Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-15-159/2009

Teisėjas Egidijus Mickevičius Procesinio sprendimo kategorija

NUTARTIS

2009 m. vasario 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovo K. V. atstovei advokatei Tatjanai Borik, atsakovei I. V., jos atstovei advokatei Danguolei Žilinskienei, mirusiojo trečiojo asmens F. S. (F. S.) teisių perėmėjai S. S., vertėjai Livijai Martišauskienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. V. (K. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-278-512/2008 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei I. V. ir atsakovės I. V. patikslintą priešieškinį ieškovui K. V., tretieji asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, mirusiojo F. S. teisių perėmėja S. S., dėl santuokos nutraukimo, bendro turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dukra I. gyvena su atsakove, ieškovas neprieštarauja, kad dukra ir toliau gyventų su motina, todėl ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebus, ir prašo teismą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.

Santuokos metu įsigijo vieno kambario 155 000 Lt vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini). Prašė teismą atsižvelgti į tai, kad su atsakove lieka gyventi jų dukra, kuriai iki pilnametystės beliko apie treji metai, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padalyti šį nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: atsakovei priteisti 55/100, o jam – 45/100 buto dalis bei priteisti jam butą natūra, o atsakovei iš jo priteisti 85 250 Lt kompensaciją, kurią teismas nustatytų sumokėti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė I. V. gyvena pas draugą trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), o jis neturi kur gyventi – iki šiol gyvendavo arba laive, arba pas draugus.

Atsakovei I. V. turėtų būti nuosavybės teise priteista: 1 000 Lt vertės minkštas kampas, 500 Lt vertės sekcija, 300 Lt vertės televizorius, 250 Lt vertės muzikos centras, 150 Lt vertės magnetofonas, 100 Lt vertės skalbimo mašina, 100 Lt vertės šaldytuvas; iš viso turto už 2 400 Lt; jam, t. y. ieškovui turi būti priteista 100 Lt vertės virtuvės baldai, nes atsakovė nurodytą turtą išnešė iš jiems priklausančio buto, jam iš atsakovės turėtų būti priteista 1 150 Lt kompensacija, ji turi būti mažinama jam mokant atsakovei kompensaciją už buto dalį.

Ieškovo K. V. vidutines mėnesines pajamas sudaro apie 1 500 Lt, tačiau tokias pajamas jis gavo tik nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2007 m. kovo mėnesio. Apie pusantrų metų nedirbo, gydėsi, po 2005–2006 m. jam padarytų operacijų pajėgia dirbti tik puse etato, jo vidutines pajamas sudaro apie 300 Lt, todėl vaiko išlaikymui gali skirti tik 300 Lt per mėnesį. Dukrą visada išlaikydavo, 2007 m. vasario mėn. perdavė jos išlaikymui 500 eurų, todėl išlaikymą prašė priteisti nuo 2007-07-01 (300 Lt x 5,75 mėn.) (t. 1, b. l. 3–5).

Atsakovė I. V. 2007-08-23 į bylą pateikė priešieškinį (t. 1, b. l. 45–49), o 2008-02-06 – patikslintą priešieškinį, juo teismą prašė: 1) nutraukti santuoką tarp I. V. ir K. V., įregistruotą 1991-04-13 Klaipėdos m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 505, dėl K. V. kaltės, nesiūlant susitaikymo (CK 3.60, 3.64 str.); 2) nustatyti vaiko I. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina I. V. (CK 3.56 str.); 3) priteisti iš K. V. dukros I. V. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą priteisti už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str.); 4) santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), padalyti tokiu būdu: K. V. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 51 150 Lt vertės 33/100 dalis šio buto, I. V. su dukra pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 103 850 Lt vertės 67/100 dalis buto, priteisti iš I. V. K. V. 21 503, 21 Lt kompensaciją už jo dalį nekilnojamajame turte, jos išmokėjimo terminą nustatyti per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) kilnojamąjį turtą: minkštą kampą, sekciją, televizorių, skalbimo mašiną, šaldytuvą, virtuvės baldus priteisti K. V., kompensacijos nepriteisti; 6) įpareigoti atsakovę I. V. sumokėti kreditinius įsiskolinimus F. S., o iš ieškovo K. V. I. V. priteisti 7 600 Lt kompensaciją; 7) įpareigoti ieškovą K. V. sumokėti visus įsiskolinimus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, iš I. V. K. V. kompensacijos nepriteisti; 8) po santuokos nutraukimo įpareigoti ieškovą K. V. sumokėti atsakovei I. V. 4 046,79 Lt kompensaciją už buto, adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius patarnavimus ir šildymą, už kuriuos atsakovė viena mokėjo laikotarpiu nuo 2000-09-01 iki 2007 m. liepos mėn.; 10) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei V. pavardę (CK 3.69 str.); 11) iš ieškovo atsakovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo, tik mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas. 2000 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje jis grįžo iš jūros, namuose pagyveno apie dvi savaites, o 2000 m. rugsėjo 1 d., nieko nepaaiškinęs, iš namų išėjo. Tik vėliau atsakovė sužinojo, kad ieškovas išėjo gyventi pas kitą moterį, po 10 dienų iš namų išsinešė savo daiktus. Ieškovas pateikė ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, tačiau ji nebuvo nutraukta, nes I. V. jam atleido neištikimybę ir norėjo išsaugoti šeimą, tačiau ieškovas faktiškai į namus nesugrįžo, nes sugrįždavo tik porai savaičių, kai jo draugė išvarydavo jį iš namų. 2001 m. ieškovas antrą kartą padavė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nurodydamas tą pačią – neištikimybės priežastį. Atsakovė vėl atleido ieškovui neištikimybę, siekdama dėl mažo vaiko išsaugoti šeimą, patikėjo jo paaiškinimais teisme, kad jo santykiai su kita moterimi iširo, tačiau iš tiesų ieškovas su ta pačia moterimi ir toliau eidavo į jūrą ir kartu gyveno. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jam buvusi nelojali, kad nepagrįstai jį kaltindavo, kad ypatingai blogai su ieškovu bendravo ir kad tik jis stengėsi išsaugoti šeimą. Ieškovas, palikęs šeimą, visai ja nesirūpino, neteikė jokio išlaikymo vaikui, nemokėjo už butą mokesčių, todėl atsakovė buvo priversta butą išnuomoti ir išsikelti gyventi į motinai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Butą nuomojo tik 4 mėnesius, nuomininkė mokėjo tik už komunalinius patarnavimus, 2006-01-01 nuomininkei išsikėlus iš jų buto, vėl grižo į jį ir ten gyveno metus laiko iki ieškovas sugrįžo iš jūros ir pareiškė norą šiame bute gyventi. Kadangi kartu su atsakovu gyventi nebegalėjo, vėl iš buto išėjo ir apsigyveno motinai priklausančiame bute.

