Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Gražina Kazilionienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-638-350/2012

2012 m. gruodžio 28 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Panevėžio miesto PK) tyrėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 181 str. 1 d. A. D., kaip pažeidimo esmę nurodydama tai, kad A. D. 2012-09-26, 18.00 val., (duomenys neskelbtini) ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini), užgauliojo D. K., konfliktavo savo dukters E. D., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, trikdė jos poilsį ir ramybę. Tėvas A. D. tokiais veiksmais darė žalingą įtaką vaiko pasaulėžiūrai, panaudojo tėvų valdžią priešingai interesams.

Motyvuojamoji dalis

A. D. skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 181 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams ir užtraukia įspėjimą tėvams.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 str. aprašyto teisės pažeidimo sudėtį. Taigi, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-482/2011).

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys ir apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. savo kaltės dėl jam inkriminuoto ATPK pažeidimo nepripažįsta. A. D. savo kaltę neigia argumentuodamas tuo, kad ne jis, o būtent nepilnametės dukros motina – buvusi jo sugyventinė D. K. sukėlė konfliktinę situaciją nepilnametės dukros akivaizdoje, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 181 str. 1 d. jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Kartu apeliacinį skundą pateikęs asmuo tvirtina, kad nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nei D. K., nei A. D. konfliktinės situacijos, kuri tarp jų vyko stebint nepilnametei dukrai neneigia. Tačiau D. K. savo paaiškinime policijos pareigūnams nurodo, kad būtent A. D. 2012-09-26 apie 19 val. įėjęs į ligoninės palatą, kur ji buvo su dukra ėmė ją užgaulioti necenzūriniais žodžiais. Tuo tarp A. D. tvirtina, kad D. K. tądien policijos pareigūnus kvietė du kartus, pirmą kartą – apie 11 val. 30 min., tačiau šie nenustatę jokio pažeidimo išvyko. Apie 19 val., jam ligoninės palatoje būnant su dukra grįžusi D. K. ėmė šaukti ir sukėlė žodinį konfliktą. Aukščiau įvardintos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad abi konflikto pusės konflikto kilimo priežastis ir eigą, nurodo skirtingai, kas turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės jam inkriminuoto pažeidimo kontekste.

Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminiai prieštaravimai tarp konflikte dalyvavusių asmenų paaiškinimų, tačiau kaip galima suprasti iš skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime nedalyvavo nei D. K., nei A. D., o tiesiog buvo apsiribota jų paaiškinimų, duotų policijos pareigūnams formaliu vertinimu, iš esmės jų neanalizuojant ir visiškai nepašalinant prieštaravimų juose.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (LVAT nutartys Nr. N62-2204/2011, N575-881/2009, N575-684/2009, N62-2206/2011, N444-1301/2011, N575-2644/2011, N756-198/2010, N63-413/2010, N62 -2203/2011; LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-2012). Tuo tarpu aptariamoje byloje kitų duomenų apart rašytinių konfliktuojančių pusių pakankamai neinformatyvių ir lakoniškai įvykio aplinkybes apibūdinančių paaiškinimų nėra.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ginčijamo pažeidimo padarymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko, neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Siekiant įvertinti A. D. argumentus, kad konfliktinę situaciją sukėlė ne jis, o jo buvusi sugyventinė – D. K. būtina surinkti papildomus įrodymus, t.y. apklausti: administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kitą konflikto dalyvę – D. K., kurios paaiškinimų pagrindu ir pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę į įvykio vietą. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus nebuvo aktyvus, neapklausė tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų ir nesuteikė asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, tinkamai įgyvendinti ATPK 272 str. numatytas teises. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas konstatavęs, kad A. D. panaudojo tėvų valdžią priešingai nepilnamečio vaiko interesais, nevertino byloje esančių aplinkybių ir nenurodė visiškai jokių motyvų, pagrindžiančių tokį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų vertinimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra visiškai neargumentuotas ir nemotyvuotas, todėl jis neatitinka jam keliamų teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, o taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves. Toks procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir paliktas galioti, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nusprendus bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, įskaitant ir A. D. dalyvavimo posėdyje užtikrinimo, nepasisakytina, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.