- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2-4094-807/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39637-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- UAB „RT Logistika“
- Atsakovas
- SECURE HOUSE LTD, SECURE HOUSE LTD priešieškinį ieškovui UAB „RT Logistika“
- Trečiasis asmuo
- MOVEO UK LTD
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei A. R., atsakovo atstovui advokatui M. B., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „RT Logistika“ ieškinį atsakovui SECURE HOUSE LTD dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo SECURE HOUSE LTD priešieškinį ieškovui UAB „RT Logistika“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, trečiasis asmuo byloje - MOVEO UK LTD,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu ieškiniu (e.b.l. 1-3, t. 1) prašo priteisti iš atsakovo 1655 Eur skolą už atliktą krovinio pervežimą, 52,20 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2018-07-02 atsakovas elektroniniu paštu pateikė ieškovui užsakymą pervežti jo nurodytą krovinį tarptautiniu pervežimu, paimant krovinį iš UAB „Firelita“, esančios Motorų g. 14, Vilniuje ir pristatant jį atsakovui jo buveinės adresu Jungtinėje Karalystėje. Vėliau, pervežimo metu, atsakovas pakeitė nurodymus vežėjui dėl krovinio pristatymo adreso ir paprašė pristatyti krovinį kitu adresu Jungtinėje Karalystėje - Glendalough farm hob lane B. S. GB B92 0JT, Westmindlands, Didžioji Britanija. Krovinys buvo paimtas iš siuntėjo ir pristatytas atsakovui laikantis jo duotų instrukcijų nurodytu atsakovo adresu Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas krovinį priėmė 2018-07-11 ir pasirašė už krovinio gavimą CMR važtaraštyje. Krovinio pervežimą bei priėmimą patvirtina CMR krovinio važtaraštis Nr. MOV 8723. Gavęs gavėjo pasirašytą CMR važtaraštį apie krovinio įteikimą, 2018-07-17 ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui PVM Sąskaitą – faktūrą Nr. RTL 13171, 1655 EUR sumai už krovinio pervežimą, sąskaitoje nurodytas jos apmokėjimo terminas - 2018-07-22 ir šią sąskaitą atsakovas priėmė. Per nurodytą sąskaitos apmokėjimo terminą atsakovas sąskaitos neapmokėjo. Ieškovas ne kartą kreipėsi dėl sąskaitos apmokėjimo į atsakovą, tačiau apmokėjimas negautas iki šiol. 2018-09-13 atsakovui buvo išsiųsta oficiali pretenzija dėl skolos sumokėjimo, tačiau skolos sumokėjimo ir jokio atsakymo nesulaukė. Kadangi atsakovas visiškai nereaguoja į priminimus sumokėti skolą už krovinio pervežimą, ieškovas yra priverstas savo pažeistas teises ginti teismine tvarka. Analogiškus argumentus ieškovas išdėstė ir pateiktame dublike (e.b.l. 51-56, t. 1).
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu (e.b.l. 38-41, t. 1) su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nemini itin svarbių faktinių aplinkybių - t.y. kad krovinys atsakovui buvo pristatytas sugadintas ir kad dėl to sugadinimo atsakovas, nepraleisdamas nustatytų terminų, ieškovą apie tai informavo, t.y. pateikė ieškovui reklamaciją. Tačiau ieškovas savo, kaip vežėjo, atsakomybės dėl krovinio neprisiima. Ieškovas, nei ieškinyje, nei teikdamas informaciją atsakovui taip pat visiškai neužsiminė apie tai, kad ieškovui vykdant vežimą krovinys galimai buvo perkrautas iš vienos transporto priemonės į kitą, kas galimai irgi galėjo būti krovinio sugadinimo priežastimi. Krovinys