Ieškovas pripažino, kad dukros I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su vaiko motina, todėl atsakovė mano, kad ieškovas pripažįsta, kad ji gali užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Sutinka su ieškovo teiginiais dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas įsipareigoja vaikui teikti išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau jo atlyginimas yra apie 3 500–4 000 eurų per mėnesį, nes jis dirba vyresniuoju kapitono padėjėju, šias pajamas nuo teismo nuslėpė, pateikdamas tik seną terminuotą darbo sutartį ir seną, įrodomosios reikšmės neturinčią pažymą iš darbo biržos. Jų dukrai yra 15 metų ir jos poreikiai yra pakankamai dideli. Ieškovo teiginiai, kad jis visuomet išlaikydavo dukrą, o 2007 m. vasario mėnesį eilinį kartą neva dukros išlaikymui perdavė 500 eurų (1 725 Lt), yra melagingi, nes jis palikęs šeimą nepadėjo išlaikyti dukros, šeimos materialiai nerėmė.

Atsakovė I. V. dirba UAB „Vilpolita“ valytoja, gauna LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (MMA), gaunamos algos nepakanka būtiniausiems dukros I. poreikiams patenkinti, nes jai susilpnėjęs regėjimas, jai būtini vaistai akims, vitaminai, akiniai bei profilaktinis gydymas. Prašo teismą iš ieškovo K. V. dukros išlaikymui priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymą priteisti už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Sutinka, kad už trejus metus išlaikymas dukrai būtų priteistas konkrečia pinigų suma – 18 000 Lt ir šia suma sumažinta ieškovui išmokėtina piniginė kompensacija.

Butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pirktas ne už jų bendras santaupas, bet už atsakovės I. V. patėvio F. S. 1996-04-26 pagal paskolos raštelį ieškovui paskolintus 3 800 JAV dolerių, kas tuo metu sudarė 15 200 Lt, jų ieškovas iki šiol negrąžino. Atsakovė nesutinka, kad ieškovui būtų priteista 45/100, o jai 55/100 ginčo buto dalys, ieškovui būtų priteistas butas natūra, o jai išmokėta 85 250 Lt kompensacija. Atsakovė mano, kad dalijant jų bendrą turtą turėtų būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgta į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametė dukra, todėl jai turėtų būti skirta 2/3 dalys, o ieškovui 1/3 dalis santuokos metu įgyto turto. Butas adresu (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario, todėl su ieškovu kartu gyventi nebegalės, todėl prašo atsakovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 67/100, ieškovui – į 33/100 dalis šio buto, jai priteisti butą natūra, iš jos ieškovui priteisti 51 150 Lt kompensaciją, jos išmokėjimo terminą nustatyti per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovė su ieškovu nebegyvena nuo 2000-09-01, nes sugrįžęs iš jūros paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį Ž. K., ten išsinešė ir visus jūroje uždirbtus pinigus. Nuo to laiko ieškovas šeimos poreikiams lėšų nebeskyrė, nepadėjo išlaikyti nei buto, nei vaiko. Iš ieškovui atsiųstų laiškų atsakovė įtarė, kad ieškovas yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau visus laiškus persiųsdavo ieškovui Ž. K. adresu. Atsakovė nesutinka, kad iš jos ieškovui būtų priteista 3 611,50 Lt kompensacijos.

