Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

6. Dėl išvadoje minimų aplinkybių susijusių su sunkumais dėl D. G., ieškovė nurodė, kad dėl brolių K. priėmimo į šeimą į ją kreipėsi Centras ir paprašė juos priimti, siekiant išvengti didesnio streso, nes jie vis tiek turėjo grįžti pas biologinius tėvus, kad iki tol jiems netektų gyventi įstaigoje. Tuo metu pas ją jau gyveno nuolatinis globotinis ir jai sutikus priimti dar du berniukus globotinius, jau buvo trys globotiniai, mažąją globotinę taip pat buvo apsisprendę globoti nuolatinėje globoje, jau buvo pranešta direktorei. Įsivertino galimybes, kad bus globojami keturi vaikai su sunkia negalia, vienas brolis buvo be negalios, bet buvo pastebima, kad negalia bus – (duomenys neskelbtini). Siekiant tinkamai pasirūpinti keturiais vaikais su sunkia negalia, ji turėjo atsisakyti darbinės sutarties, t. y. ji pagal darbo sutartį papildomai buvo budinti globotoja, o D. G. buvo budintis globotinis. Jie su vyru buvo priėmę sprendimą, kad gali padėti broliukams, bet turi atsisakyti darbinės sutarties. Informavo vaikų namų direktorių, kad nutrauks sutartį, ir kai liepos mėnesį berniukai atvyko į jų šeimą, sutarė, kad nutraukia darbinę sutartį, ir šitam vaikui reikia ieškoti kitos šeimos ar kur jį iškelti. D. G. pas ją augo nuo 2019 m. balandžio iki 2020 m. spalio mėnesio. Per pusantrų metų jie nesusidūrė su jokiomis problemomis. Direktorius buvo įspėtas laikantis taisyklių prieš 3 mėnesius, kad ji atsisako darbo sutarties, bet dabar supranta, kad tą turėjo padaryti raštu. Nesulaukusi atsakymo po trijų mėnesių, ji parašė jam raštą. Ji rašė prašymą, kad paimtų penktą globojamą vaiką iš jos šeimos ne dėl kažkokių sunkumų, o todėl, kad taip sutarė, tas berniukas buvo penktas vaikas su sunkia negalia. Bet juo buvo pasirūpinta, šeima gyveno su 5 neįgaliais vaikais. Ji atsakymą gavo tik iš VTAS. Tuomet spalio 6 d. buvo parašytas jau raštiškas prašymas atleisti iš darbo ir nutraukti darbinę sutartį. 4 mėnesius pagal žodinį susitarimą ji laukė, kol D. G. bus surastas kitas globėjas. Rašte direktorius nurodė, kad kito budinčio globotojo Centras neturi, kiti budintys globotojai atsisakė priimti berniuką priežiūrai. Tada buvo VTAS prašoma iškelti į vaikų namus „ALKA“. Kai vaikas buvo perduotas į įstaigą, buvo nutraukta darbo sutartis. Kol nebuvo kitų vaikų (broliukų), jie puikiai rūpinosi trejais vaikais su negalia, D. G. turėjo specifinį (duomenys neskelbtini) sutrikimą, pvz. jei vyksta į kelionę, turi eiti tik į vieną vietą, išvykus prie jūros penkioms dienoms, turėjo jau kitą dieną grįžti, nes kiekvienas pokytis jam per sunkus. Apie visa tai, ji kaip darbuotoja turėjo pranešti darbdaviui. Namuose D. G. jautėsi saugus, nėra nei vieno rašto, kad per pusantrų metų jie būtų juo netinkamai rūpinęsi. Pabrėžė, jog ieškovai dabar prašo trečio vaiko su negalia, ne penktojo vaiko. Jos šeimoje buvo globojami keturi vaikai beveik keturis metus.

7. Papildomai paaiškino, kad jos globojamam berniukui už mėnesio su trupučiu baigiasi negalia, jo sveikata pagerėjusi, jis išėjo į sanatorinę mokyklą, teigė, jog berniukas nebeturės sunkios negalios. Jų pastangų, patirties ir darbo dėka, specialistų teigimu, vaikas turės lengvą negalią. Pati nuolat kelia kvalifikaciją tiek mediacijos, streso valdymo, mobingo seminaruose, stengiasi atliepti geriausius vaikų poreikius, vaikai lanko įvairias terapijas, sausio mėnesį vyks į delfinų terapiją. Vyras taip pat geba atliepti vaikų poreikius, nes jie patys augino keturis savo vaikus – dvi dukterys jau užaugintos, išleistos į mokslus, kitiems dviem vaikams – vienam 14 metų, kitam – 9 metai. Vyras eina į darbą, ne visada turi galimybę dalyvauti seminaruose, tačiau jis visada ją pavaduoja, jie daug ką daro kartu, ji perduoda savo žinias. Savo didžiąją dukrą taip pat kartu slaugė. Vyrui niekas nesiūlė plėsti žinių dėl neįgalių vaikų auginimo, jo mokytis niekas nekvietė, Centras dėl to niekada nepriekaištavo. Jai buvo užsiminta, jei būtų jų savivaldybės vaikas, išvada galimai būtų kitokia. Kai šeimoje augo broliai K., šeimoje iš viso buvo keturi globotiniai, jais rūpinosi 3 metus. Tuo metu nebuvo jokių nusiskundimų iš ugdymo ar gydymo įstaigų. Šiai dienai turi du globotinius. Nori globoti dar vieną mergaitę, kuriai vieneri metukai. Nebūtų jokių problemų ją pristatyti pas medikus. Pastebėjo, kad jiems pateiktoje išvadoje nebuvo jokių rekomendacijų, kurias įvykdžius, juos būtų galima vertinti pakartotinai. Jie gavo dar išankstinį įvertinimą, kad teigiamos išvados jiems neduos. Išvadoje buvo parašyta, kad jai reikalinga psichologo pagalba. Ji buvo nuvykusi pas psichiatrę, kuri nurodė, kad išvada parašyta ne specialisto ir kaip jie gali tai rekomenduoti. Jie nesutiko su išvada, bet komentaro nerašė. Pas ją išvadą rengiančios specialistės atvyko du kartus, apklausė ir buvo pakviesta pasirašyti išvados, neturėjo galimybės nei pasiteisinti, nei pateikti papildomus dokumentus.

11. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad institucija 2023 m. liepos 4 ir 2023 m. liepos 3 d. priėmė teigiamus sprendimus dėl R. G. ir G. G., norinčių tapti vaiko globėjais (rūpintojais), pradinio įvertinimo, bei minėtus sprendimus išsiuntė mokymus vykdysiančiam ir išvadą rengsiančiam globos centrui. R. G. nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. spalio 20 d. buvo sudariusi sutartį dėl budinčio globotojo pareigų. Duomenų, jog sutartis būtų nutraukta dėl netinkamo sutarties vykdymo skyrius neturi. Šiuo metu šeimoje globojami du vaikai. Minėti vaikai turi sunkius neįgalumus. Iki 2023 m. sausio 5 d. šeimoje buvo globojami keturi vaikai, turintys neįgalumus. Skyrius vaiko teisių pažeidimų R. G. ir G. G. šeimoje šiuo metu ir ankščiau globojamų vaikų atžvilgiu nėra nustatęs. Taip pat nėra nustatęs vaiko teisių pažeidimų ir šeimos biologinių vaikų atžvilgiu (el. b. medž. 1 t., l. 116-117).

12. VTAS atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovės atstovė detaliai nurodė išvados rengimo tvarką, kokie gebėjimai yra vertinami, kokios rekomendacijos ir dėl kokių priežasčių Centras parengė tokią išvadą. Pasirengimas globai vyko per tris etapus. Atlikus pradinį vertinimą, surinkti duomenys, ar globėjai atitiko CK 3.269 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kad ieškovai negalėtų tapti globėjais pagal CK nuostatas. Kitas etapas – mokymai. Papildomi mokymai ieškovams nebuvo organizuoti, nes mokymai jiems buvo organizuoti anksčiau, kai buvo teikiamos ankstesnės išvados. Buvo tiesiog atliktas vertinimas ir pateikta neigiama išvada. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išvada buvo pateikta tada, kai buvo prasidėjęs procesas dėl vaikų grąžinimo į šeimą, todėl ir buvo tokios jo išvados. Po išvadų buvo organizuotas vaiko atvejo vadybos posėdis, kuriame specialistai sprendė, kokiu būdu ir kaip vaikai turėtų bendrauti su tėvais. Tokių klausimų globėjas vienas nesprendžia. Atvejo vadybos posėdžiuose buvo sprendžiama, kokia tvarka bus organizuojami susitikimai su tėvais, kokio intensyvumo. Kontrolieriaus rekomendacijose kitos įstaigos nepaminėtos, tačiau už globos eigą, vaikų grąžinimą į šeimą, už pagalbos poreikio vertinimą yra atsakingos institucijos. Į kontrolieriaus rekomendacijas turėtų atsižvelgti visos institucijos, kas už ką yra atsakingos. Kontrolieriaus pažyma nebuvo registruota ir vertinama, kaip vaiko teisių pažeidimas. Šeimoje vienu metu yra augę 4 vaikai, turintys negalią, trys iš jų turėjo sunkią negalią, vienas – vidutinę. Ilgą laiko tarpą vaikai augo toje šeimoje ir VTAS nėra registravęs pažeidimų, kad tuo laikotarpiu nebūtų užtikrinti jų poreikiai, atsižvelgiant į jų sveikatą ir turimus neįgalumus. Dėl gebėjimo užtikrinti tėvų ir vaikų ryšį, yra sukurta visa sistema šeimai, pagalbai globojamam vaikui, yra globos centrai, globos koordinatoriai, kurie sprendžia dėl bendravimo tvarkos. Kontrolieriaus išvadoje paminėta, kad bendravimo intensyvumas buvo nustatytas atvejo vadybos posėdžio metu, tai nebuvo vienasmeniškas globėjos sprendimas, buvo atsižvelgta į medikų rekomendaciją. Vaikai buvo grąžinti biologiniams tėvams, neigiamoje išvadoje neatsispindėjo, kokiu būdu buvo organizuojamas grąžinimas tėvams, ką atliko/neatliko globėjai. Šiai dienai globėjai nėra paliekami vieni, nėra taip, kad jokios institucijos neneša atsakomybės, kaip globėjams sekasi, vertinama, kokios paslaugos reikalingos ir pan., atliekamos vaiko globos peržiūros, globos koordinatoriai prižiūri vaiko globą, jie turi teisę gauti visą informaciją iš visų įstaigų, susijusių su vaiku. Klausant atsakovės atstovės, susidaro įspūdis, kad neigiamos išvados neįmanoma pakeisti. Reikėtų atskirti nuolatinę globą ir budintį globotoją, pas kurį vaikas negali būti neribotą laiką. Už globėjų parinkimą yra atsakingos savivaldybių administracijos. Centro išvadoje trūksta argumentų, susidaro nuomonė, kad ieškovams nėra įmanoma panaikinti nustatytų trūkumų, nors šeimoje ir toliau du vaikai globojami. Išvada turėtų būti konkretinama, peržiūrima ir gal net pervertinama, atsižvelgiant į kitus laikotarpius ir kitus aspektus.