atsakovo nurodytu pristatymo adresu buvo pristatytas 2018-07-11. Transporto priemonės vairuotojui, t. y. vežėjo atstovui, atrišus/atidengus tentą, kuris dengė transporto priemonės dalį, kurioje sukrautas krovinys, dalis krovinio tiesiog iškrito (nuvirto) ant žemės. Kadangi krovinys (langų/durų stiklai ir rėmai) buvo supakuotas, tai iškrovimo metu nebuvo realios galimybės tiksliai nustatyti viso krovinio būklės bei galimų pažeidimų. Tačiau atsakovas jau kitą dieną po krovinio gavimo, t.y. 2018-07-12, nepraleisdamas Konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 7 darbo dienų po krovinio priėmimo termino pareikšti pretenziją kai nuostoliai ar sugadinimai yra neakivaizdūs, pateikė ieškovui el. laišku pretenziją/reklamaciją kartu su nuotraukomis, nurodydamas, kad reikėtų pakeisti subraižytas detales ir kad susisieks su gamykla, kad ši pateiktų pasiūlymą šitoms detalėms, t.y. kad būtų galima nustatyti jų kainą. Ieškovo teiginiai tiek ieškinyje, tiek ir 2018-09-12 pretenzijoje, pateiktoje atsakovui, kad atsakovas krovinį priėmė ir pasirašė važtaraštyje, todėl neva atsakovas nebeturi teisės kelti vežėjo atsakomybės klausimo, yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, ir ką patvirtina paties ieškovo susirašinėjimas su atsakovu, atsakovas tinkamai ir laiku informavo ieškovą apie nustatytą krovinio sugadinimą. Atsižvelgdamas į tai, kad būtent ieškovas yra atsakingas už pervežimo metu dėl krovinio sugadinimo atsiradusių nuostolių atlyginimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.46 str. 2 d. ir CK 6.259 str. nuostatomis, atsakovas sustabdė savo prievolės vykdymą, t.y. ieškovo pateiktos 2018-07-17 sąskaitos Nr. RTL13171 už transporto paslaugas apmokėjimą. Analogiškus argumentus atsakovas išdėstė ir pateiktame triplike (e.b.l. 71-73, t. 1).
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį (e.b.l. 78-82, t. 1), kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 1489,53 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog vežėjui pristačius krovinį į paskirties vietą ir vežėjo atstovui (vairuotojui) bandant krovinį iškrauti (atidengus transporto priemonės krovinio skyrių dengiantį tentą) - krovinys (stiklinės durys, langai) išvirto iš transporto priemonės ant žemės. Pats įvykis yra užfiksuotas byloje esančiose nuotraukose. Išpakavus ir įvertinus krovinio būklę, buvo nustatyta, kad yra sugadintos sulankstomos durys ir suskilęs vienas iš stiklo paketų. Tą patvirtina kartu su šiuo priešieškiniu į bylą teikiamos nuotraukos, kuriose aiškiai matosi sulankstytas, subraižytas ir kitaip pažeistas durų rėmas bei suskilęs stiklo paketas. Šie sugadinimai yra ieškovo atsakovui teiktos vežimo paslaugos pasekmė. Dėl ieškovo kaltės atsiradusių krovinio sugadinimų atsakovas patyrė 1489,53 Eur papildomų išlaidų (nuostolių), kuriuos sudaro - 584,00 Eur už sugadintos durų varčios perdarymą (šias išlaidas patvirtina UAB „Aluteka“ 2018-1203 sąskaita faktūra Nr. 00321 ir mokėjimo patvirtinimas) ir 905,53 Eur už naują stiklo paketą vietoj suskilusio (išlaidas patvirtina įmonės Romag LTD 201810-24 sąskaita Nr. 117380, 812,40 GPB sumai, kas sudaro 905,53 EUR konvertavus sąskaitoje nurodytą sumą į eurus pagal Lietuvos Banko skelbiamą oficialų sąskaitos apmokėjimo dienos (2018-12-18) valiutų konvertavimo kursą 1 GPB = 0,89715 EUR).