Ieškovas pagal 1996-04-26 paskolos raštelį iš atsakovės patėvio F. S. pasiskolino 3 800 JAV dolerių, kas tuo metu atitiko 15 200 Lt, butui pirkti. Tuo metu butas kainavo 30 800 Lt, tačiau tokių pinigų jie neturėjo. Ieškovas F. S. skolą turėjo grąžinti 1997-04-26, tačiau skolos iki šiol negrąžino ir nuslėpė, kad F. S.yra jo kreditorius. Atsakovė sutinka paskolą sugrąžinti F. S., o jai iš ieškovo turi būti priteista 7 600 Lt kompensacija ir šia suma sumažinta iš jos ieškovui priteistina kompensacija už ieškovo dalį nekilnojamajame turte.

Teismas remdamasis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais sprendime nustatė, kad ieškovas jau daug metų yra palikęs šeimą, ja nesirūpino, gyveno su kita moterimi, todėl konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (t. 1, b. l. 52–53), (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Teismas, atsižvelgęs, kad po santuokos nutraukimo su atsakove lieka gyventi nepilnametė dukra, kad atsakovė gauna nedideles pajamas, kad negali sumokėti ieškovui pusės buto vertės, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsakovei priteisė didesnę turto dalį – 67/100 dalis buto. Butą, (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine K. V. nuosavybe, nes atsakovė I. V. jame negyvena, turi kitą gyvenamąją vietą, I. V. iš K. V. priteisė 100 500 Lt kompensaciją už jai tenkančią buto dalį.

K. V. yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį sumokėti fizinio asmens pajamų mokesčio nepriemoką, kurios suma pagal mokestinės paskolos sutartį 2008-04-01 yra 4 087,58 Lt. Teismas manė, kad asmens pajamų mokesčio nepriemoka yra asmeninė K. V. prievolė, nes sutuoktiniams gyvenant atskirai pinigai buvo panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti, o asmeniniams ieškovo poreikiams.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo to laiko, kai paliko šeimą, teikė bent minimalų išlaikymą dukrai. Vienkartinės ieškovo paramos įsigyjant mokyklinius reikmenis teismas nelaikė tinkamu ir pakankamu išlaikymo teikimu. Manė, kad 400 Lt išlaikymo dydis yra pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius ir atitinka K. V. turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad atsakovas išlaikymo neteikė nuo 2000 m., iš jo priteisė išlaikymą ir už trejus metus iki ieškinio padavimo (CK 3.200 straipsnis) (t. 2, b. l. 129–131).

V. V. sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas padalijo nekilnojamąjį turtą natūra, tačiau nesutinka su mokėtinos kompensacijos dydžiu ir nukrypimu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Mano, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes būtų galima nukrypti nuo minimo principo tik tuo atveju, kai vaikui nemokamas ar nereguliariai mokamas išlaikymas. Ieškovas šiuo metu reguliariai moka vaikui išlaikymą, dukrai 2008-07-25 sukako 16 metų ir iki jos pilnametystės liko tik dveji metai. Sutinka sumokėti 85 250 Lt kompensaciją, todėl prašo priteistą kompensaciją sumažinti 15 250 Lt ir jos išmokėjimą atidėti 3 mėnesiams.

Kadangi fizinio asmens pajamų mokesčio nepriemoka valstybei buvo apskaičiuota už 2000–2001 metus, o su atsakove jis gyveno iki 2001 m. pabaigos, ką patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-05-10 nutartis ir liudytojo A. K. parodymai teisme, todėl skola turėjo būti priteista abiem. Mokestinė nepriemoka buvo 9 292 Lt ir jis mokėjo ją vienas, ir dėl to 2008-04-01 nepriemoka sumažėjo iki 4 087,58 Lt. Mokestinę prievolę teismas turėjo padalyti ne nuo sumokėtos sumos, o nuo pradinės įsiskolinimo sumos. Jei būtų galima tikėti atsakovės paaiškinimu, kad jie 9 mėnesius iš dvejų metų pragyveno kartu, mokestinę nepriemoką reikėjo padalyti tokiu būdu: 9 292 Lt / 24 mėnesių x 9 mėnesių = 3 484 Lt, ir šią sumą padalyti abiem sutuoktiniams, jam iš atsakovės priteisti 1 742 Lt kompensaciją. Šia suma turi būti sumažinta ir iš atsakovės jam priteistina kompensacija už I. V. dalį nekilnojamajame turte, ji turėtų būti lygi 83 507,75 Lt (85 250 Lt – 1 742 Lt).

