6. Skunde teigiama, kad V. R. suprato, jog automobilio parkavimas šioje vietoje yra draudžiamas, tačiau jis paaiškino, kad sustojo trumpam, galimai norėdamas patekti į savo garažą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. R., kurio iniciatyva ir pradėta ši administracinio nusižengimo teisena, paliudijo, jog nagrinėjamo įvykio metu transporto priemonė buvo pastatyta neleidžiamoje vietoje. Jis eidamas nuo vienos gatvės pusės link kitos matė jau stovinčią transporto priemonę. Eidamas gatve, automobilio stovėjimo kryptimi, fotografavo, kitus automobilius pažeidžiančius KET, kalbėjo su jų savininkais. Per tą laiką niekas automobilio nepastatė į kitą vietą, niekas nepriėjo, nepriėjo ir pažeidimo fiksavimo metu, t. y., tuo metu, kai jis buvo fotografuojamas, ir iki tol kol T. R. perėjo visą gatvę.
3.7. Skunde taip pat pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai išėmė iš Institucijos Kelių eismo taisyklių pažeidimo esmės formuluotės žodį – stovėjimui, ko pasėkoje buvo iškreiptas sakinio turinys bei mintis. Institucija, formuluodama Kelių eismo taisyklių pažeidimo esmę, nurodė, kad transporto priemonė „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikta stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo), pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 p. reikalavimus, o ne „pareiškėjo automobilis buvo pastatytas transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo)“. Remiantis teismų praktika, jei automobilis pastatytas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, pavyzdžiui, šaligatvio ar vejos, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje (Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byla ATP- 286-1020/2016, Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-124- 844/2022 ir AN2-123-634/2022).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn – V. R. nurodo, kad susipažinęs su apeliantės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu mano, kad apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
Šalies argumentai
4.1. Apeliantė nurodo, kad „nesutinkame su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį“. Su tokia apeliantės pozicija visiškai nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus (taip pat ir fotonuotraukas bei liudytojo parodymus), juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl mano kaltės nepadarius man inkriminuotą nusižengimą. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs Institucijos nutarimo panaikinimo motyvai, o tuo tarpu naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta. Priešingai nei nurodo Institucija, šiuo atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog „išvada, kad V. R. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, padaryta netinkamai įvertinus įrodymus. “
4.2. 2022 m. kovo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nubaustas už tai, kad neva tai 2022 m. sausio 18 d. 15.06 val. paliko transporto priemonę „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo), adresu (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 reikalavimus, už kurį numatyta atsakomybė ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Tačiau esmė yra ta, kad 2022 m. kovo 8 d. jis trumpam sustojo ant įvažiavimo i savo namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad galėtų atsidaryti kiemo bei garažo vartus, nuo kurių raktai buvo namo viduje ir, kurie taip pat atsirakina iš vidaus. Tuo tarpu nesustojus ant įvažiavimo nebūtų turėjęs galimybės įvažiuoti į savo namų valdą. Dėl ko mano, kad nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo.
4.3. Pareigūnai nesurinko visų įrodymų susijusių su administracinio teisės nusižengimo byla ir jų nenagrinėjo. Šiuo atveju kaip teisingai nustatė teismas, nusižengimo V. R. nepadarė, o nubaustas specialistams nesurinkus visų įrodymų, visiškai nevertinus jo duotų paaiškinimų, specialistai nesiėmė jokių veiksmų, kad nebūtų nubaustas nekaltas asmuo. Specialistai iki galo neišnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylos, o tik formaliai remiantis nepatikrintais ir nepatikimais duomenimis priėmė skundžiamą nutarimą, kuris negali būti laikomas teisėtu ar pagrįstu.
