Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-160847-2025 (toliau – ir nutarimas) J. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta 520 eurų dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. spalio 7 d. gautas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti arba pakeisti Institucijos priimtą nutarimą – sumažinti arba visai panaikinti minėtu nutarimu skirtą baudą.

Skunde teigiama, kad su Institucijos priimtu nutarimu pareiškėjas nesutinka, nes automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau daugiau kaip metus nebepriklauso pareiškėjo vadovaujamai įmonei, todėl pareiškėjas neturėjo realios galimybės pateikti duomenis apie asmenį, kuris galėjo vairuoti minėtą automobilį 2023 m. rugsėjo mėnesį. Atsakomybė už automobilį buvo perėjusi kitam asmeniui, todėl objektyviai pareiškėjas neturėjo galimybių nustatyti vairuotojo. Praėjo daugiau kaip dveji metai nuo nusižengimo padarymo, o tai apsunkina pareiškėjo galimybę nustatyti automobilį vairavusį asmenį. Tai nėra sąmoningas vengimas bendradarbiauti, o objektyvios aplinkybės, kurios riboja pareiškėjo galimybę pateikti prašomą informaciją. Pareiškėjo vertinimu jam paskirta nuobauda nėra proporcinga, ne jo veiksmuose nebuvo tyčinio atsisakymo nebendradarbiauti ar siekio nuslėpti vairuotoją. Be to, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nesuteikiant pareiškėjui galimybės žodžiu paaiškinti susidariusias aplinkybes. Pareiškėjas nėra turėjęs panašių nusižengimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 440 (keturių šimtų keturiasdešimt) iki 600 (šešių šimtų) eurų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalis nustato, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu <...> juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone <...>. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Nagrinėjamai situacijai aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos, kur įtvirtinta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (tame tarpe ir numatytą ANK 431 straipsnyje) pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Minėtos įstatymų nuostatos vienareikšmiškai ir aiškiai įpareigoja juridinio asmens vadovą pateikti duomenis, dėl ko būtent jam ir kyla pareiga imtis tokių priemonių ir būdų, kad pareigūnams pareikalavus jis turėtų įstatymo nurodytus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

J. V. teismo posėdžio metu akcentavo, kad esminis dalykas yra tai, kad buvo netinkami pranešimai dėl pažeidimo. Įmonės adresas (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas registrų centre. Policijos atsiliepime ir prieduose nurodyta, kad pranešimai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), kai tokio adreso niekada nebuvo. Tai reiškia, kad pranešimai buvo siųsti į netinkamą adresą. Be to, Policijos departamentas dokumentuose naudojo du skirtingus elektroninio pašto adresus: vieną su brūkšniu, kitą be brūkšnio. Neaišku, į kurį adresą buvo išsiųsi pranešimai. Jo kaip vadovo neinformavo apie pažeidimą. Jį kaltina, kad jis nepateikė informacijos per 5 d. d., bet jis nėra gavęs jokio pranešimo. Jei pranešimą gautų, jis pateiks duomenis, kas vairavo automobilį. Juridinių asmenų registre jis buvo nurodęs įmonės elektroninį paštą tą patį, t. y. jo asmeninį - (duomenys neskelbtini). Elektroninis paštas be brūkšnelio niekada nebuvo naudojamas.

Skundžiamu nutarimu J. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad pakartotinai būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2023 m. rugsėjo 23 d., 17.50 val., viršijo greitį automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas.

ANK 2 straipsnyje, kuriame apibrėžtos pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos, numatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (3 dalis).

Šiuo atveju atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį galima tik nustačius asmens kaltę, t. y. kad žinodamas apie pareigą pateikti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, šios pareigos neįvykdo. Pareigos žinojimą patvirtina oficialaus pranešimo apie šią pareigą gavimo faktas. Jau minėtos ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui numato pareigą pateikti duomenis per 5 (penkias) darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą ne išsiuntimo, bet būtent gavimo dienos. Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių nusižengimų bylas tiriančios institucijos (pareigūnai) neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka išsiuntimu, o privalo įsitikinti, kad procesinis dokumentas buvo tinkamai gautas. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teisme pažymima, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo jam pranešimo siuntimo teismas nustatė ir atsižvelgia į šiuos faktinius duomenis. 2023 m. spalio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas Pranešimas Nr. 39-ANR_PR-617629-2023 dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ar kitam atsakingam asmeniui nesureagavus, 2023 m. gruodžio 26 d. buvo išsiųstas pakartotinis Pranešimas Nr. 39-ANR_PR-737073-2023 tiek el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tiek registruota siunta (duomenys neskelbtini) bendrovės buveinės vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Negavus duomenų po ilgos pertraukos Institucijos atstovas dar kartą 2025 m. liepos 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek analogišku el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tiek registruota siunta (duomenys neskelbtini) bendrovės buveinės vietos adresu, (duomenys neskelbtini), išsiuntė Pranešimą Nr. 0239-ANR_PR-113995-2025 dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ar kitam atsakingam asmeniui nepateikus duomenų apie asmenį, galimo pažeidimo padarymo metu (2023 m. rugsėjo 23 d., 17.50 val.) vairavusį transporto priemonę (automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Institucija 2025 m. rugpjūčio 11 d. surašė Administracinio nusižengimo protokolą ir tą pačią dieną 14.04 val. minėtą protokolą išsiuntė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jau kitu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Gavęs būtent šiuo elektroniniu paštu atsiųstą administracinio nusižengimo protokolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. V. tą pačią dieną, t. y. 2025 m. rugsėjo 11 d. 17.44 val. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) pateikė paaiškinimą, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jau seniai yra parduotas, dėl ko Bendrovė neturi jokios faktinės ar teisinės galimybės identifikuoti asmens, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone.