Priešieškinis buvo pareikštas 2007-08-23, reiškia išlaikymo įsiskolinimas galėjo būti priteistas už laikotarpį nuo 2004-08-23 iki 2007-08-23, išlaikymas periodinėmis išmokomis turėjo būti priteistas nuo 2008-08-23. Nuo 2004-11-01 iki 2006-07-31 K. V. nedirbo, nuo 2005-12-05 iki 2005-12-19 turėjo traumą ir gulėjo ligoninėje, įsidarbino tik 2006-08-01. Laikotarpiu nuo 2004-08-23 iki 2006-08-01, t. y. 23 mėnesius, negalėjo skirti vaiko poreikiams tenkinti daugiau negu minimalus pragyvenimo lygis – 125 Lt. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo nustatytu terminu, nuo kurio priteistas išlaikymas dukrai. Pagal LR CPK normas, įsiskolinimas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, o šiuo atveju – nuo priešieškinio pareiškimo dienos, nes ieškinyje nebuvo reikalavimo dėl įsiskolinimo, todėl prašo pakeisti priteisto išlaikymo datą nuo 2008-08-23.

K. V. nesutinka ir su priteistu vaiko išlaikymo įsiskolinimu, nes visuomet išlaikydavo dukrą, vaiko išlaikymui pinigus perduodavo atsakovei. Su atsakove buvo susitaręs, kad ji nuomos jų butą ir gaus pajamų. 2007 m. vasario mėn. perdavė vaikui 500 eurų, 2007 m. vasarą išleido vaikui virš 1 000 Lt, paruošė jį į mokyklą: nupirko uniformą, mobilųjį telefoną, mokėjo dukros repetitoriams, tai pripažino ir pati atsakovė. Mano, kad ir nesant byloje įrodymų apie išlaikymo vaikui teikimą, teismas priteisė per didelę įsiskolinimo sumą. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už trejų metų laikotarpį nuo reikalavimo pareiškimo. Skaičiuojant įsiskolinimą už laikotarpį, kai jis dėl ligos negalėjo dirbti, turi būti atsižvelgiama ne į MMA, o į MPG: 125 Lt x 23 mėn. = 2 875 Lt; už laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2007-07-01 – 11 mėn. x 300 Lt (minimalus darbo užmokestis 600 Lt) = 3 300 Lt; už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2007-08-23 – 2 mėn. x 350 Lt (minimalus darbo užmokestis 700 Lt) = 700 Lt. Tokiu būdu teismas negalėjo priteisti daugiau negu 6 875 Lt įsiskolinimą(t. 2, b. l. 134–136).

Nors ieškovas ir teisingai cituoja LR CK 3.123 str. l d., t. y. į kokius kriterijus teismas privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo, tačiau mano, jog ši teismo sprendimo dalis neteisinga vien todėl, kad šiuo metu jis reguliariai ir neginčijamai moka vaikui išlaikymą ir kad dukrai 2008-07-25 sukaks jau 16 metų. Šiuo metu išlaikymas vaikui teikiamas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-27 nutartį, kuria pagal I. V. prašymą buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir iš ieškovo buvo priteistas laikinas išlaikymas vaikui po 350 Lt kas mėnesį. Be to, nors dukrai ir greitai sueis 16 metų, tačiau ji dar netaps pilnametė, todėl ir šiuo atveju teismo nukrypimas nuo lygių dalių principo yra teisėtas ir pagrįstas įstatymu bei byloje surinktais įrodymais. Ieškovo prašymas dėl mokėtinos kompensacijos atidėjimo 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo visiškai nepagrįstas. Byla ir taip jau nagrinėjama daugiau kaip metus, todėl ieškovas seniai turėjo galimybę surasti lėšų, tačiau vietoje to paduoda apeliacinį skundą taip vilkindamas sprendimo įsiteisėjimą, o kartu ir jo įvykdymą.

I. V. su K. V. nebegyveno nuo 2000-09-01, kai jis po grįžimo iš jūros paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Nuo tų metų šeimos poreikiams tenkinti jis jokių lėšų niekada neskyrė, nepadėjo išlaikyti nei buto, nei vaiko. Gyvenant atskirai K. V. uždirbti pinigai buvo panaudoti ne šeimos, o asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl jis vienas ir privalo VMI mokėti mokestinę nepriemoką, susidariusią už 2000–2001 metus. Ieškovo prieštaringi aiškinimai: dėl pragyvenimo kartu iki 2001 m. pabaigos, dėl pragyvenimo iki 2002 m. pabaigos, dėl kartu pragyventų 9 mėnesių, kadangi jis iš namų išėjo 2000-09-01 (o tai nėra 9 mėn.), nepagrįsti jokiais įrodymais, o reikalavimas iš I. V. priteisti K. V. 1 742 Lt kompensaciją, visiškai nepagrįstas ir net neteisėtas.

Pirmosios instancijos teismas priteisė 15 200 Lt skolą F. S. iš abiejų sutuoktinių ir ją padalijo atsižvelgęs į priteistą buto dalį, atitinkamai I. V. priteisė didesnę skolos dalį. Šiuos pinigus ieškovas skolinosi iš F. S. jų bendram butui pirkti. Skola F. S. iš tiesų nėra grąžinta – to nepadarė nei ieškovas, nei atsakovė. Jei K. V. būtų grąžinęs skolą, jam būtų grąžintas paskolos raštelis, skolos raštelis yra pas kreditorių.

Ieškovas nepagrįstai ginčija išlaikymo vaikui bei jo įsiskolinimo priteisimo datą, nurodydamas, kad jo ieškinyje nebuvo reikalavimo dėl įsiskolinimo, toks reikalavimas buvo tik priešieškinyje. LR CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi ieškinys pareikštas 2007-03-21, jame buvo reikalavimas priteisti iš paties ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai, tai teismas pagrįstai nuo šios datos priteisė tiek išlaikymą, tiek ir išlaikymo įsiskolinimą.

Nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl įsiskolinimo vaikui priteisimo ieškovas nurodo, kad su atsakove buvo sutaręs, kad ji nuomos butą ir iš to gaus pajamų, ji taip ir darė, tai įrodo UAB „Balticum TV“ sutartis su buto gyventoja bei tuo adresu išsiųsti pašto pranešimai tretiesiems asmenims. Iš ieškovo teismui pateiktos UAB „Balticum TV“ paslaugų abonentinės sutarties ir pažymos matyti, kad J. J. naudojosi kabelinės televicijos paslaugomis nuo 2005-10-25, o 2006-01-06 sutartis su ja buvo nutraukta. Tai patvirtina I. V. argumentus, kad butą J. J. ji buvo išnuomojusi tik 4 mėnesiams, t. y. nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2006-01-01, po to pati vėl gyveno bendrame bute. Tai, kad 2007-11-13 į butą atėjo pranešimas E. A., kurios I. V. nepažįsta, nieko neįrodo, juolab kad tuo metu – nuo 2007 m. pradžios bute jau gyveno I. V.. Su I. V. jokios kalbos ar susitarimo dėl buto išnuomojimo nebuvo, priešingai, jis niekada nesidomėjo nei butu, nei jo išlaikymu, niekada net nepageidavo ir nesiūlė padengti nors dalies mokesčių už butą.

Ieškovas dukrai prieš pat mokyklą 2007 m. rugpjūčio mėnesį pasiuvo mokyklinį švarkelį ir liemenę, tačiau tai, kad jis būtinų vaiko poreikiams daiktų įsigijimui išleido virš 1 000 Lt, nepagrindžia jokias rašytiniais įrodymais. Visa kita, ką K. V. nurodo apeliaciniame skunde, t. y. kad 2007 m. vasario mėn. „eilinį“ kartą perdavė dukrai jos išlaikymui 500 eurų, 2004 m. rudenį vežė dukrai pinigus, yra melas. Be to, prieštaringi ieškovo teiginiai dėl neva pinigų perdavimo. Iš skundo nėra aišku, kam jis tuos 500 eurų perdavė 2007 m. vasario mėnesį. Skunde rašo, kad 2007 m. vasario mėn. perdavė dukrai jos išlaikymui 500 eurų, o to paties skundo kitoje pastraipoje rašo, kad J. A. patvirtino, jog 2007 m. vasario mėn. perdavė žmonai 500 eurų. Taip pat prieštaringi parodymai ir apie 2004 m. rudenį pinigų vežimą, nes kaip pats ieškovas nurodo, nuo 2004-11-01 iki 2006-07-31 niekur nedirbo ir negalėjo skirti lėšų vaiko išlaikymui. Ieškovo K. V. apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai turi būti atmesti kaip visiškai nepagrįsti (t. 2, b. l. 147–150).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Nustatyta, kad 1991 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 505, buvo įregistruota K. V. ir I. B. santuoka, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. V. (t. 1, b. l. 9–10).

Iš ieškovo K. V. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis 2000-09-01 išėjo iš namų ir jau tuomet buvo nutaręs nutraukti santuoką su atsakove, tačiau ji nesutiko (t. 2, b. l. 55). Atsakovė I. V. pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino, kad 2000 m. rugsėjo mėnesį ieškovas susipažino su kita moterimi ir tuoj pat išėjo pas ją gyventi, o po mėnesio kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo (t. 2, b. l. 56). Iš į bylą pateiktų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-11-08 nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-05-10 sprendimo kopijų matyti, kad ieškovas K. V. prašė nutraukti jo su atsakove I. V. įregistruotą santuoką, nes jis paliko šeimą ir gyvena su kita. Iš minimo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad sutuoktiniai K. ir I. V. iki 2000-09-27 gyveno darniai, tačiau ieškovas reiso jūroje metu susipažino su kita moterimi ir iš namų išėjo. Teismas šalių santuokos nenutraukė vien dėl to, kad atsakovė I. V. nesutiko išsituokti, ieškovo K. V. santykiai su kita moterimi iširo, šiai susiradus kitą vyrą (t. 1, b. l. 52–53).