Atsiliepimas
Ieškovas pateiktu atsiliepimu (e.b.l. 122-127, t. 1) su priešieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad šalys susitarė dėl krovinio pervežimo iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, pristatant krovinį atsakovės buveinės adresu Jungtinėje Karalystėje: Unit 20, R. W., Progress park, Luton, GB, LU4 9UR. Šią aplinkybę patvirtina CMR važtaraštis. Atsakovui pakeitus krovinio pristatymo adresą, tai yra davus vežėjui naujas instrukcijas apie krovinio pristatymą, tapo aišku, kad sunkiasvorė mašina, kuri vežė krovinį iš Lietuvos, negali privažiuoti iki atsakovės pageidaujamos krovinio iškrovimo vietos dėl savo gabaritų. Todėl suderinus su atsakovu ir jos nurodymu krovinys buvo perkrautas į mažesnę transporto priemonę, kad būtų pristatytas į atsakovo pageidaujamą vietą - į patį statybos objektą, kuriame buvo panaudotas vežtas krovinys. Taigi, atsakovas perėmė disponavimą kroviniu, t. y. realiai disponavo kroviniu nuo naujų instrukcijų vežėjui davimo, kas reiškia, jog pats buvo atsakingas už krovinio perkrovimą į kitą transporto priemonę ir jo iškrovimą. Pažymėjo, kad už krovinio iškrovimą visada yra atsakingas krovinio gavėjas, jeigu pervežimo sutartimi nesusitarta kitaip, nes vežėjui pagal CMR konvenciją tenka pareiga tik pristatyti krovinį į paskirties vietą ir jį perduoti, bet ne jį iškrauti. Šiuo atveju, krovinio perkrovimui į mažesnę transporto priemonę vadovavo, nurodymus davė ir tuo rūpinosi atsakovas, todėl laikytina, kad būtent jis pakrovė (perkrovė) krovinį į transporto priemonę. Todėl būtent jam ir tenka atsakomybė už krovinio perkrovimą ir jo pritvirtinimą kitoje transporto priemonėje, vežant krovinį į jo nurodytą statybų aikštelę. Siekdamas žalos atlyginimo, atsakovas privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, tinkamai ir laiku pagal CMR Konvencijos nuostatas pateikti pretenziją. Duotuoju atveju CMR važtaraštyje atsakovas nepadarė jokių žymų, kad krovinys pristatytas netinkamai ar jam perduotas netinkamos būklės, nors pats pripažįsta, kad krovinio iškrovimo metu matė, jog viena krovinio dalis iškrito, taigi, turėjo pareigą tikrinti krovinį iš karto ir įsitikinti, ar jis yra pažeistas, dalyvaujant krovinį pristačiusiam vežėjui, bei iš karto atlikti atitinkamas žymas CMR važtaraštyje, nes krovinio dalies nukritimo faktas buvo akivaizdus, o krovinio apžiūra iš karto pagal krovinio pobūdį ir pakuotę akivaizdžiai galima. Atsakovas buvo pateikęs ieškovui iki šio priešieškinio tik tas nuotraukas, kurios buvo pridėtos atsakovo su atsiliepimu į ieškinį, ir iš kurių aiškiai matyti, jog krovinio daliai iškritus ant žemės, buvo pažeista tik krovinio išorinė pakuotė (medinis apsauginis rėmas), pats krovinys tuo tarpu buvo apsaugotas apsaugine plėvele ir pažeistas nebuvo, net ir nukritęs. O pačios prekės (lango, profilių) net ir pakuotė pažeista nebuvo - aiškiai matyti nepažeista kartoninė pakuotė bei nepažeista apsauginė įpakavimo plėvelė, todėl šios nuotraukos ne įrodo, bet paneigia kokios nors žalos padarymo faktą. Pats krovinys, kaip akivaizdžiai matyti, žemės nelietė, todėl net neišsitepė ir neturėjo kontakto su žeme, tik apsauginis medinis rėmas, tam tikslui ir skirtas - apsaugoti krovinį pervežimo metu - buvo labai nedaug pažeistas (viename kampe). Būtent ties ta vieta krovinys (prekė) turėjo kartoninę pakuotę ir apsauginę plėvelę, todėl susibraižyti šioje vietoje dėl kritimo niekaip negalėjo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai kokia nors krovinio dalis buvo subraižyta ir kad tie subraižymai atsirado būtent dėl netinkamo vežimo. Savo atsiliepime atsakovas pripažįsta, kad krovinio detalės buvo supakuotos, tad susibraižyti per nepažeistą pakuotę (kartoną, plėvelę) krovinys (detalės) vežimo metu negalėjo. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad būtent vežimo metu buvo padaryta kroviniui konkreti žala, tinkamai užfiksavus tokį faktą. Atsakovas neįrodė reikšmingų žalai nustatyti ir vežėjo atsakomybei konstatuoti aplinkybių. Pagal CMR konvenciją atlyginami tik faktiniai nuostoliai, atsiradę dėl vežėjo veiksmų, o nuostolių faktą, dydį ir priežastinį ryšį turi įrodyti juos patyręs asmuo. Nuotraukų, kurias atsakovė prideda dabar prie savo priešieškinio, ieškovas nepripažįsta. Nėra aišku, kada jos darytos, kokiame objekte, kokio krovinio, ir ar jos apskritai susijusios su ginčo krovinio pervežimu. Pridėtos nuotraukos neleidžia identifikuoti, kad nuotraukoje užfiksuotas gaminys su skilusiu stiklu priklauso būtent šiam kroviniui apskritai, juo labiau neįrodo, jog skilimas atsirado būtent krovinio vežimo ar iškrovimo metu. Tad nuotraukos, atsiradusios po daugiau nei 8 mėnesių nuo krovinio pervežimo ir nebuvusios pateiktos vežėjui iš karto kaip to reikalauja CMR Konvencijos nuostatos bei bendrieji protingumo standartai, kurių be kita ko negalima ir identifikuoti nei laiko, nei vietos, nei transporto priemonės prasmėmis, negali būti tinkamu įrodymu, nustatančiu vežėj o atsakomybę. Pabrėžė, jog visuose susirašinėjimuose, kurie buvo pridėti abiejų bylos šalių prie procesinių dokumentų, niekur nėra jokios net menkiausios užuominos į tai, kad būtų skilęs/sudaužytas stiklas. Susirašinėjime minimi tik keistini dėl neva buvusio subraižymo profiliai (2018-07-12 atsakovo el. laiškas ieškovui - klientas „nori, kad pakeistume dvi detales, kurios yra subraižytos detalės“). Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog tokios žalos pervežimo metu nebuvo padaryta, o atsakovas elgiasi nesąžiningai ir siekia pasipelnyti vežėjo sąskaita. Pasakytina ir tai, jog tų 2 detalių apibraižymai taip pat nėra įrodyti jokiais įrodymais, kurie leistų konstatuoti, jog krovinio apgadinimas atsirado vežimo metu ar dėl vežėjo kaltės. Minėta, iš pateiktų ieškovui nuotraukų akivaizdžiai matyti tik išorinės pakuotės - rėmo pažeidimai. Taigi, subraižytos detalės savaime nereiškia, kad šių dviejų detalių subraižymas, jeigu toks ir buvo, atsirado dėl vežėjo kaltės. Pridėta UAB „Aluteka“ sąskaita ir sąskaita - faktūra Nr. 117380 taip pat neįrodo, nei žalos fakto, nei jos dydžio, o aplinkybė, kad daugiau nei pusę metų atsakovas nesiekė išspręsti konkrečios žalos atlyginimo klausimo, jei tokia buvo padaryta, tik patvirtina faktą, jog kroviniui pervežimo metu žalos padaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir su priešieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir priešieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
1. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas elektroniniu paštu pateikė ieškovui užsakymą pervežti jo krovinį tarptautiniu maršrutu, paimant jį iš UAB „Firelita“, adresu Motorų g. 14, Vilniuje ir pristatant jį atsakovo buveinės adresu Unit 20, R. W., Progress park, Luton, United Kingdom (e.b.l. 5-7; 10; 11; 23; 25-27, t. 1). Pervežimo eigoje atsakovas pakeitė krovinio pristatymo adresą į Glendalough farm hob lane B. S. GB B92 OJT, Westmindlands, G. Britain, ką patvirtina byloje esantis CMR važtaraštis (e.b.l. 25, t. 1) ir šalių elektroninis susirašinėjimas (e.b.l. 26, 27, t. 1). Vežimo užmokestis buvo nustatytas 1655 Eur (e.b.l. 26, 27, t. 1). Krovinį vežė vežėjas MOVEO UK LTD. Iš byloje esančio CMR važtaraščio MOV 8723 matyti, kad krovinys nurodytu adresu Glendalough farm hob lane B. S. GB B92 OJT, Westmindlands, G. Britain buvo pristatytas ir atsakovo priimtas 2018-07-11 (e.b.l. 25, t. 1). Byloje yra ieškovo atsakovui 2018-07-17 išrašyta sąskaita-faktūra Nr. RTL 13171, 1655 Eur sumai (e.b.l. 24, t. 1), kurioje nurodytas apmokėjimo terminas – iki 2018-07-22 ir kuri atsakovo iki šiol nėra apmokėta. Kadangi atsakovas už atliktas pervežimo paslaugas neatsiskaitė, į pateiktą pretenziją (e.b.l. 9, t. 1) nereaguoja, ieškovas prašo priteisti iš jo įsiskolinimą teismine tvarka. Atsakovas, savo ruožtu, teigia, kad dėl ieškovo kaltės krovinys buvo pristatytas sugadintas ir pateiktu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo dėl krovinio sugadinimo patirtus nuostolius sumoje 1489,53 Eur. Krovinio sugadinimo faktą atsakovas grindžia pateiktomis nuotraukomis (e.b.l. 45-48; 83-93, t. 1), sąskaitomis bei mokėjimo patvirtinimais (e.b.l. 94-103, t. 1) ir šalių elektroniniu susirašinėjimu.