Paprašius J. V. pateikti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, minėtos sutarties pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjui nepateikus automobilio pirkimo–pardavimo sutarties ir prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, 2025 m. rugsėjo 30 d. rašytinio proceso tvarka buvo priimtas nutarimas, kuriuo J. V. nubaustas už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas atmeta pareiškėjo motyvus, kad pašto siuntos įmonei buvo netinkamai išsiųstos Institucijos atsiliepime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Faktiniai teismui pateiktos elektroninės administracinio nusižengimo bylos duomenys (Pranešimai Nr. 39-ANR_PR-737073-2023 ir Nr. 0239-ANR_PR-113995-2025) patvirtina, kad pranešimai kaip pašto siunta buvo tinkamai išsiųsti buveinės faktiniu registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Visgi, pašto siuntų sekimo duomenys nepatvirtina, kad pašto siunta (duomenys neskelbtini) (Pranešimas Nr. 39-ANR_PR-737073-2023) pasiekė adresatą ir buvo gauta, o duomenys apie pašto siuntą (duomenys neskelbtini) (Pranešimas Nr. 0239-ANR_PR-113995-2025) patvirtina, kad ši siunta adresatui neperduota, nes buvo grąžinta siuntėjui.

Kita vertus, visi trys minėti pranešimai dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo su įmonei priklausančia transporto priemone bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas Juridinių asmenų registre. Tokį pranešimų išsiuntimo faktą laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų galima būtų pripažinti tinkamu nustačius neabejotinus duomenis, kad pranešimus adresatas gavo. Šiuo atveju pareiškėjas neigia, kad kada nors naudojosi el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), nes visada naudojo ir registruose nurodė tą patį savo asmeninį el. pašto adresą (duomenys neskelbtini). Tokias abejones teismas pagal baudžiamosios teisės, kuriai priklauso ir administracinių nusižengimų teisena, principus priverstas vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai, juo labiau atsižvelgiant į faktą, kad el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstus duomenis pareiškėjas gavo, į ką nedelsiant sureagavo. Jokių reikšmingų ir pateisinančių duomenų, kodėl Institucijos pareigūnai siųsdami duomenis pareiškėjui adresą (duomenys neskelbtini) pakeitė į adresą (duomenys neskelbtini) – teismas nenustatė.

Tokiu būdu teismas nustatė, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad pareiškėjas kaip įmonės vadovas buvo tinkamai informuotas ir be jokių abejonių tinkamai gavo bent vieną pranešimą apie 2023 m. rugsėjo 23 d. 17.50 val. užfiksuotą pažeidimą dėl nustatyto greičio viršijimo automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė pareiškėjo vadovaujamai įmonei. Nesant patikimų duomenų apie pranešimo gavimą, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas žinojo apie pareigą pateikti Institucijai būtinus duomenis.

Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo byloje gali būti konstatuotas tik tada, kai ištirti proceso metu surinkti įrodymai nekelia jokių protingų abejonių, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo sąmoningai padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam J. V. buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir jis žinodamas apie tai šios pareigos nevykdė. Dėl to teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veikoje pagal byloje surinktus duomenis nėra privalomo subjektyviosios pusės požymio kaltės. Dėl to administracinio nusižengimo sudėtis kaip visuma neegzistuoja, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą (ANK 5651 straipsnio 1 punktas). Tokia išvada yra pagrindas pripažinti, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymas J. V. buvo nepagrįstas, dėl ko pagal tokį protokolą priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas ir naikintinas.

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, nes panaikinus nutarimą nėra pagrindo administracinę teiseną teisena užbaigti pareiškėjo atžvilgiu. Panaikinus nutarimą byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, naujo pranešimo suformavimui ir išsiuntimui tinkamu būdu, po ko privalomai turi būti iš naujo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutarė:

J. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-160847-202 ir bylą grąžinti institucijai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.