Nors apeliantas K. V. apeliaciniame skunde teigia, kad jų santuoka turėjo būti nuraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad jis nesutinka su teismo sprendime nurodytu faktu, jog jis paliko šeimą dėl kitos moters, nes iš bendrų su atsakove namų išėjo dėl nuolatinių atsakovės priekaištų ir konfliktų, tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės I. V. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais teiginiais, kad K. V. kaltė dėl šeimos iširimo yra akivaizdi, nes jis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja visiškai nesirūpino, taip pat buvo neištikimas, nes šeimą paliko dėl kitos moters.

Atsižvelgusi į anksčiau nutartyje paminėtus rašytinius įrodymus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo K. V. kaltės, nes jis prieš daug metų, t. y. 2000 m. rugsėjo mėnesį, paliko šeimą, ja nesirūpino, gyveno su kita moterimi (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1996-04-26, šalims gyvenant registruotoje santuokoje, atsakovės I. V. vardu buvo įgytas 32,39 kv. m bendro ploto vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15). 2007-03-02 UAB „Lituka“ ir Ko išvadoje nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini)., preliminari rinkos vertė – 155 000 Lt (t. 1, b. l. 18–19). Šalys santuokos metu taip pat įgijo šiuos nekilnojamuosius daiktus: 1 000 Lt vertės minkštą kampą, 500 Lt vertės sekciją, 300 Lt vertės televizorių, 250 Lt vertės muzikos centrą, 150 Lt vertės magnetofoną, 100 Lt vertės skalbimo mašiną, 100 Lt vertės šaldytuvą ir 100 Lt vertės virtuvės baldus, iš viso 2 550 Lt.

Apeliantas K. V. apeliaciniame skunde sutinka, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu asmeninės nuosavybės teisėmis jam priteisė butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su 100 500 Lt mokėtinos kompensacijos dydžiu ir teismo nepagrįstu nukrypimu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Mano, kad būtų galima nukrypti nuo minimo principo tik tuo atveju, jeigu vaikui būtų nemokamas ar nereguliariai mokamas išlaikymas. Ieškovas šiuo metu reguliariai moka vaikui išlaikymą, dukrai 2008-07-25 sukako 16 metų ir iki jos pilnametystės liko tik dveji metai. Sutinka sumokėti 85 250 Lt kompensaciją, todėl prašo priteistą 100 500 Lt kompensaciją sumažinti 15 250 Lt ir jos išmokėjimą atsakovei atidėti 3 mėnesiams, t. y. iki 2009-05-27

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos atveju apeliantas K. V. ginčija bylą nagrinėjusio teismo sprendimu priteistos išmokėti atsakovei I. V. 100 500 Lt kompensacijos dydį už jam natūra priteistą vienintelį santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą –155 000 Lt vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Vadovaujantis minima materialinės teisės norma, ieškovui natūra priteisus 155 000 Lt vertės butą, jis atsakovei privalėtų sumokėti 77 500 Lt kompensaciją (155 000 Lt : 2 = 77 500 Lt), tačiau CK 3.117 str. 2 d. numato, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 str. 1 d. Taigi šios bylos atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad po santuokos nutraukimo su atsakove lieka gyventi nepilnametė dukra bei į tai, kad atsakovė gauna nedideles pajamas, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė atsakovei didesnę turto dalį – 67/100 dalis ginčo buto, butą pripažino asmenine K. V. nuosavybe, o I. V. priteisė 100 500 Lt kompensaciją už jai tenkančią buto dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, minimas teismas, priteisęs iš ieškovo atsakovei sumokėti 100 500 Lt dydžio kompensaciją, pernelyg daug nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl teismo sprendimu iš ieškovo atsakovei priteista 100 500 Lt kompensacija sumažintina iki 85 250 Lt. Dėl to apeliacinio skundo teiginiais ir argumentais keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 100 500 Lt kompensacija, nes nustačius 85 250 Lt ieškovo atsakovei sumokėtiną kompensaciją, taip pat atsižvelgta į tai, kad po santuokos nutraukimo su atsakove lieka gyventi nepilnametė dukra bei į tai, kad atsakovė gauna nedideles pajamas ir pinigine išraiška ieškovė gaus 7 750 Lt daugiau turto pinigais, negu jai priklauso kaip sutuoktinei. Teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas K. V. 85 250 Lt kompensacijos išmokėjimą I. V. atidėti trims mėnesiams, t. y. iki 2009-05-27, nes kompensacijos išmokėjimą prašo atidėti neilgam laikui, ieškovo darbas susijęs su plaukimu į jūrą (CK 3.117 str. 3 d., CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantas K. V. apeliaciniame skunde teigia, kad 9 292 Lt fizinio asmens pajamų mokesčio nepriemoka valstybei buvo apskaičiuota už 2000–2001 metus, su atsakove jis gyveno iki 2001 m. pabaigos, minimą 9 292 Lt mokestinę nepriemoką jis mokėjo vienas ir iki 2008-04-01 nepriemoka sumažėjo iki 4 087,58 Lt, tačiau atsižvelgus, kad iš dvejų metų jis kartu su atsakove 9 mėnesius pragyveno kartu, jam iš atsakovės turėtų būti priteista 1 742 Lt kompensacija.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės I. V. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais teiginiais, kad ji su K. V. kartu nebegyveno nuo 2000-09-01, kai jis po grįžimo iš jūros paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, nuo to laiko šeimos poreikiams tenkinti jokių lėšų neskyrė, nepadėjo išlaikyti nei buto, nei vaiko, gyvendamas atskirai K. V. uždirbtus pinigus naudojo ne šeimos, o asmeniniams poreikiams tenkinti.

