Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-01-23 · Byla Nr. ATP-20-185/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-23
Bylos Nr.
ATP-20-185/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Pažeidėjas
J. V.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-20-185/2015
Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00353-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu J. V. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą ir jam paskirta 2500 Lt (724 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, taip pat jis pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., ir jam paskirta 30 Lt (9 Eur) bauda, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir J. V. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2500 Lt (724 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 17.04 val. Kupiškio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) km vairavo krovininį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis (2,20 promilės) girtumo laipsnis) ir policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimo dalį, kuria jis už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams ir šią administracinės bylos nutarimo dalį prieš jį nutraukti. Nurodo, kad 2014-09-22 po 15 val. krovininiu automobiliu „MAN“ su puspriekabe išvažiavo iš savo namų į Rusijos Federaciją. Buvo blaivus. Važiuodamas pastebėjo, kad neturi piniginės su dokumentais, įskaitant ir vairuotojo pažymėjimą. Supratęs, kad be vairuotojo pažymėjimo tęsti kelionės negali, nutarė automobilį pastatyti prie kelio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Sukdamas į aikštelę kliudė kelkraštį ir automobilis užklimpo. Paskambino savo broliui D. V. ir paprašė atvažiuoti jo parvežti. Laukdamas atvažiuojančio brolio išgėrė alkoholio, kurį vežė į Rusiją kaip lauktuves savo draugams. Belaukiant brolio atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jam nustatė girtumą. Kadangi jam buvo gėda pripažinti, jog automobilyje vienas vartojo alkoholį, todėl policijos pareigūnams nurodė, kad alkoholinius gėrimus jis vartojo iš vakaro. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino teisme apklaustas D. V.. Nurodo, kad jis negalėtų atvažiuoti į pasienio postus būdamas vidutinio girtumo laipsnio, nes pareigūnai iš karto tai pastebėtų. Kadangi jo darbas ir pragyvenimas yra susijęs su automobilio vairavimu, todėl jis niekada nerizikuotų vairuoti automobilį neblaivus, juolab būdamas neblaivus važiuoti pro pasienio pareigūnus. Jo parodymus patvirtina ir teismui pateikti tachografo duomenys, kuriuose nurodyta, kada automobilis judėjo, o kada – stovėjo. Teigia, jog teismo išvados, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, yra nenuoseklios ir prieštaringos. Teismas nutarime nurodė, kad tai, jog jo vairuojamas automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, automobiliui ištraukti buvo reikalinga kita transporto priemonė, automobilis stovėjo su užvestu varikliu, t. y. jis buvo neužbaigęs vairavimo proceso, nes automobilis nebuvo pastatytas saugiai, nebuvo išjungtas jo variklis ir pagal darbo grafiką jam buvo vairavimo, o ne poilsio laikas, įrodo, kad jis automobilį vairavo neblaivus. Tai, kad jo sustojimas buvo priverstinis, automobiliui užvažiavus ant įvažiavimo į stovėjimo aikštelę supilto žvyro ir užbuksavus, bei jam neturint vairuotojo pažymėjimo, nutarime pripažįsta ir teismas. Tačiau teismas toliau nurodo, kad jis, vykdydamas savo darbines funkcijas, turėjo imtis priemonių pašalinti šias kliūtis, o ne pradėti ilsėtis ir neužbaigus vairavimo proceso vartoti alkoholinius gėrimus. Iš šių teiginių matyti, kad teismas lyg ir sutinka, kad jis alkoholį vartojo jau sustojęs, nors turėjo pašalinti kliūtis, o ne pradėti ilsėtis. Tačiau tai jokiu būdu negali būti vertinama kaip administracinės teisės pažeidimas – vairavimas neblaiviam. Tai, kad automobilis buvo nuvažiavęs nuo asfaltuotos kelio dangos, jam buvo ne poilsio, o darbo laikas, niekaip nepaneigia jo paaiškinimų, kad automobilio neblaivus jis nevairavo, o išgėrė alkoholio laukdamas atvažiuojančio brolio. Pažymi, jog tai, kad toje vietoje, kur buvo sustojęs jo vairuojamas automobilis, kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, nėra. Teigia, jog nepagrįstai teismas nutarime nurodė, kad jo automobilio variklis nebuvo išjungtas. Jis, kai užklimpo ir sustojo, išjungė variklį ir skambino broliui. Laikyti įjungtą variklį, kai niekur nevažiavo, jam nebuvo jokio reikalo. Be to, tuo metu dar buvo šilta, taip pat automobilyje yra automatinis šildymas, kuris automobilio kabiną šildo esant išjungtam varikliui. Teismas nutarime nurodė, kad iš tachografo duomenų matyti, jog jis automobilį vairavo Lietuvos laiku nuo 16 val. 9 min. iki 16 val. 39 min. Pagal tachografo parodymus, jis iš namų išvažiavo 13 val. 09 min. Norint sužinoti Lietuvos laiką prie tachografo laiko reikia pridėti dvi valandas, o ne tris, kaip jis pats klaidingai nurodė apylinkės teisme. Tachografo parodymai patvirtina jo parodymus, kad 17 val. 04 min. jis automobilio nevairavo, nes jau nuo 15 val. 39 min. Lietuvos laiku jo automobilis stovėjo. Automobilis judėti pradėjo tik 17 val. 29 min., t. y. tuomet, kai jau buvo atvažiavęs jo brolis. Todėl neaišku, kodėl teismas nutarime nurodė, kad jis automobilį neblaivus vairavo 17 val. 04 min., nors tuo metu pagal tachografo duomenis, automobilis stovėjo išjungtu varikliu. Mano, jog tai, kad jis policijos pareigūnams pasakė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, dar neįrodo, kad 2014-09-22 jis automobilį vairavo neblaivus. Jis teisme paaiškino, kodėl taip policijos pareigūnams nurodė. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus organizme per valandą pasišalina 0,15-0,2 promilės alkoholio. Tai visiškai paneigia jo aiškinimą policijos pareigūnams, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,2 promilės girtumas, išeitų, jog 2014-09-21 vakare jo girtumas viršijo 6 promiles. Jis niekada tiek daug alkoholio nėra vartojęs. Be to, tokia dozė alkoholio yra mirtina. Pažymi, kad 2014-09-22 ryte jis važiavo į Kupiškį, buvo parduotuvėje, pirko maistą, ruošėsi kelionei į Rusiją. Būdamas sunkaus girtumo laipsnio jis viso to nebūtų galėjęs padaryti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas prašo J. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad su J. V. pateiktu skundu nesutinka, nes teismas sprendimą jį nubausti priėmė remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga ir laikydamasis ATPK numatytų nuobaudų už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisyklių. J. V. skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, vienas kitam prieštaraujantys, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, jog J. V. savo pirminiame paaiškinime pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju J. V. administracine tvarka nubaustas už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d., padarymą. Ginčo dėl ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra ir aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Tačiau iš apeliacinio skundo matyti, kad J. V. neigia padaręs jam kitą inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., t. y. neigia vairavęs automobilį neblaivus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl šio pažeidimo ir siekia, kad ši administracinės bylos nutarimo dalis prieš jį būtų nutraukta. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog J. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, šiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Pažymėtina ir tai, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir pažeidėjas, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jo įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. V. padarė jam inkriminuotą ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. V. kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., yra išsamiai argumentuotos, padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 126 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą buvimo, vadovavosi policijos pareigūnų S. J. ir K. V. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad pranešimas apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, buvo gautas 2014-09-22 17.04 val. Atvykę į nurodytą vietą ((duomenys neskelbtini)) rado minėtą automobilį nuvažiavusį nuo kelio ir su užvestu varikliu, vairuotojo sėdynėje sėdėjo vairuotojas J. V., kuriam buvo nustatytas 2,20 promilės girtumas, vairuotojas teigė, jog alkoholinius gėrimus jis vartojo 2014-09-21 vakare, pažeidėją pristatė į policijos komisariatą išblaivinimui ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti (b. l. 20, 21). Teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas S. J. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Jis parodė, kad su policijos patruliu K. V. iš budėtojų dalies gavę pranešimą nuvykti į kelią link Rokiškio r., kur nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus, nuvyko į nurodytą vietą ir rado asmenį, kuris jiems nurodė, jog jis pranešė policijai apie įvykį, nes įtarė, kad nuvažiavusio nuo kelio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, apie tai sprendžia iš to, jog jis (vairuotojas) elgėsi įžūliai. J. V. vairuojamas automobilis iš tiesų buvo nuvažiavęs nuo kelio sankasos, bet kadangi niekam žala nebuvo padaryta, eismo įvykio neformino, o tik patikrino vairuotojo blaivumą ir J. V. nustatė vidutinį girtumą, vairuotojas teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro. J. V. nušalino nuo tolimesnio automobilio vairavimo, o kadangi vilkiko nebuvo galima palikti tokioje padėtyje, reikėjo jį ištraukti ir saugiai pastatyti, todėl J. V. paskambino savo broliui, kad šis pasirūpintų jo automobiliu. J. V. brolis, atvykęs su savo kolegomis, ištraukė automobilį, o J. V. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Policijos komisariate J. V. apklausęs policijos pareigūnas S. S. teismo posėdyje parodė, kad J. V. į policijos komisariatą buvo pristatytas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. J. V. apklausė tada, kai jis išsiblaivė. Paaiškinime užrašė visas aplinkybes, kurias jam nurodė J. V.. J. V. jam paaiškino, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro. Remdamasis jo paaiškinimu ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, J. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti J. V. nebūto pažeidimo padarymu, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, todėl konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą pripažinti J. V. kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą, pagrįstai vadovavosi šių policijos pareigūnų nurodytomis tarpusavyje sutampančiomis įvykio aplinkybėmis, kurios neabejotinai patvirtina, kad J. V. 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 17.04 val. automobilį vairavo neblaivus, juolab kad jos atitinka ir kitą byloje esančią rašytinę medžiagą – asmens blaivumo testą, iš kurio matyti, kad J. V. 2014-09-22 17.35 val. buvo nustatytas 2,20 promilės girtumas (b. l. 7), pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, kad 2014-09-22 17.37 val. J. V. nušalinamas nuo transporto priemonės vairavimo iki visiško išblaivėjimo (b. l. 8), 2014-09-22 administracinio sulaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad J. V. Kupiškio rajono policijos komisariate buvo sulaikytas 18.45 val. už tai, kad 2014-09-22 apie 17.30 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) km, būdamas neblaivus (nustatytas 2,20 promilės girtumas) galimai padarė eismo įvykį, apeliantas išsiblaivė 23 val. (b. l 19), tachografo duomenis, iš kurių matyti, kad J. V. po 13.09 val. poilsio laiko iki kito sustojimo automobilį vairavo 30 min., t. y. nuo 13.09 val. iki 13.39 val. (Lietuvos laiku 16.09-16.39 val. – pats apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tachografo laikas nuo Lietuvos laiko skiriasi trimis valandomis). Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, paties J. V. paaiškinimai dėl alkoholio vartojimo yra nenuoseklūs ir prieštaringi. J. V. versiją, kad automobilį vairavo blaivus, o alkoholį vartojo po to, kai sustojo pastebėjęs, jog neturi vairuotojo pažymėjimo, ir laukė, kol atvažiuos jo brolis jo paimti, iškėlė tik teismo posėdžio metu. Tuo tarpu savo pirminiame paaiškinime J. V. nurodė, kad jis alkoholį (alų ir degtinę) buvo vartojęs iš vakaro ir kadangi kitą dieną nesijautė neblaivus bei nepagalvojo, kad negali vairuoti transporto priemonės dėl neblaivumo, vairavo transporto priemonę (b. l. 6). Taigi apeliantas nei į vietą atvykusiems policijos pareigūnams, nei savo pirminiame paaiškinime policijos komisariate nenurodė, kad alkoholį jis būtų vartojęs po to, kai sustojo, pastebėjęs, jog neturi vairuotojo pažymėjo, ir jam laukiant, kol atvyks jo brolis jo paimti. Todėl J. V. vėliau (tik teisme) pateikta versija, kuri prieštarauja visai kitai bylos medžiagai, įskaitant ir paties apelianto pirminius paaiškinimus, kuriuos jis patvirtino savo parašu ir įrašu apie jų teisingumą, vertinama kaip gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad J. V. sustojimas buvo priverstinis – jo automobiliui nuvažiavus nuo kelio sankasos ir pastebėjus, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. J. V. priverstinis sustojimas įvyko jo darbinių funkcijų vykdymo metu, nes J. V. nebuvo užbaigęs vairavimo proceso, jo automobilis nebuvo pastatytas saugiai, nebuvo išjungtas variklis ir pagal darbo grafiką J. V. buvo vairavimo, o ne poilsio laikas. Be to, kaip teismo posėdžio metu parodė apelianto brolis D. V., jam paskambinęs J. V. pasakė, kad kaime paliko savo vairuotojo dokumentus ir paprašė nuvežti jų pasiimti. Po kiek laiko jam dar kartą paskambinęs J. V. pasakė, kad nuslydo nuo kelio, todėl jis (D. V.), pasiėmęs darbovietės sunkvežimį, nuvažiavo ištraukti brolio automobilio. Visa tai teismui leidžia pagrįstai manyti, jog J. V. pašalinęs kliūtis, t. y. su brolio pagalba pasiėmęs iš kaimo savo vairuotojo dokumentus ir ištraukęs nuo kelio sankasos nuslydusį automobilį, ketino toliau tęsti savo darbines funkcijas – toliau vairuoti automobilį. Todėl teismo neįtikina, kad J. V. sąmoningai būtų pradėjęs vartoti alkoholį tik po priverstinio sustojimo, nes, kaip minėta, bylos duomenys rodo, jog jis toliau ketino tęsti vilkiko vairavimą. Taigi visos pirmiau paminėtos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad J. V. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus dar iki jo priverstinio sustojimo. Taip pat teismo neįtikina ir apelianto paaiškinimai, kad policijos pareigūnams jis nurodė alkoholį vartojęs iš vakaro tik dėl to, jog jam buvo gėda prisipažinti, kad alkoholį jis automobilyje vartojo vienas.

Taigi aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų visiškai pakanka neabejotinai išvadai dėl J. V. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 126 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą daryti. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Kadangi apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų nepaneigia, todėl skundžiamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, o J. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. teisėjas

nutaria:

J. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus