Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-31 · Administracinė byla Nr. eI-2486-561/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
eI-2486-561/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01094-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Egidija Puzinskaitė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2486-561/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01094-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui dėl raštų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotas LT“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2018 m. kovo 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) raštą Nr. (2.21)NTP-11-4209 (toliau – 2018 m. kovo 9 d. raštas); 2) panaikinti Tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. kovo 15 d. raštą Nr. (2.1)(NO-2-2126) (toliau – ir 2018 m. kovo 15 d. raštas).

Skunde pareiškėja nurodė, kad prašė skirti atstovu (gynėju) visiškai kitą asmenį – advokatą A. Š. ir 2018 m. vasario 20 d. kreipėsi į Tarnybą su paklausimu, prašydama išaiškinti, ar pagal galiojančius teisės aktus Tarnyba gali suteikti antrinę teisinę pagalbą juridiniam asmeniui. 2018 m. vasario 28 d. gavo Tarnybos atsakymą (Nr.2.1)NO-2-1729, kad tokia teisinė pagalba gali būti suteikta, tačiau turint atitinkamą teismo nutartį. 2018 m. kovo 8 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su prašymu gavus teismo nutartį baudžiamoje byloje Nr. 1-18-334/2018 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, juridinio asmens UAB „Bankrotas LT“ gynėju parinkti konkretų advokatą – A. Š..

Tačiau 2018 m. kovo 15 d. raštu Tarnyba informavo pareiškėją, kad jo gynėju Centrinio koordinatoriaus funkcijas atliekantis asmuo parinko advokatą A. C., o ne advokatą A. Š.. Pareiškėjos vertinimu, skundžiami sprendimai pažeidžia jos interesus, kadangi neatitinka jos išreikštos valios. Pažymėjo, kad prašymas paskirti konkretų gynėją Tarnybai buvo pateiktas iš anksto ir galėjo būti tenkintas. Tarnybos koordinatorius turi galimybę pasirinkti advokato kandidatūrą iš kelių advokatų, kurie yra sudarę sutartis su Tarnyba dėl tokios paslaugos suteikimo. Bendrovės žiniomis, advokatas A. Š. yra sudaręs analogišką sutartį su Tarnyba kaip ir advokatas A. C., tad Tarnybos koordinatorius turėjo teisę ir galimybę parinkti būtent pareiškėjos prašomą asmenį, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pasielgė priešingai. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 6 dalį, išlaidos, susijusios su trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovavimu, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos į valstybės biudžetą iš atstovaujamo juridinio asmens. Todėl jis turėtų turėti galimybę pasirinkti už kieno konkrečiai suteiktas paslaugas jam mokėti. Šiuo atveju, tokia pasirinkimo teisė buvo atimta, kas, pareiškėjos vertinimu, yra neteisėta ir pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis buvo parinkta būtent šio advokato kandidatūra.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad Tarnybos bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyrius 2018 m. kovo 6 d. gavo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. prašymą dėl būtino advokato parinkimo juridiniam asmeniui UAB „Bankrotas LT“. Kartu su prašymu gauta Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis byloje Nr.1-18-334/2018, kuria teismas nutarė pranešti Tarnybai, kad baudžiamojoje byloje Nr.1-18-334/2018 kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „Bankrotas LT“ būtinas gynėjas ir nutarė paskirti Tarnybos koordinatoriaus parinktą gynėją kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „Bankrotas LT“.

Pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje teismo posėdis buvo paskirtas 2018 m. kovo 14 d. 9 val., atsižvelgiant į tai 2018 m. kovo 8 d. Tarnyba ginti UAB „Bankrotas LT“ parinko advokatą, galintį dalyvauti numatytą teismo posėdžio datą – A. C. ir 2018 m. kovo 9 d. raštu apie tai informavo Panevėžio apygardos teismą.

Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. kovo 8 d., kai Tarnybos koordinatorius parinko UAB „Bankrotas LT“ gynėją, Tarnybos Panevėžio skyriuje buvo gautas pareiškėjos prašymas, kuriame nurodoma, kad greitu metu bus priimta Panevėžio apygardos teismo nutartis dėl atstovo paskyrimo pareiškėjai ir prašoma parinkti pareiškėjai gynėją – A. Š.. Tarnybos Panevėžio skyrius 2018 m. kovo 15 d. raštu informavo pareiškėją, kad 2018 m. kovo 6 d. Tarnybos koordinatorius gavo Panevėžio apygardos teismo prašymą dėl būtino advokato parinkimo UAB „Bankrotas LT“ ir parinko advokatą, galintį dalyvauti numatytą teismo posėdžio datą – A. C..

Atsakovė rėmėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio, Įstatymo 21 straipsnio ir Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-179 „Dėl advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau –ir Rekomendacijos) nuostatomis, pabrėždama, kad Panevėžio apygardos teismas, kreipdamasis į Tarnybos koordinatorių, nei prašyme dėl gynėjo parinkimo, nei nutartyje nenurodė konkretaus advokato, kurį prašoma parinkti kaltinamajam UAB „Bankrotas LT“.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, 2018 m. kovo 9 d. raštas yra procedūrinis dokumentas, kuriuo tik buvo informuotas Panevėžio apygardos teismas, o 2018 m. kovo 15 d. raštas laikytinas informacinio pobūdžio raštu ir nesukeliančiu pareiškėjui teisinių pasekmių. Tarnybos Panevėžio skyrius nepriima sprendimų teikti asmenims antrinę teisinę pagalbą pagal BPK 51 straipsnio nuostatas, todėl minėtu raštu tik informavo pareiškėją, kad Tarnybos koordinatorius, gavęs Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. prašymą dėl būtino advokato parinkimo UAB „Bankrotas LT“, parinko advokatą, galintį dalyvauti numatytą teismo posėdžio datą – A. C.. Akcentavo, jog net teismui panaikinus Tarnybos koordinatoriaus 2018 m. kovo 9 d. raštą bei Tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. kovo 15 d. raštą, Tarnyba neturėtų teisinio pagrindo parinkti pareiškėjui kitą gynėją, kadangi sprendimą dėl gynėjo pareiškėjui paskyrimo yra priėmusi ne Tarnyba, o Panevėžio apygardos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Tarnybos bendrųjų reikalų skyrius 2018 m. kovo 6 d. gavo Panevėžio apygardos teismo prašymą „Dėl būtino advokato skyrimo“ Bendrovei. Kartu su prašymu buvo pateikta ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties kopija. Minėta nutartimi teismas nutarė pranešti Tarnybai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-334/2018 kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „Bankrotas LT“ būtinas gynėjas; paskirti Tarnybos koordinatoriaus parinktą gynėją kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „Bankrotas LT“; informuoti paskirtą gynėją, jog teisiamasis posėdis byloje paskirtas 2018 m. kovo 14 d. 9 val. Panevėžio apygardos teisme.

2018 m. kovo 8 d. Tarnybos koordinatorius parinko advokatą, galintį dalyvauti numatytą teismo posėdžio datą – A. C. ir 2018 m. kovo 9 d. raštu apie tai informavo Panevėžio apygardos teismą.

2018 m. kovo 8 d. taip pat buvo gautas ir Bendrovės prašymas „Skirti konkretų advokatą antrinės teisinės pagalbos suteikimui“. Prašyme nurodyta, kad Bendrovės žiniomis, greitu metu bus priimta ir Tarnybai pateikta teismo nutartis dėl atstovo baudžiamojoje byloje skyrimo ir prašoma parinkti gynėją – A. Š..