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad asmens pajamų mokesčio nepriemoka yra asmeninė K. V. prievolė, nes sutuoktiniams gyvenant atskirai pinigai buvo panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti, o asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti jo apeliacinio skundo, padalyti mokestinę nepriemoką abiem sutuoktiniams ir jam iš atsakovės priteisti 1 742 Lt kompensacijos (CPK 326 str.1d. 1 p., CK 178 str. ),(t. 1, b. l. 38–39).

Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad ieškovas pagal 1996-04-26 sutartį iš F. S. pasiskolino 3 800 JAV dolerių, kas tuo metu sudarė 15 200 Lt, butui pirkti, kad minima paskola susijusi su šeimos turto įgijimu, todėl priteisė iš abiejų sutuoktinių, priklausomai nuo priteistinos buto dalies, iš ieškovo K. V. – 5 016 Lt, iš atsakovės I. V. – 10 184 Lt F. S. (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, CK 1.5 straipsnio 3 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, SŠK 25 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 1996-04-26 K. V., dalyvaujant liudytojams S. V. ir M. I., iš F. S. pasiskolino 3 800 JAV dolerių butui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti ir įsipareigojo 3 800 JAV dolerių sugrąžinti po vienerių metų, t. y. 1997-04-26 (t. 1, b. l. 70). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paprasta rašytine forma buvo sudaryta terminuota paskolos sutartis (1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 ir 1995-07-05 įstatymo Nr. I-1025 redakcijos CK 291 str.). Iš procesinių dokumentų matyti, kad kreditoriaus F. S. pareikštam reikalavimui dėl 15 200 Lt skolos priteisimo ieškovas K. V. prašė taikyti ieškinio senatį ir šį reikalavimą atmesti (t. 1, b. l. 102–104).

Apeliantas K. V. apeliaciniame skunde nesutiko su tariamu įsiskolinimu F. S.. Pripažįsta, kad F. S. buvo skolingas, tačiau pinigus sugrąžino sutartyje nustatytu terminu, paėmė iš F. S. pakvitavimą, tačiau jo neišsaugojo. Šiam reikalavimui prašo teismą taikyti ieškinio senatį – 3 metų reikalavimams, atsiradusiems iki naujo Civilinio kodekso įsigaliojimo (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.). Kadangi 3 metų senaties terminas pasibaigė dar iki naujo CK įsigaliojimo (2000-04-27), todėl šio kreditoriaus reikalavimas nepagrįstas ir teismas privalėjo jį atmesti.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apelianto K. V. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kadangi pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė K. V. prašymo kreditoriaus F. S. reikalavimui dėl 15 200 Lt skolos priteisimo taikyti ieškinio senatį. Iš bylos duomenų matyti, kad F. S., mirusio 2008-09-24, teisių perėmėja yra S.S. (t. 2, 168–171). Apeliacinės instancijos teisme kreditorė S. S. prašė palikti galioti sprendimą, kuriuo iš sutuoktinių priteista skola pagal 1996-04-26 paskolos sutartį.

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas kreditoriaus F. S. reikalavimui dėl 15 200 Lt skolos priteisimo taikyti ieškinio senatį. CK 84 str. 1 d. (1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija) buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Nustatyta, kad kreditoriaus F. S. reikalavimas dėl 15 200 Lt skolos priteisimo buvo pareikštas 2007-08-23 (t. 1, b. l. 45–49), t. y. jau galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui. 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 10 str. 1 d. nustatyta, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam Kodeksui, taip pat jei reikalavimams taikomi ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio Kodekso įsigaliojimo. Šiuo atveju iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. 2000-04-27 pasibaigė ieškinio senaties terminas pareikšti minėtam reikalavimui, todėl teisėjų kolegijai yra pagrindas kreditoriaus F. S. teisių perėmėjos S. S. reikalavimui dėl 15 200 Lt skolos priteisimo iš K. V. ir I. V., reikalaujant ieškovui K. V., taikyti ieškinio senatį iš šį reikalavimą atmesti.

Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria F. S. iš ieškovo K. V. priteista – 5 016, Lt, iš atsakovės I. V. – 10 184,00 Lt, panaikintina ir mirusio kreditoriaus F. S. teisių perėmėjos S. S. reikalavimas dėl 15 200 Lt skolos priteisimo atmestinas (CK 1.131 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovas K. V. apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteistu įsiskolinimu vaiko išlaikymui ir priteisto išlaikymo skaičiavimo pradžia, nes visuomet išlaikydavo dukrą, vaiko išlaikymui pinigus perduodavo atsakovei. 2007 m. vasario mėn. perdavė vaikui 500 eurų, 2007 m. vasarą išleido vaikui virš 1 000 Lt, paruošė ją į mokyklą: nupirko uniformą, mobilųjį telefoną, mokėjo dukros repetitoriams, tai pripažino ir pati atsakovė. Priešieškinis buvo pareikštas 2007-08-23, todėl išlaikymo įsiskolinimas galėjo būti priteistas už laikotarpį nuo 2004-08-23 iki 2007-08-23, išlaikymas periodinėmis išmokomis turėjo būti priteistas nuo 2008-08-23. Be to, teismas neatsižvelgė, kad jis nuo 2004-11-01 iki 2006-07-31 nedirbo, nuo 2005-12-05 iki 2005-12-19 turėjo traumą ir gulėjo ligoninėje, įsidarbino tik 2006-08-01, todėl iš jo priteistas įsiskolinimas yra per didelis, teismas galėjo priteisti ne didesnį nei 6 875 Lt įsiskolinimą

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog nuo to laiko, kai paliko šeimą, teikė bent minimalų išlaikymą dukrai, kad ieškovo vienkartinė parama įsigyjant mokyklinius reikmenis negali būti laikoma tinkamo ir pakankamo išlaikymo teikimu ir kad priteistas 400 Lt išlaikymo dydis yra pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius ir atitinka K. V. turtinę padėtį (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad K. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių, tarp jų ir dėl išlaikymo iš jo dukrai I. V. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-07-01 priteisimo, teismui pareiškė 2007-03-21 (t. 1, b. l. 3–5). Atsakovė I. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pareiškė 2007-08-23, 2008-02-06 priešieškinį patikslino (t. 1, b. l. 45–49, t. 2, b. l. 81–83).). Priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu I. V. prašė teismo iš K. V. dukros I. V. išlaikymui priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, nustatyti 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (t. 2, b. l. 81–83).

CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šios bylos atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovas K. V. išlaikymo neteikė nuo 2000 m., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš K. V. priteisė už trejus metus 14 400 Lt (400 Lt x 12 = 4 800 Lt x 3 = 14 000 Lt) įsiskolinimą iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2007-03-21, nes nutartyje buvo minėta, kad K. V. 2007-03-21 teismui pareikštame ieškinyje prašė iš jo dukrai I.V. priteisti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iš K. V. priteisė dukros I. V. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2007-03-21, todėl apeliantas K. V. nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis turėjo būti priteistas nuo 2008-08-23, nes byloje nenustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-03-21 iki 2008-08-23 jis teikė išlaikymą dukrai. Teisėjų kolegija mano, kad K. V. apeliaciniame skunde nurodytais skaičiavimais nebūtų pagrindo iki 6 875 Lt sumažinti iš ieškovo priteistą įsiskolinimą, nes priteistas 14 000 Lt įsiskolinimas dukros išlaikymui, nustačius, kad ieškovas kas mėnesį turėjo teikti išlaikymą dukrai išlaikyti, nėra aiškiai per didelis.

Nustatyta, kad ieškovas K. V. už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį valstybei (t. 2, b. l. 137). Iš dalies, t. y. dėl 20 266 Lt (15 250 Lt + 5016 Lt) sumos, patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės I. V. K. V. priteistina 500 Lt už apeliacinio skundo padavimą, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-12 nutartimi K. V. buvo atleistas nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 139) (CPK 93 str. 1 d. 3 d.).

Kitos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 256, 258, 302, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu iš ieškovo K. V. priteistą 100 500 Lt piniginę kompensaciją atsakovei I. V. sumažinti iki 85 250 Lt ir K.V. 85 250 Lt kompensacijos išmokėjimą I. V. atidėti trims mėnesiams, t. y. iki 2009-05-27.

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria F. S. iš ieškovo K. V. priteista 5 016, Lt, iš atsakovės I. V. – 10 184 Lt, panaikinti ir mirusio kreditoriaus F. S. teisių perėmėjos S. S. reikalavimą dėl 15 200 Lt skolos priteisimo atmesti.

3. Priteisti iš atsakovės I. V. K. V. 500 Lt už apeliacinio skundo padavimą.

4. Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.