14. Skundžiamoje išvadoje nurodyta, kad R. G. šiuo metu išgyvena netekties jausmą dėl buvusių globotinių K. ir D. K., kurie 2023 m sausį buvo grąžinti biologiniams tėvams. Berniukai pareiškėjos šeimoje buvo globojami nuo 2020 m. liepos mėnesio, pasak pareiškėjos, tarp jos ir vaikų buvo užsimezgęs stiprus emocinis ryšys. Moteris teigia, kad tai palietė ir jos globotinį A.. Berniukas kurį laiką jautė baimę, kad jo „neatiduotų“. Manytina, kad pareiškėjai geba kompensuoti globojamų vaikų sveikatos sutrikimus. Šeimos gyvenimo būdas atitinka globojamų vaikų interesus. Pareiškėjai turi pakankamai žinių apie vaikų pozityvų auklėjimą bei ugdymą. Šiuo metu užtikrina šeimoje globojamų ir biologinių vaikų poreikius. Atsižvelgiant į globojamų vaikų negalias ir didelius specialiuosius poreikius, kyla abejonės, ar globojant dar vieną vaiką su sunkia negalia, sutuoktiniai gebės tinkamai užtikrinti šeimoje globojamų ir augančių savų vaikų poreikius. Šiuo atveju, padidėjus vaikų skaičiui, šeimoje būtų sunku vadovautis geriausių vaiko interesų ir individualizacijos principais. Vaikų psichologai ir edukologai aiškiai įvardija, kad ne tiek svarbu kas yra veikiama kartu su vaiku, bet labai svarbu, kaip individualiai globėjas gali būti su kiekvienu vaiku atskirai, kiekvienam vaikui turi būti skiriama kokybiško, individualaus dėmesio, kas auginant šeimoje 5 vaikus, iš kurių 3 vaikai neįgalūs, būtų labai sunku pirmiausia dėl laiko, žmogiškųjų išteklių stokos, jau nekalbant apie specialiuosius vaikų poreikius, reikalaujančius daugiau žinių bei įgūdžių ir tuo pačiu specialistų pagalbos. Juolab, kad R. G., teikiant budinčio globotojo paslaugas ir laikinai prižiūrint bei globojant tuo metu 5 vaikus, kilo globos sunkumų dėl laikinai prižiūrimo vaiko sveikatos problemų ir sudėtingo elgesio. Globėjai prašant, vaikas buvo paimtas iš šeimos. Skundžiamoje išvadoje nurodyta, kad kalbėdama apie buvusių globotinių grąžinimą tėvams, R. G. kritiškai nusiteikusi tėvų atžvilgiu, teigia, kad žino, jog biologiniai tėvai nesirūpina grąžintais vaikas, jų neugdo ir pan. Santykius su savo artimaisiais R. G. ir G. G. apibūdina kaip artimus, paremtus tarpusavio supratimu ir pasitikėjimu. Pareiškėjai žino apie biologinės šeimos svarbą globojamo vaiko gyvenime, tačiau yra susidūrę su sunkumais užtikrinant vaikų bendravimą su biologiniais tėvais. Tikėtina, kad R. G. ir G. G. pakankamai neįvertina biologinės šeimos svarbos vaikų gyvenime. Teikiant išvadą dėl R. G. ir G. G. tinkamumo būti globėjais (rūpintojais) mergaitei su sunkia negalia nuo gimimo iki 1 metų amžiaus, atsižvelgta į Centro turimą informaciją apie globos procese iškilusius sunkumus, su kuriais susidūrė globėja R. G.: 1) Į 2020 m. rugsėjo 18d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos žmonių gerovės ir ugdymo departamento socialinių paslaugų skyriaus raštą Nr. SPS-910 „Dėl globėjo paieškos nepilnamečiui D. G.“, kuriame VTAS informavo, kad gavo budinčios globotojos R. G. prašymą dėl nepilnamečio D. G. paėmimo iš jos šeimos, nes budinti globotoja susiduria su vaiko priežiūros sunkumais dėl vaiko sveikatos problemų ir sudėtingo vaiko elgesio; 2) Į 2022 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos raštą Nr. (6.1 -2022-52)2-510 „Dėl O. Ir V. K. skundo tyrimo“, kuriame rekomenduojama globėjai R. G. užtikrinti globojamų vaikų teisę į šeimos ryšius ir sudaryti sąlygas tėvams dažniau susitikti su vaikais (el. b. medž. 23-25 l.).

15. Iš byloje esančios 2021 m. spalio 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6IGP-3712 ir 6IGP-3713 matyti, kad buvo gautas vaikų D. K. ir K. K., globotų R. G., biologinių tėvų pranešimas apie galimus vaikų teisių pažeidimus, kuriame nurodyta, kad tėvai nerimauja dėl globojamų vaikų auklėjimo, užimtumo, ugdymo, nes globėja vaikų laisvalaikiu niekur neveža, ugdymo įstaigą lanko retai, nes pastoviai serga, D. K. geria iš švirkšto ir valgo trintą maistą, globėja nesutinka su dažnesniais susitikimais su vaikais, vaikams skiriama per mažai dėmesio, 3 metų K. K. nesupranta kas yra tualetas, tėvai su globėja sutarė gerai, kol neišreiškė noro susigrąžinti vaikus, globėja nenoriai veža vaikus į susitikimus. Globėja nurodė, kad vaikai turi sveikatos problemų, nenori eiti į viešas vietas, kad vaikai neužsikrėstų, vaikai nuolatos yra prižiūrimi medikų, susirgę, ugdomi namuose, D. K. springsta, todėl trinamas maistas, jam teikiamos įvairios procedūros, serga autizmu, K. K. paskirta žirgų terapija, jo raida pažengusi, ant puoduko nedaro, nes jo bijo, pasimatymai su tėvais atšaukiami, kai vaikai serga arba serga jų vaikas. Specialistai, išnagrinėję pranešimą, nustatė, kad namų aplinka pritaikyta vaikams augti, vaikai aprūpinti žaislai ir ugdymosi priemonėmis, pateikti dokumentai, susiję su vaikų diagnozėmis, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta (el. b. medž. 1 t., l. 7-16).

16. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2022 m. liepos 28 d. pažymoje nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ištyrė O. ir V. K. skundą dėl galimai netinkamo globėjos R. G., globojančios pareiškėjų nepilnamečius vaikus K. ir D. K., pareigų vykdymo. Iš šios pažymos matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2022 m. sausio 19 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, gavus 2022 m. sausio 5 d. O. K. raštišką prašymą organizuoti daugiau gyvų pasimatymų su vaikais, nors du kartus per mėnesį. Atsižvelgiant į VTAS specialisto išsakytą rekomendaciją, atvejo vadybos posėdyje buvo priimtas sprendimas vaikų pasimatymus su biologiniais tėvais organizuoti atsižvelgiant į vaikų gydytojo rekomendacijas vieną kartą per mėnesį gyvai Centro Pagalbos šeimai tarnyboje, pasimatymus stebint specialistams, kol bus gautos naujos išvados iš vaikų ir paauglių psichiatrės po vaikų konsultacijos ir, atsižvelgiant į psichiatro pateiktas išvadas, spręsti dėl pasimatymų skaičiaus didinimo. Minėtoje pažymoje Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atsižvelgdama į tai, jog O. ir V. K. siekia susigrąžinti vaikus į šeimą, nusprendė siūlyti R. G. užtikrinti globojamų vaikų K. ir D. K. teisę į šeimos ryšius bei sudaryti sąlygas tėvams dažniau, nei 1 kartą per mėnesį, susitikti ir pabendrauti su vaikais (el. b. medž. 1 t., l. 61-72).

17. Byloje esantys VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo išrašai patvirtina, kad D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. gegužės 12 d. kiekvienas atskirai globėjos buvo pristatyti pas šeimos gydytoją, kuri nurodė, kad berniukai po pasimatymų su tėvais būna pikti, irzlūs, nevaldomi, nemiega naktimis, klykia, nusiramina po gydymui skirtų vaistų. Gydytoja nustatė sunkios negalios požymių, kad vaikai turi (duomenys neskelbtini) bruožų, reikalinga pastovi priežiūra, slauga, rekomenduota su tėvais matytis ne dažniau kaip kartą per mėnesį (el. b. medž. 1 t., l. 73, 74).