2018 m. kovo 15 d. raštu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Tarnybos Panevėžio skyrius informavo Bendrovę, kad 2018 m. kovo 6 d. Tarnybos koordinatorius gavo Panevėžio apygardos teismo prašymą dėl būtino gynėjo paskyrimo pareiškėjai; kad kartu su prašymu buvo pateikta Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis dėl gynėjo parinkimo pareiškėjai; kad nutartyje teismas nurodė teismo posėdžio datą – 2018 m. kovo 14 d. 9 val., tačiau teismas nenurodė, jog Bendrovei būtų parinktas advokatas A. Š.. Rašte paaiškinta, jog Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad byloje buvo paskirta teismo posėdžio data, Bendrovę ginti parinko advokatą, galintį dalyvauti numatytą teismo posėdžio datą – A. C..

Pareiškėja, nesutikdama su 2018 m. kovo 9 d. Tarnybos raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šį raštą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) VAAT nutartį panaikino ir grąžino pareiškėjos skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, jog nors pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo 2018 m. kovo 9 d. raštą, tačiau iš pareiškėjos pateiktų į bylą procesinių dokumentų turinio matyti, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėja nesutinka būtent su Tarnybos parinkto konkretaus advokato (A. C.) baudžiamojoje byloje kandidatūra, nes pageidavo kito advokato. Pagal reikalavimo esmę bei nurodytą teisinį reguliavimą turi būti vertinama, jog pareiškėja iš esmės skundžia ir Tarnybos 2018 m. kovo 15 d. raštą pareiškėjai „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuris turi būti sistemiškai vertinamas kartu su Tarnybos 2018 m. kovo 9 d. raštu kaip vientisas sprendimas (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies prasme) parinkti kitą advokatą, negu prašė pareiškėja, ir kuris gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

2018 m. gegužės 23 d. teisme gautas pareiškėjos skundas su patikslintais skundo reikalavimais, kuriame pareiškėja prašė teismo panaikinti 2018 m. kovo 9 d. Tarnybos raštą Nr. (2.21)NTP-11-4209 ir kartu Tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. kovo 15 d. raštą Nr. (2.1)(NO-2-2126).

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2018 m. kovo 9 d. rašto bei Tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. kovo 15 d. rašto teisėtumo bei pagrįstumo.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja Įstatymo 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintos Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijos, kurios nustato rekomenduojamą advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, parinkimo tvarką, kai būtiną gynėjo dalyvavimą nustato BPK 51 straipsnis. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad gynėją ar įgaliotą atstovą parenka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris atlieka antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinavimo funkciją. Rekomendacijų III skyriuje, reglamentuojančiame gynėjo ar įgalioto atstovo parinkimo tvarką, nustatyta, kad apie parinktą gynėją ar įgaliotą atstovą koordinatorius nedelsdamas informuoja pranešimą dėl gynėjo ar įgalioto atstovo parinkimo pateikusį ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą (9 punktas). Gavęs koordinatoriaus pranešimą apie parinktą gynėją ar įgaliotą atstovą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi paskiria įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam koordinatoriaus parinktą gynėją ar įgaliotą atstovą. Kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje priimamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl gynėjo ar įgalioto atstovo paskyrimo (10 punktas).

Remiantis Įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal BPK 51 ar 55 straipsnius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Jeigu bylos, kurioje prašoma paskirti gynėją, ankstesnėje stadijoje (procesiniame veiksme) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam. Kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba priima šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 21 straipsnio 7 dalis). BPK 51 straipsnio 1 dalyje išvardinti konkretūs atvejai, kai gynėjo dalyvavimas būtinas. BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba, 2018 m. kovo 6 d. gavusi Panevėžio apygardos teismo prašymą „Dėl būtino advokato skyrimo“ ir teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį, 2018 m. kovo 8 d. (iki pareiškėjos 2018 m. kovo 8 d. prašymo gavimo) atliko pagal kompetenciją tas funkcijas, kurias ji privalėjo atlikti pagal Įstatymo 21 straipsnį, t. y. gavusi Panevėžio apygardos teismo nutartį, kuria teismas paskyrė gynėją BPK 51 straipsnyje nustatyta tvarka, privalėjo nedelsdama parinkti atitinkamą advokatą antrinės teisinės pagalbos teikimui ir apie tai pranešti teismui raštu (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Taigi, Tarnybos 2018 m. kovo 9 d. raštas Nr. (2.21) NTP-11-4209 Panevėžio apygardos teismui yra Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytas procedūrinis veiksmas, kurį Tarnyba privalėjo atlikti, vykdydama šio teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį. Šis raštas yra adresuotas teismui ir yra parengtas įstatymu nustatyta tvarka, vykdant teismo nutartį baudžiamojoje byloje, kurios vykdymas atsakovui buvo privalomas. Atsižvelgiant į tai, minėtas raštas laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

Pabrėžtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai (kaltinamajai baudžiamojoje byloje) inicijavo teismas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. esant gynybos interesų prieštaravimui, yra būtinas kaltinamajam juridiniam asmeniui gynėjas; jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Panevėžio apygardos teismas gynėją paskyrė 2018 m. kovo 6 d. nutartimi, kreipdamasis į Tarnybą dėl advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, nagrinėjamu atveju Tarnybai teko tik minėtos teismo nutarties vykdytojo funkcija, parenkant atitinkamą advokatą ir apie pranešant teismui.

Teismas, įvertinęs Tarnybai atsiųstos Panevėžio apygardos teismo nutarties turinį, sprendžia, jog atsakovė pagrįstai parinko advokatą, galintį dalyvauti numatytą teismo posėdžio datą. Dėl pareiškėjos pateikto prašymo Tarnybai dėl konkretaus atstovo parinkimo pažymėtina, jog Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad koordinatorius, gavęs teismo pranešimą ar nutartį dėl gynėjo parinkimo, advokatą parenka iš advokatų, su kuriais Tarnyba yra sudariusi antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis sąrašo. Teisės aktų nuostatos nenumato Tarnybos koordinatoriaus pareigos parinkti asmeniui konkretų gynėją, išskyrus įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Rekomendacijų 5.2 punktuose nurodytus atvejus, kuomet teismas kartu su prašymu parinkti gynėją pateikia advokato, nesudariusio antrinės teisinės pagalbos teikimo su Tarnyba, sutikimą ginti asmenį. Iš atsiųstos Tarnybai Panevėžio apygardos teismo nutarties matyti, jog teismas, kreipdamasis į Tarnybą nei prašyme, nei nutartyje nenurodė konkretaus advokato, kurį prašoma parinkti kaltinamajam UAB „Bankrotas LT“.

Iš Tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. kovo 15 d. rašto Nr. (2.1)NO-2-2126 turinio matyti, kad atsakovė informavo pareiškėją apie tai, kad ji vykdė Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį, pažymėdama, kad nutartyje teismas nurodė teismo posėdžio datą – 2018 m. kovo 14 d. 9 val., tačiau nenurodė, jog pareiškėjai būtų parinktas advokatas A. Š., todėl Tarnyba parinko advokatą, galintį dalyvauti numatytame teismo posėdyje. Teismas konstatuoja, jog atsakovė pareiškėjos 2018 m. kovo 8 d. prašymą pagal kompetenciją išsprendė iš esmės teisingai, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos 2018 m. kovo 8 d. prašymą, pagal įstatymų leidėjo jai suteiktą kompetenciją, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti prašymą ir parinkti pareiškėjos nurodytą advokatą, nes, kaip jau buvo minėta, Tarnyba parinko kitą advokatą, vykdydama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 3 dalimi.

Nagrinėjamo administracinio ginčo atveju antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai (kaltinamajai baudžiamojoje byloje) buvo inicijuotas teismo BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 3 dalyje nustatyta tvarka, o Tarnyba jos kompetencijai priskirtus advokato parinkimo veiksmus atliko pagal Įstatymo 21 straipsnyje numatytus antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamuosiuose bylose ypatumus.

Tarnyba, priimdama skundžiamus raštus, vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Taigi, skundžiami Tarnybos raštai atitinka Įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.

Pareiškėja teismo prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimas atmestinas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasEgidija PuzinskaitėMargarita Stambrauskaitė