4.4. Nesutiktina su skundo argumentais, kad V. R. automobilis stovėjo ant šaligatvio, kad įvažiavimas į jo namų valdą nėra įvaža, kad „automobilis buvo pastatytas transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo)“, ir, kad jis suprato, kad stovi draudžiamoje vietoje. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmos instancijos teismas „ institucija, formuluodama KET pažeidimo esmę, nurodė, kad pareiškėjo automobilis buvo pastatytas transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo). Toks aiškinimas visiškai yra nesuprantamas, kadangi įvažos kaip kelio sudėtinės dalies įrengimas ir yra projektuojamas kaip eismui skirta kelio dalis, kuomet įrengiami atskiri kelio elementai siekiant suformuoti patogesnį įvažiavimą (įvažas) į kitas teritorijas, o ne pačias įvažas laikant tokiomis teritorijomis“.
4.5. Pažymėtina, kad V. R. nesustojo ir nestovėjo draudžiamoje stovėti vietoje – jis sustojo ir trumpą laiką stovėjo įvažiavime į jam nuosavybės teise priklausančią namų valdą adresu (duomenys neskelbtini), o neatlikus minėtų veiksmų neturi jokios kitos galimybės kaip patekti į savo namų valdą. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad „automobilis „Honda“ nestovi kelio važiuojamoje dalyje, taip pat nestovi ir ant šaligatvio. Automobilis pastatytas (duomenys neskelbtini) namo su garažu, pagal namų išsidėstymus gatvėje, akivaizdžiai skirtoje įvažoje tik tam vieninteliam garažo naudotojui, t. v. „Honda“ automobilio savininkui. Įvaža specialiai pritaikyta ir techniškai išspręsta-ji išasfaltuota, žalios vejos, tarp kurios ji yra, atžvilgiu pažeminta, o gatvės bortelis nuleistas iki gatvės damos lygio, todėl visiškai pagristai galima vertinti, kad tai įrengta būtent siekiant užtikrinant eismo saugumą gatvėje bei taip išspręstas tiek automobilio įvažiavimo į garažą, tiek gatvės pralaidumo (netrukdomo pravažiavimo) klausimas. Priešingai nei teigia institucija, minėtoje vietoje pastačius kelio ženklą su automobilio stovėjimo būdą nurodančiu ženklinimu, būtų sukurta galimybė automobilį statyti bet kuriam asmeniui, kuris, naudodamasis tokiu ženklu, sukurtų kliūtį (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui naudotis tiek įvaža į jam priklausantį garažą, tiek ir pačiu garažu. Atsižvelgiant į tai, šis KET 150.5 punkto tariamas pažeidimas pareiškėjui negali būti taikomas. “
4.6. Nepagristas ir nesuprantamas skundo argumentas, kad teismas iš pažeidimo esmės išėmė žodi – stovėjimas, kadangi teismas šio žodžio neišėmė bei jam inkriminuojamo pažeidimo esmę visapusiškai įvertino. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad „teismas turėjo pasisakyti visa nusižengimo esmės apimtimi, o ne dalimi, kuri yra išimta iš konteksto “.
4.7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami galimi atvejai, kai, nors asmuo tiesiogiai neatliko keleivių laipinimo ar transporto priemonės krovimo veiksmų, tačiau jo transporto priemonė buvo sustabdyta tik trumpam laiko tarpui, kuris vertinamas kaip atitinkantis keleivių laipinimo ar transporto priemonės krovimo situaciją. Tam būtina įvertinti, ar transporto priemonė konkrečioje vietoje buvo sustojusi tik trumpam ar atitinkamai ilgesnį laiką. Šiuo požiūriu sprendžiant, ar transporto priemonė buvo sustojusi ar stovėjo, reikia įvertinti, kokia sustojimo priežastis, ar toks transporto priemonės sustojimo laikas dėl nurodytos priežasties buvo proporcingas.
4.8. Šiuo atveju kaip ir nurodė, V. R. sustojo ir laikinai (kol išsikrovė prekes bei atsirakino garažo bei kiemo vartus) stovėjo ant savo įvažiavimo i kiemą kol atsidarė kiemo ir garažo vartus, kurie atsidaro iš vidaus, ir nuo kurių raktai yra laikomi namuose. Tuo tarpu Institucija nepaneigė šių aplinkybių bei i bylą nepateikė įrodymu patvirtinančių, kad V. R. stovėjo ant įvažiavimo ilgiau nei jam reikėjo išsikrauti produktus, atsirakinti bei atsidaryti garažo bei kiemo vartus. To nepaneigia nei liudytojo T. R. parodymai.