18. Byloje pateikti R. G. išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) ji 2021 m. įgijo socialinių mokslų profesinio bakalauro laipsnį ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją (el. b. medž. 1 t., l. 18), 2013 m. ji baigė vadybos ir verslo administravimo studijų krypties įstaigų ir įmonių administravimo koleginių studijų programą (el. b. medž. 1 t., l. 19), nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. birželio 30 d. studijavo pagal 30 kreditų papildomųjų studijų programą Socialinis darbas (el. b. medž. 1 t., l. 20). Ieškovė teismui pateikė dar 27 pažymėjimus, iš kurių matyti, kad ji dalyvavo psichologiniuose, mediciniuose bei įvairaus pobūdžio mokymuose, susijusiuose su pagalbos teikimu neįgaliems vaikams, jų lavinimu (el. b. medž. 1 t., l. 22-46). Iš teismui pateiktų (duomenys neskelbtini) pažymėjimų matyti, kad R. G. 2023 m. rugsėjo 6 d. dalyvavo nuotoliniuose mokymuose „Veiksmingos darbo su autistiškais asmenimis praktikos“ ir 2023 m. rugsėjo 20 d. dalyvavo nuotoliniuose mokymuose „Efektyvi pagalba šiandienos krizių kontekste: traumines patirtis pripažįstantis požiūris“ (el. b. medž. 1 t., l. 145, 146).

19. Iš teismui pateiktų VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro 2023 m. birželio 15 d. pažymėjimų matyti, kad G. G. ir R. G. sveikatos priežiūros paslaugos dėl psichikos ir priklausomybių ligų nebuvo teiktos (el. b. medž. 1 t., l. 75, 76). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. liepos 3 d. ir 2023 m. liepos 4 d. priėmė teigiamus sprendimus dėl G. G. ir R. G., norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju), pradinio įvertinimo (el. b. medž. 1 t., l. 77-78, 79-80).

20. R. G. 2023 m. spalio 16 d. pateikė informaciją Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorei ir Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatorei apie jos globotinių A. K. susirgimus, atliktas operacijas, lankytą ugdymo įstaigą, apie P. J. lankytas mokamas privačias reabilitacijas. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad A. K. 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 18 d. ištraukti pooperaciniai siūlai, 2023 m. spalio 16 d. numatyta (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., l. 147-181). Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 9 d. rašte nurodyta, kad A. K. šį lopšelį-darželį lankė nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. ir daugiau nei pusę laiko nedalyvavo ugdymo procese, globėjai nurodant, kad lopšelio-darželio nelanko dėl ligos (el. b. medž. 1 t., l. 142). Į bylą pateiktos 2023 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos-faktūros patvirtina, kad R. G. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rugsėjo mėnesį pirko individualius taikomosios elgesio analizės užsiėmimus ir neuroptimal treniruotes, kaip nurodė teismo posėdžio metu, globotinei P. J. (el. b. medž. 1 t., l. 143, 144)

21. Šiaulių miesto šeimos centras 2023 m. spalio 25 d. R. G. charakteristikoje nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. spalio 6 d. teikė vaikų priežiūros paslaugas netekusiems tėvų globos vaikams. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasirašyta Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis. R. G. buvo pasirengusi globoti savo šeimoje bet kurios lyties vaikus, prioritetą teikė naujagimiams. Budinčio globotojo šeimoje buvo sudarytos tinkamos sąlygos prižiūrimiems vaikams augti ir vystytis, ji laiku kreipdavosi ir vykdė globos centro, Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos, šeimos gydytojų ir kt. specialistų rekomendacijas, bendradarbiavo su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, globos centro specialistais. Budinti globotoja užtikrino vaikų ryšių su biologine šeima palaikymą, rūpinosi, kad prižiūrimi mažyliai gerai jaustųsi susitikimų metu, vaikų susitikimų su tėvais metu R. G. dažnai dalyvaudavo pati ir informuodavo tėvus visais jiems kylančiais klausimais, buvo stebimas besiformuojantis stiprus prižiūrimų vaikų ir budinčios globotojos tarpusavio ryšys. R. G. tinkamai vykdė savo, kaip budinčios globotojos pareigas. Pasinaudodama teisės aktais numatyta galimybe, R. G. šeima priėmė sprendimą nuolat globoti tris budinčio globotojo šeimoje prižiūrimus vaikus, ir vadovaujantis R. G. 2020 m. spalio 6 d. prašymu nuo 2020 m. spalio 20 d. bendru sutarimu 2018 m. rugpjūčio 6 d. Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis laikoma negaliojančia (el. b. medž. 1 t., l. 184)

22. 2020 m. rugsėjo 14 d. R. G. prašyme dėl D. G. paėmimo iš jos šeimos, pateiktame Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, Šiaulių miesto savivaldybės Globos centro direktoriui ieškovė nurodė, kad nuo perdavimo momento vaikas buvo irzlus, nuolat klykė, buvo padaryti visi tyrimai, skirtas „Relanium“, kuris nepadėjo. Vaikas nuolatos klykia taip sukeldamas didelį nepatogumą kitiems vaikams, kurie kenčia nuo jo isterijos priepuolių, naktinio klykimo, kiti vaikai negali mokytis ir pailsėti, vaikas į nieką nereaguoja, nesupranta, ką daro, muša kitus vaikus, laužo daiktus, nereaguoja į jokius drausminimus dėl jo ligos ir raidos sutrikimo. Ji vaiką prižiūrėjo, lavino, lankė privatų darželį, buvo teikiamos kineziterapeuto paslaugos, lanko specialų ugdymo centrą, su juo bendravo vaikai, visi stengėsi jam padėti ir stabilizuoti jo psichinę būklę. Vaikas yra nevaldomas, todėl prašė jį nedelsiant paimti iš šeimos (el. b. medž. 1 t., l. 196-197). VTAS 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 6SD-5223 kreipėsi į Centrą, prašydamas nedelsiant organizuoti reikiamos pagalbos teikimą globotojai R. G. ir globotiniui D. G. (el. b. medž. 1 t., l. 198). Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai 2020 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 3-1029(1.17), adresuotame VTAS, nurodė, kad D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo diagnozuoti psichinės sveikatos sutrikimai, nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, vidutinis neįgalumo lygis, jam augant budinčio globotojo šeimoje, stebimi nuolat didėjantys sunkumai dėl vaiko negalėjimo kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo emocijas, kontroliuoti elgesio, negebėjimo reaguoti į drausminimą. R. G. kreipusis norint atsisakyti toliau rūpintis D. G., nurodė, kad kito budinčio globotojo, kuris sutiktų globoti šį vaiką, Centras neturi ir prašė pakeisti laikiną globėją, paskiriant Kompleksinių paslaugų namus „Alka“ (el. b. medž. 1 t., l. 199). VTAS 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte Šiaulių miesto savivaldybės administracijai prašė skubiai parinkti nepilnamečio vaiko D. G. interesus labiausiai atitinkantį globėją, pažymint, kad vaiko globa institucijoje neatitinka geriausių jo interesų (el. b. medž. 1 t., l. 194-195). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių paslaugų skyrius 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės socialių paslaugų centrą ir į vaikų globos namus, prašydamas skubiai parinkti vaiko D. G. interesus labiausiai atitinkantį globėją, prioritetą teikiant globai šeimoje (el. b. medž. 1 t., l. 193). Iš ieškovės R. G. 2020 m. spalio 7 d. prašymo Budinčių ir laikinųjų globotojų asociacijai matyti, kad Centras buvo pateikęs ieškovei užklausą dėl reikiamos pagalbos teikimo, tačiau ieškovė nurodė, kad visa pagalba buvo suteikta, kitokia pagalba nereikalinga, tik prašoma skubaus vaiko iškėlimo. Negavusi jokios kitos informacijos, prašo tarpininkauti sprendžiant klausimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos, nurodydama iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir prašyme institucijoms paimti iš jos laikinai globojamą D. G. (el. b. medž. 2 t., l. 5-6). Ieškovės R. G. 2020 m. spalio 8 d. prašyme Budinčių ir laikinųjų globotojų asociacijai nurodė, kad ji nesutinkanti laukti, kol 2020 m. lapkričio 18 d. bus sprendžiamas klausimas teisme dėl vaikui D. G. nuolatinės globos nustatymo, prašo iš jos skubiai paimti vaiką, nes jis daro neigiamą įtaką emocinei bei psichologinei jos vaikų bei globojamų su specialiaisiais poreikiais vaikų sveikatai (el. b. medž. 2 t., l. 7).