Šiuo atveju ginčo sprendimui taikytina Ženevos 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija arba konvencija), kadangi yra visos 1 straipsnio 1 dalies nustatytos sąlygos: krovinys buvo vežamas kelių transportu, už užmokestį, krovinio gavėjas ir siuntėjas yra skirtingų šalių teritorijose, krovinio išsiuntimo ir krovinio gavimo vietos valstybės yra Konvencijos narės.
Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
2. Dėl reklamacijos pateikimo
Atsakovas teigia, kad krovinys į paskirties vietą buvo pristatytas sugadintas (iškraunant jis išvirto ant žemės) ir apie tai jis laiku ir tinkamai pateikė ieškovui reklamaciją.
CMR 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gavėjo reklamacijai, reiškiamai dėl akivaizdžių trūkumų, nėra nustatyta privaloma rašytinė forma, todėl tokia reklamacija vežėjui gali būti pareiškiama tiek raštu, tiek žodžiu, tiek bet kokia kita forma (tame tarpe padarant atžymą važtaraštyje). Ar reklamacija vežėjui pareikšta tinkamai kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į reklamacijos tikslą bei konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-936/2001). Neatlikus nurodytų veiksmų ir priėmus krovinį, jo priėmimas yra prima facie įrodymas, kad krovinio siunta gauta tokia, kokia ji nurodyta važtaraštyje. CMR konvencijos 30 straipsnio 1 punkto prasme, reklamacija – bendro pobūdžio pranešimas vežėjui apie atvežto krovinio defektus. Reklamacijos tikslas – suteikti vežėjui informaciją apie akivaizdžius trūkumus, kad vežėjas galėtų tuoj pat imtis neatidėliotinų veiksmų žalos dydžiui, jos pobūdžiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti (2001 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją“ 42 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-936/2001).
Krovinys gavėjui buvo pristatytas 2018-07-11. Atsakovo teigimu, pristačius krovinį į paskirties vietą ir vairuotojui bandant jį iškrauti, krovinys iškrito ant žemės, o išpakavus ir įvertinus krovinio būklę, buvo nustatyta, kad yra sugadintos sulankstomos durys ir suskilęs vienas iš stiklo paketų. CMR važtaraštyje Nr. MOV 8723 jokių atžymų nei apie krovinio pakuotės sugadinimą, nei apie durų ir stiklo paketo sugadinimą, nėra padaryta. Pagal CMR konvencijos 30 str. nuostatas, akivaizdžių sugadinimų atvejais, pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu. Todėl akivaizdu, kad informuoti ieškovą apie matomą krovinio išorinės pakuotės sugadinimą jam iškritus ant žemės (net ir neturint informacijos apie pačio krovinio sugadinimo mastą bei nuostolių dydį), atsakovas privalėjo jau krovinio priėmimo metu, t.y. 2018-07-11, tačiau to nepadarė. Atsakovas teigia, kad reklamaciją dėl sugadinto krovinio pateikė ieškovui sekančią dieną (2018-07-12) elektroniniu laišku (e.b.l. 42, t. 1). Iš šio laiško turinio matyti, kad kalba eina apie dvi subraižytas detales, kurias atsakovo klientas (asmuo, kuriam buvo skirtas krovinys) pageidauja pakeisti. Prie šio laiško atsakovas prisegė keturias fotonuotraukas (e.b.l. 45-48, t. 1). Jokio kito pranešimo ieškovui dėl sugadinto krovinio atsakovas CMR Konvencijoje nustatytais terminais nėra pateikęs. Taigi, esant akivaizdžiam krovinio išorinės pakuotės sugadinimui (e.b.l. 45-48, t. 1) jam išvirtus ant žemės iškrovimo metu, reklamacija turėjo būti pateikta jau krovinio priėmimo metu, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad to padaryta nebuvo, priešingai, kaip byloja atžyma CMR važtaraštyje, krovinys buvo sėkmingai priimtas (važtaraščio 24 grafa). Kartu pažymėtina, kad krovinio sugadinimo masto bei dydžio nežinojimas krovinio priėmimo metu neatleido atsakovą nuo pareigos informuoti ieškovą apie krovinio priėmimo metu matomus akivaizdžius krovinio pakuotės sugadinimus. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad krovinio iškrovimo metu atsakovui matant, jog viena krovinio dalis iškrito, jis turėjo pareigą tikrinti krovinį iš karto ir įsitikinti, ar krovinys yra pažeistas, dalyvaujant krovinį pristačiusiam vežėjui bei iš karto atlikti atitinkamas žymas CMR važtaraštyje, nes krovinio dalies nukritimo faktas buvo akivaizdus, o krovinio apžiūra iš karto pagal krovinio pobūdį ir pakuotę akivaizdžiai galima. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovui nebuvo tinkamai pateikta reklamacija CMR konvencijos 30 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad CMR konvencija įtvirtina griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 str.). Pagal CMR konvencijos 17 str. 1 d., vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.
Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad vežimo metu atsakovas pakeitė krovinio pristatymo adresą iš savo buveinės į patį statybos objektą, kuriam buvo skirtas gabenamas krovinys (CMR važtaraščio atžymos, šalių elektroninis susirašinėjimas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas krovinio perdavimo momentas, nuo kurio pasibaigia vežėjo atsakomybė už krovinį, laikytinas procesu, kai vežėjas perduoda gavėjui rūpinimąsi pagal sutartį vežamu kroviniu ir suteikia pastarajam galimybę faktiškai kontroliuoti krovinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2007; kt.). Šiame kontekste sutiktina su ieškovo argumentu, kad davęs nurodymus vežėjui dėl krovinio pristatymo į konkretų statybos objektą, šiais veiksmais krovinio gavėjas (atsakovas) patvirtino, kad krovinys yra perduotas jo žinion, todėl už žalą, padarytą dėl krovinio apgadinimo jį iškraunant, jei tokia ir buvo padaryta, yra atsakingas krovinio gavėjas, turintis užtikrinti tinkamas sąlygas kroviniui priimti ir jam iškrauti. Kartu pažymėtina, kad už krovinio iškrovimą yra atsakingas krovinio gavėjas (jeigu pervežimo sutartimi nesusitarta kitaip), nes vežėjui pagal CMR konvenciją tenka pareiga tik pristatyti krovinį į paskirties vietą ir jį perduoti, bet ne jį iškrauti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog šalys būtų susitarusios, kad už krovinio iškrovimą buvo atsakingas vežėjas. Kadangi krovinys iškrito ir, kaip teigia atsakovas, buvo sugadintas, ne pervežimo, o iškrovimo metu, už žalą, padarytą dėl krovinio apgadinimo jį iškraunant, (darant prielaidą, kad tokia žala buvo padaryta) yra atsakingas krovinio gavėjas, o ne vežėjas. Kartu pažymėtina, kad krovinio perdavimas, taip pat kaip ir krovinio priėmimas yra dviejų šalių valios išraiška, kurią geriausiai atspindi krovinio gavėjo pasirašymas važtaraštyje, todėl CMR konvencijos 13 str. 1 p. yra aiškiai numatyta, kad krovinio perdavimas yra siejamas su dviejų sąlygų įgyvendinimu – krovinio pristatymu į paskirties vietą ir jo perdavimu tinkamam gavėjui, o krovinio perdavimo momentas yra fiksuojamas gavėjo parašu važtaraštyje. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys (gavėjo atžyma apie gautą krovinį CMR važtaraštyje) patvirtina, kad krovinį vežėjas atvežė bei perdavė tinkamai, krovinys buvo priimtas gavėjo be pastabų, todėl jis nėra ir negali būti atsakingas už žalą (jei tokia buvo padaryta) atsiradusią ne pervežimo, o krovinio iškrovimo metu.
Todėl esant minėtoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad dėl galimo krovinio sugadinimo yra kaltas ieškovas.
Kaip jau buvo minėta, nors tiesioginis krovinio vežėjas šiuo konkrečiu atveju buvo ne ieškovas, o trečiasis asmuo MOVEO UK LTD, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra laikytinas vežėju Konvencijos prasme. Pagal Konvencijos 3 str. nuostatas, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie vykdo jo įpareigojimus. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad taikant bendrą taisyklę, jeigu sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas, jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veža pats, ar paveda tai padaryti trečiajam asmeniui. Be to, būtent siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartis nulemia susitariančio vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir garantuoja siuntėjui, kad netinkamos sutarties vykdymo atveju, susitariančioji šalis atsakys siuntėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo.