4.9. Priešingai nei nurodo Institucija apeliaciniame skunde, liudytojas T. R. bylos nagrinėjimo metu kelis kartus nurodė, kad nežino kiek laiko stovėjo V. R. automobilis ir, kad jis nufotografavęs automobilį nuėjo toliau gatve ir atgal nežiūrėjo. Todėl Institucija nepagristai ir neteisėtai iškraipo liudytojo T. R. parodymus nurodant, kad „jis eidamas nuo vienos gatvės pusės link kitos matė jau stovinčią transporto priemonę. Eidamas gatve, automobilio stovėjimo kryptimi, fotografavo, kitus automobilius pažeidžiančius KET, kalbėjo su jų savininkais. Per tą laiką niekas automobilio nepastatė į kitą vietą niekas nepriėjo, nepriėjo ir pažeidimo fiksavimo metu, t, y., tuo metu, kai jis buvo fotografuojamas ir iki tol kol T. R. perėjo visa gatvę. Automobilis stovėjo šalia vartų, kadangi pėsčiųjų takas yra siauras, tad neabejotina, jog tokiu atveju, jei vartus tuo metu būtu buvę bandoma atidaryti liudytojas būtu pastebėjęs, ar girdėjęs. “
4.10. Be to. priešingai nei nurodo apeliantė, V. R. sustojo tam skirtoje vietoje ir nei pėstiesiems, nei pravažiuojantiems asmenims nekliudė. Iš apeliantės pozicijos neaišku kuo remiantis Institucija nustatė, kad negalima sustoti ir stovėti ant įvažiavimo. Iš Institucijos pozicijos taip pat neaišku kaip kitaip jis turėjo patekti į savo namų valdą.
4.11. Pabrėžtina ir tai, kad įvažiavimas, ant kurio V. R. sustojo, yra tik į jo kiemą ir garažą, ir juo daugiau niekas nesinaudoja. Savo veiksmais jis nesukėlė jokių nepatogumų ir nepažeidė jokių įstatymu. Todėl skundo argumentas, kad ,,toks pastatymo būdas nėra nei tinkamas, nei optimalus “, yra visiškai nepagrįstas.
4.12. Automobilių statymas trukdant kitiems eismo dalyviams, reglamentuojamas KET 150.10 punkte, kur nurodoma, jog automobiliui sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (- o), kiemą (-o), teritoriją (- os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
4.13. Taigi, kaip matyti iš šio punkto formuluotės, asmuo negali statyti automobilio tose vietose, kur jis trukdytų, nagrinėjamu atžvilgiu, įvažiuoti (išvažiuoti) į stovėjimo vietą, garažą, kiemą arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
4.14. Šiuo atveju V. R. automobilis buvo pastatytas lygiagrečiai A. M. gatvei, bet ne gatvėje, o įvažiavime (įvažoje) į to paties automobilio savininko kiemą ir garažą, netrukdant nei transporto priemonių eismui, nei pėstiesiems, einantiems šaligatviu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad „šis taisyklių punktas nesudaro jokio pagrindo spręsti apie galimą jo pažeidimą – trukdymą transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. “
4.15. Pasakytina ir tai, kad jeigu V. R. būtų pastatęs automobilį statmenai kiemo vartams, tai nebūtų galėjęs atsidaryti kiemo vartų, būtų užtvėręs ne tik šaligatvį, bet ir dalį važiuojamosios kelio dalies. Tai patvirtina byloje esantys vaizdiniai automobilių statymo pavyzdžiai (nuotraukos). Tuo tarpu niekaip kitaip patekti į savo namų valdą jis negalėjo. Tuo labiau, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek kiemo vartai, tiek ir garažo vartai neturi automatinių mechanizmų ir fiziškai atsirakina tik iš vidaus.