Dėl skundžiamos išvados.

23. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2023 m. liepos 26 d. buvo parengta Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Globos centro išvada Nr. 140 dėl R. G. ir G. G. pasirengimo globoti vaiką (b. l. 5-17, 25-31), su kuria ieškovai nesutinka.

24. Susiklosčiusį teisinį santykį reglamentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011-06-22 įsakymu Nr. BV-16 „Dėl globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugų teikimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Asmenų, norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, budinčiu globotoju ar įvaikinti vaiką, rengimo, vertinimo, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos). Išvada – tai ne mažiau kaip dviejų Tarnybos atestuotų asmenų parengtas vertinimas asmeniui (šeimai) dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo, dalyvio veiklai pagal GIMK programą (Rekomendacijų 2.4 p.).

25. Asmens pasirengimo vaiko globai (rūpybai), šeimynos veiklai, prižiūrėti globos centro globojamus (rūpinamus) vaikus ar įvaikinti vaiką vertinimas atliekamas vertinant asmens ir šeimos motyvus ir pasirengimą tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, budinčiu globotoju ar įvaikinti vaiką pagal penkis gebėjimus: 32.1. saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas – atskleidžiamos asmens ir šeimos galimybės užtikrinti vaikui saugią namų aplinką, pozityvią psichologinę aplinką, vaiko poreikius atitinkantį materialinį aprūpinimą; 32.2. vaiko poreikių tenkinimas ir raidos sunkumų kompensavimas – atskleidžiamas šeimos gyvenimo būdas, įpročiai, požiūris į vaiko asmenybės ugdymą, gebėjimas suprasti vaiką ir padėti jam suvokti netektis ir stiprinti vaiko prieraišumą bei socialinius įgūdžius, gebėjimą megzti pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius ir ugdyti vaiko savarankiško gyvenimo įgūdžius; 32.3. vaiko ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas – atskleidžiamas šeimos požiūris į vaiko biologinę šeimą, jo istoriją, ryšių tęstinumą, santykius su savo tėvais, broliais ir seserimis bei artimaisiais giminaičiais, gebėjimai padėti vaikui suprasti savo identitetą; 32.4. pagalba vaikui, užmezgant saugius ir patvarius ryšius – atskleidžiami gebėjimai padėti vaikui užmegzti saugius ir pasitikėjimu pagrįstus tarpusavio ryšius su nauja šeima ir aplinka; 32.5. bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas – atskleidžiamas šeimos požiūris ir gebėjimai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir specialistais sprendžiant vaiko ir šeimos problemas (Rekomendacijų 32 p.).

26. Tarnybos atestuoti asmenys, vertindami asmens ir (ar) šeimos pasirengimą, gali nuspręsti, kad asmuo ir (ar) šeima nėra pasirengęs (-usi) vaiko globai (rūpybai), šeimynos veiklai, prižiūrėti globos centro globojamus (rūpinamus) vaikus ar įvaikinti vaiką, nes nėra įgijęs (usi) įgūdžių išpildyti bent vieną iš 5 vertinamų gebėjimų, nurodytų Rekomendacijų 32 punkte, ir parengti neigiamą Išvadą (Rekomendacijų 34 p.). Jei asmuo nesutinka su Tarnybos atestuotų asmenų parengta Išvada, per vieną mėnesį nuo išvados pateikimo dienos jis gali paduoti pareiškimą dėl išvados panaikinimo apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą (Rekomendacijų 57 p.).

27. Nagrinėjamu atveju išvadą rengusi institucija galutinėje išvadoje nurodė, kad įvertinus pareiškėjų globos motyvaciją ir pasirengimą, esant dabartinėms aplinkybėms šeimoje, R. G. ir G. G. nėra pasiruošę globoti dar vienos mergaitės (nuo gimimo iki vienų metų amžiaus) su sunkia negalia, dėl šių priežasčių: 1) stokojama įrodymų, jog R. G. ir G. G. 2-ojo „VAIKO POREIKIŲ TENKINIMAS BEI RAIDOS SUNKUMŲ KOMPENSAVIMAS“ gebėjimo, sveikatos kompensavimo ir ugdymo srityse pakaks turimų gebėjimų ir patirties užtikrinti reikiamą pagalbą ir paslaugas pagal individualius norimo globoti vaiko su sunkia negalia poreikius, įskaitant specialiuosius vaiko su negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko poreikius, nulemtus jo amžiaus, brandos, įgimtų ar įgytų savybių. Šeimoje jau globojamų P. J. ir A. K. sveikatai ir ugdymui keliami labai dideli ir specifiniai reikalavimai, reikalaujantys ne tik nuolatinės visos eilės įvairių sričių specialistų koordinuotų paslaugų, bet ir šeimos žmogiškųjų išteklių, specifinių žinių, papildomo dėmesio ir laiko, numatant ateities perspektyvas ir galimybes, ko, šeimoje augant 5 vaikams, iš jų 3 neįgaliems vaikams, būtų sunku užtikrinti. Dėl to gali būti pažeidžiami ne tik norimo globoti vaiko su sunkia negalia, bet ir kitų šeimoje globojamų bei savų vaikų geriausi interesai; 2) stokojama įrodymų, jog pareiškėjai turi gebėjimo 2-ojo „VAIKO POREIKIŲ TENKINIMAS BEI RAIDOS SUNKUMŲ KOMPENSAVIMAS“ pagebėjimį: NETEKTYS, nes šiuo metu R. G. yra gedėjimo procese dėl buvusių globotinių grąžinimo biologiniams tėvams ir negalėtų padėti vaikui išgyventi patirtų netekčių; 3) stokojama įrodymų, jog R. G. ir G. G. turi gebėjimą 3-ojo „VAIKO RYŠIŲ SU JO BIOLOGINE ŠEIMA UŽTIKRINIMAS“, tinkamai užtikrinti globojamo vaiko teisę į biologinės šeimos ryšius bei sudaryti sąlygas tėvams susitikti ir bendrauti su vaikais. Išvadoje nurodomos rekomendacijos: R. G. rekomenduotina psichologo pagalba dėl netekties išgyvenimų (el. b. medž. 1 t., l. 7-16).