Tačiau, ieškovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti dvi reikšmingas aplinkybes – patį žalos padarymo faktą bei nuostolių dydį. Žalos faktą atsakovas įrodinėja į bylą pateiktomis fotonuotraukomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje esančios fotonuotraukos (e.b.l. 45-48, t. 1) buvo pridėtos prie šalių elektroninio susirašinėjimo (e.b.l. 42-44, t. 1), kuriame ėjo kalba apie tai, jog yra subraižytos dvi krovinio detalės. Apžiūrėjęs minėtas nuotraukas teismas nustatė, kad jose yra matoma, jog yra pažeista tik išorinė medinė krovinio pakuotė, o visos krovinio detalės yra įvyniotos į apsauginę plėvelę bei apsaugotos kartonine pakuote ir jokių pažeidimų ant jų nesimato. Taigi, teismo vertinimu, šios atsakovo pateiktos nuotraukos nepatvirtina fakto, kad krovinys yra sugadintas, o būtent – sugadintos sulankstomos durys ir suskilęs stiklo paketas, kaip tai teigia atsakovas. Kitas įrodymas, kuriuo remiasi atsakovas įrodinėdamas žalos padarymo faktą yra fotonuotraukos 2019-03-20 pateiktos teismui kartu su priešieškiniu (e.b.l. 83-93, t. 1). Atsakovas 2019-09-12 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad šias fotonuotraukas jam persiuntė statybos objekto, į kurį buvo atvežtas krovinys, savininkas ir patvirtino, kad ieškovui apie šias nuotraukas nebuvo žinoma ankščiau, kadangi jos buvo pateiktos tik kreipiantis į teismą su priešieškiniu. Apžiūrėjęs minėtas nuotraukas teismas nustatė, kad dalyje jų matyti tik išorinės pakuotės – medinio rėmo pažeidimai, o vienoje jų (e.b.l. 84, t. 1) matyti nežymus rėmo nubraižymas (įlenkimas). Ant šios fotonuotraukos matyti, jog ji daryta 2018-07-12 mobiliuoju telefonu, galimai paties statomo objekto savininko. Visos kitos nuotraukos (e.b.l. 85-93, t. 1), teismo vertinimu, negali būti laikomos tinkamais, įstatymo leistinais neginčytinais įrodymais, patvirtinančiais krovinio sugadinimą, kadangi nėra aišku kada jos darytos, kokiame objekte, kokio krovinio ir teismas negali nustatyti, ar jos apskritai susijusios su ginčo krovinio pervežimu. Pateiktos nuotraukos neleidžia identifikuoti, kad jose užfiksuotas gaminys su skilusiu stiklu priklauso būtent ginčo kroviniui ir neįrodo, jog skilimas atsirado krovinio vežimo ar iškrovimo metu. Kartu sutiktina su ieškovo argumentu, kad nuotraukos, atsiradusios po daugiau nei 8 mėnesių nuo krovinio pervežimo ir nebuvusios pateiktos vežėjui iš karto, kaip to reikalauja CMR Konvencijos nuostatos bei bendrieji protingumo standartai, kurių be kita ko negalima ir identifikuoti nei laiko, nei vietos, nei transporto priemonės prasmėmis, negali būti tinkamu įrodymu, nustatančiu vežėjo atsakomybę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esančiuose šalių susirašinėjimuose niekur nėra kalbama apie skilusį ar sudaužytą stiklą. Kaip jau buvo minėta, elektroniniuose šalių laiškuose kalbama tik apie dviejų subraižytų detalių pakeitimą. Todėl šiuo aspektu sutiktina su ieškovu, kad atsakovo elektroninis laiškas, rašytas ieškovui kitą dieną po krovinio pristatymo, teikiant reklamaciją (kas reiškia, jog jau išpakavus, apžiūrėjus ir įvertinus krovinį ir jo būklę, be jokių nuorodų į skilusį stiklą (stiklo paketą)) patvirtina, jog tokio fakto ir nebuvo. Be to, pažymėtina, kad suskilęs stiklas neminimas ne tik tame, bet ir vėlesniuose šalių susirašinėjimuose, kas teismo vertinimu, duoda pagrindą manyti, jog tokios žalos pervežimo metu padaryta nebuvo. Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra pateikta neginčytinų, įstatymo leistinų įrodymų apie tai, kad dviejų detalių apibraižymai atsirado krovinio pervežimo metu ar dėl vežėjo kaltės.