4.16. Todėl pirmos instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus padarė pagrįstas išvadas, kad „ automobilio pastatymas įvažoje, lygiagrečiai A. M. gatvei, prieš automobilio pastatymą į garažą, tokioje gatvės su visais kelio elementais suformuotoje infrastruktūroje yra ne tik yra tinkamas, bet ir optimalus sprendimas netrukdyti nei automobilių, nei pėsčiųjų eismui. Nei tvoros vartai, nei garažo vartai neturi automatinio atidarymo mechanizmo valdomo per atstumą, todėl nesustojus ir nepastačius automobilio, neišlipus iš jo, neįėjus į namą, iš vidaus neatrakinus garažo durų ir jų neatidarius, neatrakinus tvoros vartų ir jų neatidarius, tiesiog nebūtų galimybės naudotis garažu. Tokia veiksmų seka akivaizdžiai yra užtrunkanti ir jokiomis aplinkybėmis neišvengiama, todėl pareiškėjo versija, kad jis, pastatęs automobilį nuėjo į namą atrakinti garažo, kad galėtų pastatyti automobilį, niekuo nepaneigta. “
4.17. Tuo tarpu esant situacijai, kad V. R. kiemo ir garažo vartai atsirakina tik iš vidaus ir jie nėra automatizuoti, yra visiškai nesuprantami ir nepagrįsti skundo argumentai, kad „gal galima atsirakinti vartus išlipus iš automobilio raktus turint prie savęs? Kodėl kiemo ir garažo vartų raktų reikia eiti pasiimti į namus? “
4.18. Institucijos nutarimas ir apeliacinis skundas yra formalūs, neparemti jokiais įrodymais, objektyviais duomenimis, o tik prielaidomis ir nesurinkus, ir nevertinus visų įrodymų susijusių su administraciniu nusižengimu. Jokių tiesioginių, patikimų bei neginčijamų įrodymų, objektyviai patvirtinančių V. R. padarytą nusižengimą numatytus kaltus (tyčinius) veiksmus, sąmoningai pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nenustatyta. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog „nutarime nurodyti pareiškėjos veiksniai neatitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo objektyviosios pusės. “ V. R. tikina, kad jo veiksmuose nėra tyčios ir kaltės, dėl ko nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Jis nežinojo, kad sustoja draudžiamoje vietoje ir to nesiekė, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad neturėjo jokios tyčios pažeidinėti įstatymų.
4.19. Visiškai nepagristi ir nereikšmingi Institucijos argumentai, kad neva V. R. stovėjo ant šaligatvio ir teismas neteisingai vertina šaligatvio sąvoką. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nutarimas buvo surašytas dėl to, kad V. R. paliko transporto priemonę „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo), o ne ant šaligatvio. Dėl ko Institucija nepagrįstai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde kalba apie transporto priemonių stovėjimą ant „šaligatvio, kai toks nusižengimas V. R. nebuvo inkriminuotas. Todėl pirmos instancijos teismas pagristai konstatavo, kad „ surinkti įrodymai nepatvirtina V. R. nusižengimo, kad V. R. automobilis buvo paliktas stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo), todėl atsiliepime nurodyti argumentai, kad pareiškėjo transporto priemonė buvo pastatyta aukščiau važiuojamosios kelio dalies ir borteliais atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies su skirtinga nei važiuojamoji dalis danga, kas atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje numatytą šaligatvio sąvokos apibrėžimą (t. y. kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračiu eismui KET nustatytais atvejais) arba kita transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritoriją, kad nėra įremtu, toki ant šaligatvio krašto, leidžiančių ir stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, ir iš ko seka, kad ši vieta nėra transporto parkavimui skirta vieta, o sklypo dalis, kurioje buvo užfiksuota pastatyta ir laikoma transporto priemonė HONDA, turi būti naudojama išimtinai pėsčiųjų eismui ar SEAKĮ 2 straipsnio 80 dalies ribose (t. y. transporto priemonės sustabdymas ne ilsesniam laikui, nesu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti), vertintini kritiškai dėl netinkamo sąvoku priskyrimo ir plečiamo teisės normų interpretavimo nagrinėjamos situacijos atžvilsiu, kuomet nusižengimo formuluotėje tokio pažeidimo ir neįvardinta. “
4.20. Dėl apeliantės nurodomos teisminės praktikos, kuria ji remiasi apeliaciniame skunde pasakytina, kad šioje byloje negalima remtis Institucijos nurodoma teismine praktika, kadangi Institucijos nurodomų bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos ir jose nebuvo sprendžiami klausimai dėl automobiliu sustojimo bei stovėjimo ant įvažiavimo. Šiuo atveju svarbu, tai, kad V. R. sustojo ir trumpą laiką stovėjo ant įvažiavimo į savo namų valdą. Tuo tarpu teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų tik analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis V. R. veikoje nustatyta nepagrįstai, išsamiai ir visapusiškai neįvertinus surinktų įrodymų, todėl pirmos instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas, teisėtas ir jo naikinti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
4.21. V. R. prašo 2022 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-307-573/2022 palikti nepakeistą, o Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
5.1. Vertinant apylinkės teismo priimto nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. R. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, nustatydami šioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad V. R. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neįrodytas.