28. Visų pirma pastebėtina, jog skundžiamoje išvadoje nurodyta, jog įvertinus pareiškėjų globos motyvaciją ir pasirengimą, esant dabartinėms aplinkybėms šeimoje, R. G. ir G. G. nėra pasiruošę globoti dar vienos mergaitės (nuo gimimo iki vienų metų amžiaus) su sunkia negalia. Tačiau išvadoje specialistės rėmėsi ne tik dabartinėmis aplinkybėmis šeimoje, tačiau ir praeityje buvusiais įvykiais, kurie vyko dar 2020 m. (įvykiai su laikinai globojamu D. G.) bei 2022 m. (ieškovės ir ieškovės globojamų vaikų K. tėvų tarpusavio santykiai). Rekomendacijose nėra itin tiksliai reglamentuota, koks konkretus laikotarpis ir jame buvę įvykiai, aplinkybės turi būti vertinamas rengiant išvadas, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad Rekomendacijose dažniausiai įvardijamas vienerių metų laikotarpis, kaip pvz. nurodyta, jog gavus neigiamą išvadą, pakartotinai pareiškėjai gali būti vertinami per vienerius metus, išnykus priežastims, dėl kurių buvo parengta neigiama išvada (43 punktas); gavęs teigiamą išvadą, per 12 mėnesių nuo išvados parengimo dienos netapo vaiko globėju (rūpintoju) (44.1. punktas) ir kt., sprendžia, jog aktualiausias laikotarpis turėtų būti vertinamas būtent vieneri metai. Tad nagrinėtinu atveju, aplinkybės, kurias akcentuoja atsakovė, susijusios su 2020 m. laikinai globotu D. G., jos neturėtų būti laikomos aktualiausiomis teikiant skundžiamą išvadą. Pastebėtina, jog dėl minėtų 2020 m. buvusių aplinkybių teismas pasisakys ir toliau, vertindamas kiekvieną skundžiamos išvados punktą.

29. Dėl išvados pirmojo punkto pastebėtina, jog išvados motyvuojamojoje dalyje, apibendrinant antrąjį gebėjimą nurodyta, jog atsižvelgiant į globojamų vaikų negalias ir didelius specialiuosius poreikius, kyla abejonės, ar globojant dar vieną vaiką su sunkia negalia, sutuoktiniai gebės tinkamai užtikrinti šeimoje globojamų ir augančių savų vaikų poreikius. Pastebėtina, jog išvada visų pirma negali būti grįsta abejonėmis, turi būti surinka pakankamai duomenų, kurie leistų teikti kategorišką išvadą: teigiamą arba neigiamą, kuri nebūtų grįsta abejonėmis, manymais ar pan. Tuo tarpu skundžiamos išvados rezoliucinėje dalyje suformuotoje galutinėje išvadoje specialistės nurodo, jog stokojama įrodymų, jog pareiškėjams gebėjimo, sveikatos kompensavimo ir ugdymo srityse pakaks turimų gebėjimų ir patirties užtikrinti reikiamą pagalbą ir paslaugas pagal individualius norimo globoti vaiko su sunkia negalia poreikius, įskaitant specialiuosius vaiko su negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko poreikius, nulemtus jo amžiaus, brandos, įgimtų ar įgytų savybių. Nurodyta, jog šeimoje jau globojamų P. J. ir A. K. sveikatai ir ugdymui keliami labai dideli ir specifiniai reikalavimai, reikalaujantys ne tik nuolatinės visos eilės įvairių sričių specialistų koordinuotų paslaugų, bet ir šeimos žmogiškųjų išteklių, specifinių žinių, papildomo dėmesio ir laiko, numatant ateities perspektyvas ir galimybes, ko, šeimoje augant 5 vaikams, iš jų 3 neįgaliems vaikams, būtų sunku užtikrinti. Dėl to gali būti pažeidžiami ne tik norimo globoti vaiko su sunkia negalia, bet ir kitų šeimoje globojamų bei savų vaikų geriausi interesai. Esant tokiai galutinei formuluotai išvadai - stokojama įrodymų, teismas sprendžia, jog atsakovės specialistės gana formaliai įvertino surinktus duomenis. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog rengiant išvadą atsakovės atestuotos specialistės net keletą kartų buvo susitikusios su ieškovais, tad turėdamos pagrįstų abejonių, stokodamos įrodymų ir pan., nors teisinė bazė to nenumato, jos galėjo savo iniciatyva (su)rinkti papildomus įrodymus, galėjo paprašyti papildomai ieškovų pateikti tam tikrus duomenis, įrodymus, kurie leistų, priimti kategorišką teigiamą arba neigiamą išvadą (CPK 185 straipsnis).

30. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, negali sutikti su skundžiamos išvados galutine išvada, jog stokojama įrodymų, jog pareiškėjams gebėjimo, sveikatos kompensavimo ir ugdymo srityse pakaks turimų gebėjimų ir patirties užtikrinti reikiamą pagalbą ir paslaugas pagal individualius norimo globoti vaiko su sunkia negalia poreikius. Atsakovės atstovė advokatė Indrė Januškaitė teismo posėdžio metu teigė, jog sprendžiant, kad trečias vaikas su negalia bus šeimai per didelis krūvis, buvo remtasi Centro turimais prašymais, kaip nurodyta skundžiamoje išvadoje. Iš bylos duomenų ir proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad vaikas, kurį ketina globoti ieškovai iš tiesų turi rimtų sveikatos sutrikimų, ji gimė neįgali, turi sunkią negalią, todėl akivaizdu ir pritartina išvadoje nurodytoms aplinkybėms, jog jai bus reikalingas specifinis dėmesys, ne tik įvairių sričių specialistų koordinuotos paslaugos, bet galimai ir specifinės žinios, savaime aišku ir daugiau individualaus dėmesio šeimoje. Tačiau negalima pritarti skundžiamoje išvadoje nurodytoms aplinkybėms, jog globojant trečią neįgalų vaiką, ieškovams būtų sunku užtikrinti šeimoje globojamų bei savų vaikų geriausius interesus. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog iki skundžiamos išvados ieškovai jau globojo daugiau nei du vaikus su sunkiomis negalėmis, t. y. nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2023 m. sausio mėnesio pareiškėja buvo nuolatinė globėja keturių vaikų, iš kurių trims buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, vienam vaikui – vidutinis neįgalumas, taip pat buvo ir dabar yra auginami savi ieškovų vaikai. Tad vertinant tai, jog per trijų metų laikotarpį šeimoje jau buvo nuolat globojami net keturi globotiniai, kurie buvo su sunkiais sveikatos sutrikimais, ir byloje nesant duomenų, jog per šį laikotarpį ieškovai būtų netinkamai vykdę savo pareigas, neužtikrinę vaikų poreikių ir pan., negalima daryti kategoriškos išvados, jog nagrinėtinu atveju trūksta įrodymų, kad pareiškėjams gebėjimo, sveikatos kompensavimo ir ugdymo srityse pakaks turimų gebėjimų ir patirties užtikrinti reikiamą pagalbą ir paslaugas pagal individualius norimo globoti vaiko su sunkia negalia poreikius. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu taip pat pastebėjo, jog šeimoje vienu metu yra augę 4 vaikai, turintys negalią, trys iš jų turėjo sunkią negalią, vienas – vidutinę, ilgą laiko tarpą vaikai augo toje šeimoje ir VTAS nėra registravęs pažeidimų, kad tuo laikotarpiu nebūtų užtikrinti jų poreikiai, atsižvelgiant į jų sveikatą ir turimus neįgalumus. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. P. parodė, kad R. G. dalijosi turėta patirtimi su ankstesniais vaikais, į vaiką žiūrėjo kaip specialistė, kaip jam galėtų padėti; turėtų būti didelis privalumas, kai žmogus turi patirties auginant neįgalius vaikus; ji turi savo komandą, kas jai padeda, pažįstamus medikus, bendrauta su ugdymo įstaigomis, nes augo kiti vaikai; ji negali stokoti gebėjimų globoti neįgalų vaiką, nes ne pirmi metai globoja neįgalius vaikus, mergaitei su (duomenys neskelbtini) sindromu jau 4 metukai, yra didžiulis įdirbis, žino vaikų su specialiaisiais poreikiais raidos etapus. Pastebėtina ir tai, jog išvada yra parengta ne vien ieškovei R. G., tačiau ir jos sutuoktiniui – ieškovui G. G., todėl vaiko globa galimai būtų suteikta abiem sutuoktiniams. Tam tikru atveju, vienam iš sutuoktinių besirūpinant vienu globojamu vaiku, kitas sutuoktinis galėtų ir turėtų pasirūpinti kitu vaiku ir pan., tad dėl šeimos žmogiškųjų išteklių, teismo manymu, byloje pakankama įrodymų, pagrindžiant aplinkybes, jog ieškovams turi/turėtų pakakti per tam tikrą laiko tarpą įgytų/sukauptų gebėjimų globojant tris neįgalius vaikus. Juolab, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė R. G., esant poreikiui, jai padeda ir vyresnioji dukra bei jos tėvai (CPK 185 straipsnis). Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad globojamam A. K. už mėnesio su trupučiu baigiasi negalia, jo sveikata pagerėjusi, jis išėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą ir berniukas nebeturės sunkios negalios; jų pastangų, patirties ir darbo dėka, specialistų teigimu, vaikas turės lengvą negalią. Taigi, pasitvirtinus ieškovės aplinkybėms, iš dalies šeimoje gali kisti ir globojamų vaikų poreikių užtikrinimas (lengvėjant vaiko negaliai, iš dalies mažėja ir vaikui reikalinga pagalba ir pan.).

32. Be to, nors atsakovės atstovė advokatė Indrė Januškaitė teismo posėdžio metu teigė, jog rengiant išvadą nėra išskiriami ieškovės veiksmai, kai ji atlieka budinčio globėjo ir nuolatinio globėjo pareigas, tačiau teismas mano, jog rengiant išvadą į tai turėtų būti atsižvelgiama. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog liudytoja N. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nereikia painioti šeimos ir budinčio globotojo kaip darbuotojo galimybių; budintys globotojai turi galimybę prašyti atokvėpio, kai susiduria su sunkumais. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu taip pat teigė, jog vertinant aplinkybes reikėtų atskirti nuolatinę globą ir budintį globotoją, pas kurį vaikas negali būti neribotą laiką. Tad akivaizdu, jog budintys globotojai turi daugiau „laisvės“, atliekant savo darbines funkcijas, nei nuolatiniai globėjai, kurie vaikus globoja šeimoje. Todėl ir šioje byloje vertinant įrodymus, matyti, jog ieškovė susidūrusi su tam tikrais sunkumais dėl laikinai globojamo D. G., veikė kaip budinti globotoja, siekė atokvėpio, tad prašydama vaiką paimti iš šeimos, savo rašytiniame prašyme nurodė, jog vaikas kelia grėsmę šeimoje prižiūrimiems vaikams, kelia sunkumų kitų vaikų poilsiui ir pasiruošimo mokykloms kokybei; skriaudžia mažesnius vaikus; dėl D. G. būklės ir poreikių nukenčia kitų vaikų gerovė ir poreikiai ir t.t. (el. b. medž. 2 t., l. 4, 5).

33. Remiantis sprendimo 32 punkte nustatytomis aplinkybės, jog ieškovė prašė paimti iš šeimos laikinai globojamą D. G., ir vertinant ieškovės veiksmus per proporcingumo principą, akivaizdu, jog siekta tinkamai ir visapusiškai užtikrinti nuolatos globojamų kitų keturių vaikų poreikius ir interesus, siekta juos apsaugoti nuo realiai jiems kylančios grėsmės, kurią kėlė laikinai globojamas globotinis (CPK 185 straipsnis). Atsakovės atstovė advokatė Indrė Januškaitė teismo posėdžio metu pripažino, kad po D. G. paėmimo iš šeimos Centras neturi duomenų, kad šeimoje dar būtų buvę kokių nors problemų. Tad akivaizdu, jog laikinai globojamą vaiką paėmus iš ieškovų šeimos, daugiau problemų dėl tuo metu globotų keturių vaikų su turimomis negalėmis, jų elgesio, buvusių/esamų sveikatos problemų ir t.t., ieškovams nebekilo, todėl galima daryti išvadą, kad ieškovai turi pakankamai įgūdžių, žinių ir kompetencijos globoti savo šeimoje daugiau nei du vaikus, turinčius sunkias negalias.