Žalos dydį atsakovas įrodinėja 2018-12-03 UAB „Aluteka“ sąskaita-faktūra Nr. 00321, 584 Eur sumai už perdarytą durų varčią bei mokėjimo patvirtinimu (e.b.l. 94-96, t. 1) ir 2018-10-24 įmonės Romag LTD sąskaita Nr. 117380, 905,53 Eur (812,40 GBP) sumai ir sąskaitos išrašu (e.b.l. 97-103, t. 1). Vertinant pirmąjį įrodymą pažymėtina, jog vien tas faktas, kad atsakovas užsakinėjo papildomas detales, nereiškia ir neįrodo, kad šios detalių užsakymas buvo susijęs su ginčo krovinio sugadinimu. O būtent – UAB „Aluteka“ sąskaita už perdarytą durų varčią buvo išrašyta 2018-12-03, t.y. praėjus net pusei metų po ginčo krovinio pervežimo ir apmokėta 2019-03-15, tai yra prieš atsakovui kreipiantis į teismą su priešieškiniu dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje. Vertinant šiuos atsakovo pateiktus įrodymus faktinių bylos aplinkybių kontekste, galima daryti išvadą, jog tuo atveju, jei sąskaitoje nurodytas gaminys būtų buvęs skirtas pakeisti sugadintam gaminiui objekte, kuris buvo statomas 2018 metų liepos mėnesį, šis gaminys, įvertinus jo paskirtį, būtų perdaromas iš karto, o ne praėjus daugiau nei pusei metų, šaltuojų metų laiku. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra pateikta susijusių įrodymų, kad būtent toks gaminys, koks nurodytas 2018-12-03 UAB „Aluteka“ sąskaitoje-faktūroje Nr. 00321, buvo transportuotas ginčo vežimo metu. Vertinant antrąjį įrodymą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pateiktos 2018-10-24 įmonės Romag LTD sąskaitos Nr. 117380 turinio nėra galimybės nustatyti, koks gaminys buvo užsakytas ir padarytas. Iš joje esančių nurodytų išmatavimų galima būtų daryti teorinę prielaidą, kad tai gali būti stiklo paketas, bet atsižvelgiant į sąskaitos datą (2019-10-24), labiau tikėtina, kad šis gaminys galėjo būti skirtas ne krovinio metu sugadintam konkrečiam gaminiui pakeisti, o atsakovo, kuris verčiasi statybų verslu (ginčo byloje dėl to nėra) poreikiams tenkinti.
Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes (netinkamą reklamacijos pateikimą, vežėjo kaltės įrodymų nebuvimą, įrodymų dėl žalos padarymo fakto bei jos dydžio nebuvimą, atsakovo neatsiskaitymo su ieškovu už suteiktas pervežimo paslaugas faktą), teismas konstatuoja, jog atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo yra atmestinas kaip neįrodytas, o ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 1655 Eur už suteiktas pervežimo paslaugas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.
5. Dėl palūkanų priteisimo
Verslo subjektams taikomo Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies normos pagrindu apskaičiuotos metinės palūkanos yra 8 % nuo nesumokėtos laiku sumos, skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną. Todėl tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, yra tenkinamas ir reikalavimas dėl palūkanų už savalaikį įsipareigojimų nevykdymą, priteisimo ir iš atsakovo ieškovo naudai yra priteisiamos palūkanos, kurios iki kreipimosi į teismą dienos sudaro 52,20 EUR (1655 x 8% x 145 dienos).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir sutartyje nesant šalių susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo dienos (2018-12-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 2591,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (e.b.l. 4, 8, 28, 66-69, 167-170, 132, 133, 192-194, t. 1), atsakovas dėl jų dydžio nepasisakė, todėl 2591,02 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.
Šioje byloje susidarė 5, 74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui UAB „RT Logistika“, juridinio asmens kodas 300068260, iš atsakovo SECURE HOUSE LTD, juridinio asmens kodas 9440776, 1655 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) skolos, 52,20 Eur (penkiasdešimt du eurus 20 ct) palūkanų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1655 Eur) nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui UAB „RT Logistika“, juridinio asmens kodas 300068260, iš atsakovo SECURE HOUSE LTD, juridinio asmens kodas 9440776, 2591,02 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo SECURE HOUSE LTD, juridinio asmens kodas 9440776, valstybės naudai 5,74 Eur (penkis eurus 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.