7. Aukštesnės instancijos teismas, priešingai nei nurodė apylinkės teismas skundžiamame nutarime bei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo atsiliepime, neturi pagrindo abejoti Institucijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, jog V. R. 2022 m. sausio 18 d. 15.06 val., (duomenys neskelbtini), paliko transporto priemonę „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 105.5 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
8. Institucija pripažindama V. R. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrįstai rėmėsi administracinio nusižengimo byloje surinktais rašytiniais duomenimis: 2021 m. sausio 24 d. T. R. pranešimu ir fotonuotraukomis (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 1–4), administracinio nusižengimo protokolu (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 5–6), Institucijos pranešimu (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 7), V. R. paaiškinimu, ir pridėtomis fotonuotraukomis (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 8–11).
9. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.5. punktas nustato, kad automobiliui sustoti ir stovėti draudžiama, ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Taigi, remiantis minėtu kelių eismo taisyklių punktu, kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose transporto priemonėms tiek sustoti, tiek ir stovėti yra draudžiama.
10. Ginčo dėl to, kad V. R. 2022 m. sausio 18 d. paliko stovėti automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant įvažiavimo (skersai įvažos) į (duomenys neskelbtini), stovinčio namo garažą, byloje nėra. Šią aplinkybę pripažino ir administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R., tiek teikdamas paaiškinimus Institucijai, tiek ir apklausiamas apylinkės teisme.
Žemesnės instancijos teismas
11. Institucijai pateiktame 2022 m. vasario 4 d. paaiškinime bei atsiliepime į apeliacinį skundą V. R. nurodė, kad jo automobilis nurodytu laiku buvo pastatytas ant įvažiavimo, tačiau šis įvažiavimas yra į jo paties garažą ir tuo įvažiavimu naudojasi tik jis pats. Anot asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, toks automobilio pastatymas skersai įvažos neužima nei šaligatvio, nei trukdo gatve važiuojančiam transportui. Apklausiamas apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat patvirtino, kad jis paliko stovėti automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skersai įvažos į (duomenys neskelbtini), namą su garažu, taip pat nurodė, kad minėtas įvažiavimas yra į jam priklausantį garažą ir juo naudojasi tik jis vienas, tačiau patikino, kad automobilį tokiu būdu paliko stovėti neilgam, kol nuėjo iki namų pasiimti vartelių ir garažo vartų raktų bei išsikrauti produktus, tačiau nei pėstiesiems, nei automobiliams, važiuojantiems keliu nesudarė kliūčių.
12. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paliko stovėti automobilį transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje patvirtina ir T. R. pranešimas Institucijai apie 2021 m. sausio 18 d. priparkuotą automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skersai įvažos į (duomenys neskelbtini), namą su garažu, kur automobilių stovėjimas yra draudžiamas ir jo pateiktos fotonuotraukų kopijos, iš kurių aiškiai matyti konkreti transporto priemonė ir jos valstybinis numeris, transporto priemonės pastatymo ant įvažiavimo į garažą faktas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apklaustas apylinkės teisme liudytojas T. R. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu transporto priemonė buvo pastatyta neleidžiamoje vietoje. Jis kaip seniūnaitis apeina teritoriją, apžiūri kaip statomi automobiliai. Skundžia visus automobilių savininkus, nes automobilių statymas rajone yra problema, dažnai statoma ir ant šaligatvių. Teritoriją apeina maždaug per dvi valandas. Automobilio „Honda“ savininko nematė, automobilis stovėjo ant įvažos, o taip statyti negalima. Automobilis niekam netrukdė, bet stovėjo teritorijoje, kurioje statyti automobilių negalima, patvirtino, kad tokiu būdu stovintį automobilį matė jau kuris laikas.
14. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad V. R. pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus, t. y. sustojo ir paliko stovėti savo transporto priemonę stovėjimui neskirtoje vietoje – ant įvažiavimo (skersai įvažos) į namo garažą, kai nėra tokio stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tokiu būdu jo padaryta veika atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
15. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą V. R. nurodė, kad nesuprato, jog esą trumpam palikdamas savo automobilį ant įvažiavimo nesuprato, jog elgiasi neteisėtai, tačaiau šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje V. R. nurodė suprantantis, kad automobilio parkavimas tokiu būdu yra draudžiamas ir neneigė faktinių aplinkybių, kad 2022 m. sausio 18 d. pastatė transporto priemonę „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant valstybinės žemės skersai įvažą į (duomenys neskelbtini), tačiau anot, jo namuose užtruko tik labai trumpai, o būtent su šia aplinkybe aukštesniosios instancijos teismas ir neturi pagrindo sutikti. Nors V. R. teigimu, jis automobilį pastatė tik trumpam prie įvažiavimo į savo garažą, ir toks pastatymo būdas nekėlė jokių nepatogumų nei praeiti šaligatviu pėstiesiems, nei pravažiuoti gatve automobiliams, be to, jis teužtruko 3-5 minutes, kol nuėjo iki namų, atrakino duris, pasidėjo produktus ir pasiėmė garažo bei vartų raktus, kuriuos laiko namuose ir nesivežioja automobilyje, tačiau tokie argumentai laikytini jo pasirinkta gynybine versija, kuri iš esmės neatitinka bylos aplinkybių, be to ir nešalina už tai kylančios administracinės atsakomybės.
16. Vien tik objektyvių duomenų nebuvimas, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paliktas stovėti automobilis nesutrukdė nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių eismui, savaime nesuteikia teisės parkuoti automobilį pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje.
17. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas T. R. apylinkės teisme parodė, kad teritoriją kaip seniūnaitis, prižiūrintis rajone tvarką apeina maždaug per dvi valandas, įvykio dieną, pastebėjęs automobilį „Honda“ pastatytą neleistinoje vietoje jį iš karto nufotografavo, o grįždamas apžiūrėjęs visą teritoriją, automobilį rado toje pačioje vietoje ir jo savininko nesutiko bei nematė. Tokie liudytojo parodymai akivaizdžiai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad jis tik trumpam paliko automobilį stovėti skersai įvažiavimo į savo garažą, kuomet nuėjo pasiimti vartelių bei garažo raktų ir pasidėti produktus. Juo labiau, kad užfiksuotas transporto priemonės pastatymas skersai įvažiavimo į garažą nėra nei tinkamas, nei optimalus. Paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu ir iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kiemo vartai atsidaro į išorę, todėl dėl siauro pėsčiųjų tako, asmuo automobilį pastatęs skersai įvažos, negalėtų pajudėti iš vietos ir pastatyti automobilį į padėtį skirtą įvažiuoti į kiemą per atidarytus vartus, jų neužkabindamas, tam reikėtų išlipti iš automobilio, priverti