35. Išvados antrame punkte buvo vertinama, kad stokojama įrodymų, jog pareiškėjai turi gebėjimo 2-ojo, pagebėjimį: netektys, nes šiuo metu R. G. yra gedėjimo procese dėl buvusių globotinių grąžinimo biologiniams tėvams ir negalėtų padėti vaikui išgyventi patirtų netekčių. Dėl šios išvados kyla pagrįstų abejonių, ar ji iš tiesų yra tokia išvada, kurią vertinant atskirai nuo kitų aplinkybių būtų pakankamas pagrindas parengti bendrai neigiamą išvadą (CPK 178, 185 straipsnis). Šioje dalyje pastebėtina, jog išvada teikiama abiem pareiškėjams, tuo tarpu nurodoma, jog tik R. G. yra gedėjimo procese. Išvadoje nėra nurodyta ir nėra jokių duomenų, užfiksuotų aplinkybių, jog G. G. taip pat būtų gedėjimo procese. Todėl vien iš šių aplinkybių akivaizdu, jog ir net darant prielaidą, jog ieškovė iš tiesų yra gedėjimo procese, byloje nėra duomenų, jog šiuo atveju vienas ieškovas G. G., kuris nėra gedėjimo procese, negalėtų padėti vaikui išgyventi patirtų netekčių. Juolab, vaikai yra globojami šeimoje bendrai abiejų ieškovų, todėl akivaizdu, jog vienam iš globėjų negalint atliepti vieno ar kito vaiko poreikio, sutuoktiniai papildydami vienas kitą, pilnai gali tai padaryti/atliepti vienas už kitą (CPK 185 straipsnis). Be to, byloje nėra duomenų ir skundžiamoje išvadoje nėra nurodyta, jog dėl galimai esamo R. G. gedėjimo likusiems globojamiems vaikams nėra pilnai padedama išgyventi vienokius ar kitokius jausmus, praradimus ar pan.

36. Atskirai vertinant išvadoje nurodytą R. G. gedėjimo procesą, pastebėtina, jog gedėjimo būsenai nustatyti reikalinga labai individualaus ir subtilaus įvertinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog įvairūs asmenys analogiškas situacijas vertina skirtingai, todėl vienam asmeniui veiksmus ir pasisakymus vertinant kaip gedėjimą, kitas asmuo situaciją gali įvertinti visiškai priešingai. Todėl, teismo nuomone, specialistėms rengiant skundžiamą išvadą ir prieš darant galutinę išvadą, vertėjo papildomai pareikalauti iš R. G., jos sutuoktinio, jog jie pateiktų papildomus duomenis iš psichologų ar pan., kurie yra kompetentingi ir gali labiau įvertinti asmenų psichologinę būklę bei pateikti savo pastebėjimus dėl galimai esamos tiek ieškovės gedėjimo būsenos, tiek ir ieškovo psichologinės būsenos (CPK 185 straipsnis). Liudytoja N. P. teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog pildo klausimyną ir vertina tik suaugusius žmones, vaikų nevertina; jei netektis yra akivaizdi ir žmogus apie tai kalba, matyti, kad žmogus yra gedėjimo procese; kažkada praktikoje yra buvę, kai žmogus nurodė, kad lankosi pas psichologą ar psichiatrą, buvo prašoma psichiatro pažymos, kurioje būtų nurodytą, kad žmogus yra išgedėjęs. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog abiem ieškovams nuo 2015, 2016 metų iki 2023 m. birželio 15 d. sveikatos priežiūros paslaugos dėl psichikos ir priklausomybės ligų nebuvo teiktos (el. b. medž. 1 t., l. 75, 76), todėl darytina išvada, jog ieškovai yra psichiškai sveiki, rimtesnių psichikos problemų neturi.

37. Dėl išvados trečiojo punkto buvo vertinama, kad stokojama įrodymų, jog pareiškėjai turi gebėjimą „vaiko ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas“, tinkamai užtikrinti globojamo vaiko teisę į biologinės šeimos ryšius bei sudaryti sąlygas tėvams susitikti ir bendrauti su vaikais, nes yra duomenų, kad 2022 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos rašte buvo globėjai R. G. rekomenduojama užtikrinti globojamų vaikų teisę į šeimos ryšius ir sudaryti sąlygas tėvams dažniau susitikti su vaikais. Taip pat skundžiamos išvados motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog pareiškėjai žino apie biologinės šeimos svarbą globojamo vaiko gyvenime, tačiau yra susidūrę su sunkumais užtikrinant vaikų bendravimą su biologiniais tėvais, todėl tikėtina, kad R. G. ir G. G. pakankamai neįvertina biologinės šeimos svarbos vaikų gyvenime (el. b. medž. 14).

38. Iš bylos duomenų matyti, jog iš tiesų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2022 m. liepos 28 d. pažymoje nurodyta, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atsižvelgdama į tai, jog O. ir V. K. siekia susigrąžinti vaikus į šeimą, nusprendė siūlyti R. G. užtikrinti globojamų vaikų K. ir D. K. teisę į šeimos ryšius bei sudaryti sąlygas tėvams dažniau, nei 1 kartą per mėnesį, susitikti ir pabendrauti su vaikais (el. b. medž. 1 t., l. 61-72). Kad tokia priimta pažyma iš tiesų buvo, neneigia ir ieškovai, ginčo byloje dėl to nėra. Tačiau abi šalys skirtingai traktuoja ir vertina šias Vaiko teisių apsaugos kontrolierės rekomendacijas, t. y. atsakovės atstovė advokatė Indrė Januškaitė teismo posėdžio metu teigė, jog kontrolierė, turėdama visą informaciją, pateikė rekomendacijas dėl vaikų dažnesnio bendravimo su tėvais; tėvai kreipėsi į kontrolieriaus instituciją, o ieškovė nedėjo pastangų šį ginčą išspręsti be institucijų, pvz. per mediatorių, nors tėvai sutiko su mediacija, bet mediacija nebuvo pasinaudota. Plačiau dėl veiksmų, susijusių su mediacija ir jos (ne)pasinaudojimu, teismas nepasisako, nes skundžiamoje išvadoje duomenų apie atstovės minimą mediaciją nėra nurodyta.