vartus, pastatyti automobilį reikiama kryptimi, išlipti iš automobilio, atverti vartus ir tada įvažiuoti į kiemą, o jau tik tada vėl uždaryti vartus. Taigi, toks automobilio pastatymas, užvažiavimas ir nuvažiavimas pastatant automobilį į padėtį skirtą įvažiuoti į kiemą, yra ilgiau užtrunkanti veiksmų seka, priešingai nei tai nurodė apylinkės teismas, reikalaujanti ne tik daugiau laiko, bet ir atidumo pėsčiųjų ir automobilių judančių gatve atžvilgiu bei yra pavojingesnis (vairavimas atbulomis, manevravimas). Vien tai, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, pagal esamą kiemo projektą yra patogesnis tam tikras veiksmų atlikimas patenkant į savo teritoriją, nepateisina KET nesilaikymo. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vairuotojai privalo laikytis KET reikalavimų ir būti rūpestingi dalyvaudami viešajame eisme, o kiemo ar garažo vartų atidarymo mechanizmo pasirinkimas, jo galimas automatizavimas, raktų laikymas namuose o ne su savimi ar automobilyje, negana to, sustojimas neleistinoje vietoje atsivežtų pirkinių nunešimas ir jų sudėjimas namuose, neturi įtakoti ilgesnio nei tam reikėtų transporto priemonės sustojimo ir stovėjimo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje pažeidžiant KET reikalavimus. Šioje byloje esminiu argumentu dėl asmens baudžiamumo ir yra ne tai, kad V. R. sustojo ir stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tačiau tai, kad jo veiksmai aiškiai įtakojo ilgesnį nei tam reikėtų transporto priemonės sustojimą ir stovėjimą transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, dėl ko ir atsiranda administracinė atsakomybė.
18. Nėra pagrindo sutikti ir su apylinkės teismo teiginiu, kad V. R. automobilis pastatytas nepažeidžiant KET 150.5 punkto reikalavimų, kadangi jis paliktas stovėti ant įvažiavimo (skersai įvažos) į (duomenys neskelbtini), stovinčio namo garažą, pagal namų išsidėstymus gatvėje, akivaizdžiai skirtoje tik tam vieninteliam garažo naudotojui, t. y. „Honda“ automobilio savininkui.
19. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad minėtas įvažiavimas į garažą nėra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuosavybės dalis. Tai yra valstybinėje žemėje esanti važiuojamosios kelio dalies sudėtinė konstrukcija, suprojektuota patogesniam įvažiavimui į kitas teritorijas, nagrinėjamu atveju įvažiavimui į V. R. priklausančią nuosavybę – garažą. Taigi, minėta kelio konstrukcija, esanti valstybinėje žemėje ir pagal administracinio nusižengimo byloje esančias nuotraukas, kertanti pėstiesiems skirtą taką, įsiterpusi į žalios vejos juostą, nuo važiuojamosios kelio dalies atskirta borteliu, nors ir nužemintu, tėra įvažiavimas į privatų kiemą ir nėra skirta ilgesniam nei to reikia įvažiuoti automobilių sustojimui ar stovėjimui, net jei jie ir priklauso valdos, į kurią įvažiuojama savininkui.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, tačiau ir atskiros KET nuostatos. Jei nėra automobilių stovėjimą ir sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Be to, iš byloje esančių nuotraukų aplink administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausantį automobilį, aptariamoje teritorijoje akivaizdžiai matyti vejos ir šaligatvio plotai, todėl V. R. turėjo ir galėjo suprasti, jog jo automobilis paliktas stovėti draudžiamoje vietoje, numatytoje KET ir to paisyti, o nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Juolab, kad teritorijos, kurioje statomas automobilis, atskyrimas borteliu, šiuo atveju jau yra pakankamas pagrindas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui.
21. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. R. veiksmuose, kuomet jis 2022 m. sausio 18 d. 15.06 val., (duomenys neskelbtini), paliko transporto priemonę „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (ant įvažiavimo), pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus, yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis) ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų yra naikinamas ir paliekamas galioti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 8 d nutarimas, kuriuo V. R. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 30,00 eurų dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo G. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausios specialistės 2022 m. kovo 8 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.