Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-317/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
1A-136-317/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53591-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis, Rimas Švirinas
Nuteistasis
Ž. K.
Nukentėjusysis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-317/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53591-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistajam Ž. K., jo gynėjui advokatui R. G.,nukentėjusiajai S. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 30 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2017 m. spalio 30 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi skundžiamas nuosprendis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 308¹ straipsnio nuostatomis patikslintas, nurodant, kad bausmę nuteistajam paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. K. nuteistas už tai, kad:jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. spalio 15 d. apie 13.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei – sutuoktinei S. K. per veidą, po to kumščiu smogė jai į galvą ir į krūtinę, delnu vėl ne kartą sudavė jai į galvą ir spyrė į pilvą, kojas bei, sugriebęs abiem rankomis už kaklo, ją smaugė, o paleidęs žarstekliu sudavė nukentėjusiajai per kairę ranką ir kairę koją, šiais smurtiniais veiksmais, suduodamas ne mažiau kaip septynis kartus, nukentėjusiajai S. K. padarė poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kakle, kairiame žaste, alkūnėje, dilbyje, rieše, kairėje blauzdoje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. spalio 15 d. apie 13.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, naudodamas smurtą ir grasinimus, kad sulaužys kojas, rankas, užmuš ir padegs namus, grasino nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą savo šeimos narei – sutuoktinei S. K., ir tai jai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai Ž. K. gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę. Pagrindų atidėti bausmės vykdymą teismas nenustatė. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant BK 75 straipsnį arba sutrumpinant laisvės atėmimo bausmės trukmę.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Jis savo kaltę pripažino visiškai, poelgį vertina kritiškai, tačiau su kai kuriomis aplinkybėmis negalėjo sutikti, kadangi nenorėjo pripažinti to, ko nėra padaręs, kaip to siekė prokuroras. Bet jis prisipažino padaręs abu nusikaltimus, tik gal teismas ne taip jį suprato. Jis neturėjo tikslo padegti namus, užmušti ar sunkiai sužaloti nukentėjusiosios, galimai ir ji nuteistąjį ne taip suprato. Ž. K. manė, kad jam bus pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Pažymi, kad abi nusikalstamos veikos buvo padarytos Ž. K. esant visiškai blaiviam. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis nusikalto, būdamas neblaivus. Priešinga teismo išvada nepagrįstai apsunkino nuteistojo padėtį. Apeliantas taip pat teigia, kad apylinkės teismas visiškai nekreipė dėmesio į aplinkybes, dėl kurių buvo padarytos nusikalstamos veikos. Prieš šį įvykį jo sutuoktinė visą naktį girtavo ne namuose, o kažkur kitur. Dėl sutuoktinės nuolatinio girtavimo ir kilo konfliktas. Pažymi, kad jo sutuoktinė yra linkusi meluoti. Ji, siekdama parodyti save iš geresnės pusės, melavo ir šioje byloje. Pasak nuteistojo, nepaisant to, kad naujas nusikalstamas veikas jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, galėjo dar kartą jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, o tokios galimybės nesant, paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė palaikantis apeliacinį skundą, jis ir gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, nukentėjusioji teigė nuteistajam atleidžianti, prašė jam paskirtą bausmę sušvelninti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę arba atidėti paskirtosios bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistajam bausmė skirta teisėtai ir pagrįstai, ji nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą nėra. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog savo kaltę nuteistasis pripažino, todėl jam paskirta bausmė turėtų būti mažinama vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sutikti su tokiais skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo. Ž. K., įtariamas dėl nusikaltimų padarymo, buvo sulaikytas ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių (policijos pareigūnams pagal nukentėjusiosios skundą atvykus į įvykio vietą). Jo nurodytos įvykio aplinkybės neturėjo esminės reikšmės, siekiant atskleisti galimas nusikalstamas veikas, o, priešingai, nuteistojo dėstomi nenuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, apsunkino bylos tyrimą ir nagrinėjimą. Be to, kaip matyti iš byloje esančių nuteistojo parodymų, jis nurodė kitokią nei nurodyta kaltinime nukentėjusiajai suduotų smūgių lokalizaciją, neigė smurtavęs prieš ją panaudojant žarsteklį, taip pat teigė negrasinęs sutuoktinei ir neketinęs padegti namų, jos užmušti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Šios jo dėstomos aplinkybės, siekiant sukelti abejones nukentėjusiosios parodymų patikimumu, ne tik negali būti vertinamos kaip visiškas ir nuoširdus prisipažinimas sukėlus šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau ir lemia tai, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos nuteistasis nepripažino iš esmės. Dėl šių aplinkybių negalima daryti išvados apie BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad vien kaltininko teisingi parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nelaikomi prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, o nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tik tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs tokią veiką, tačiau neigiamai vertina ir savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-539/2006, 2K-259/2009). Šiuo atveju, nors nuteistasis teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ir nurodė atsiprašantis (nenurodė, kieno), tačiau jis ir toliau siekė minimizuoti savo kaltę dėl nagrinėjamo įvykio, kaltindamas nukentėjusiąją, dėstydamas kilusio konflikto priežastis, iš kurių galima daryti išvadą, jog smurto panaudojimą išprovokavo pati nukentėjusioji. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks nuteistojo siekis nukentėjusiosios elgesiu pateisinti prieš ją pavartotą fizinį smurtą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, jo atsakomybės nelengvina, o tik patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą apie nekritišką Ž. K. požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus. Nors nuteistasis teigia, jog jo sutuoktinė nuolat girtauja, naktį nebuvo namuose, tačiau nenustatyta, jog apeliantas, siekdamas spręsti konfliktinius santykius, neturėjo galimybės naudotis civilizuotais ir teisės aktus atitinkančiais būdais bei priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nenustačius, jog asmuo visiškai pripažįsta savo kaltę dėl inkriminuojamų visų nusikalstamų veikų padarymo, net ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, visos BK 64¹ straipsnio sąlygos netenkinamos, todėl pagrindo paskirtą galutinę subendrintą bausmę mažinti vienu trečdaliu nėra. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas BK 54 straipsnyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad įvykio metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui bei šią aplinkybę pagrįstai įvertino kaip BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą Ž. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nesutikdamas su tokiais apylinkės teismo motyvais, tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog grįžęs į namus ir konflikto su sutuoktine metu jis alkoholinių gėrimų vartojęs nebuvo, o vieną skardinę ir vieną butelį alaus išgėrė jau po įvykio, nukentėjusiajai išėjus iš namų. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiajai S. K. Bendrojo pagalbos centro telefonu apie 13.30 val. įvykį pranešus 13.50 val., į įvykio vietą patruliavę policijos pareigūnai atvyko 14.16 val. Nuteistasis buvo namuose. Ir, net po įvykio praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (apie 1,5 val.) 15.06 val. patikrinus jo blaivumą, nustatytas lengvas, tačiau artimas vidutiniam, – 1,26 promilių girtumo laipsnis. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad nuteistasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ji teisme nurodė, jog gyvena kartu su Ž. K. jau daug metų, jį gerai pažįsta, todėl supranta, kai sutuoktinis būna apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėjo, kad spalio 15 d. apie 13.30 val. nuteistasis grįžo namo, rankoje laikydamas atidarytą alaus skardinę, o agresyvus jis būna tik pavartojęs alkoholio. Įvertinus tai, jog nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme nurodė atleidžianti nuteistajam, siekianti jam švelnesnės bausmės, pagrindo manyti, jog nurodydama aplinkybes apie jo apsvaigimą, jas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu dėstė neteisingai, nėra. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais kitais nuteistajam priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, matyti, jog visos smurtinės veikos buvo padarytos Ž. K. esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Nors ankstesnių nusikaltimų padarymo būdas savaime ir nepatvirtina, kad smurtą prieš nukentėjusiąją nuteistasis pavartojo ir šįkart būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad ši baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nuteistajam konstatuota pagrįstai. Apelianto skunde ir pirmosios instancijos teisme jo dėstoma versija, jog alkoholio jis pavartojo iš karto po įvykio, iki policijos pareigūnų atvykimo nuo jų iškvietimo praėjus apie 25 min., skundžiamame nuosprendyje atmestina, šiuos apelianto argumentus vertinant kaip jo siekį sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl neproporcingai griežtos Ž. K. paskirtos bausmės, o nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme prašė nuteistajam bausmę sušvelninti, kadangi augantiems vaikams reikalingas tėvas, tačiau pagrindo pritarti šiems argumentams nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad skiriama bausmė turi atitikti BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji pabrėžė, kad sutuoktinis prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, ji jo bijanti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. K. ankstesniais nuosprendžiais, be kita ko, buvo nuteistas tiek dėl nežymaus S. K. sveikatos sutrikdymo, tiek ir dėl nusikalstamo poveikio kitų asmenų sveikatai. Anksčiau jam paskirtos švelnesnės bausmės, taikyta sąlyginė alternatyva laisvės atėmimo bausmei – jos vykdymo atidėjimo institutas, nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti teigiama linkme įtakos nedarė. Juolab, kad ir naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, pakartotinai nusikaltęs sutuoktinės atžvilgiu, tuo pačiu ir pažeisdamas ankstesniu nuosprendžiu jam nustatytą pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis apibūdinamas neigiamai. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Šėtos seniūnijos seniūnės charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu, neprognozuojamo elgesio asmuo, kurio bijo kaimynai. Nurodoma, kad smurtas artimoje aplinkoje kartojasi dažnai, sutuoktinė patiria tiek psichologinį, tiek ir fizinį smurtą. Seniūnė išreiškė nerimą dėl šeimos saugumo. Nuteistojo nusikalstami veiksmai nagrinėjamoje byloje buvo nukreipti į kito asmens – šeimos nario (sutuoktinės) sveikatą, taip pat ir sudarant pagrindą nukentėjusiajai manyti, jog grasinimai dar sunkiau sutrikdyti jos sveikatą ar nužudyti gali būti įvykdyti, kas lemia didesnį jo veiksmų pavojingumą. Be to, Ž. K. elgesiui įtakos turėjo psichiką veikiančių medžiagų, tai yra alkoholio, vartojimas. Visos prieš nukentėjusiąją nukreiptos nusikalstamos veikos buvo padarytos šeimos namuose, dėl menkaverčių priežasčių, o ankstesnė probacija Ž. K. elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų savo šeimos narių atžvilgiu ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai – apriboti asmens galimybę nusikalsti (apginti visuomenę bei konkretų nukentėjusįjį nuo naujų nusikalstamų veikų – nuo pakartotinio smurto) nebuvo pasiekti, kadangi Ž. K. ir toliau darė žalingą poveikį nukentėjusiajai, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei šių straipsnių sankcijose numatytas vidurkis bausmių dydį, tokiu būdu užtikrinant smurtą šeimoje patiriančio asmens – jo sutuoktinės apsaugą nuo prieš ją daromo žalingo poveikio. Teisingai ir pagrįstai įvertinęs tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiosios sutapties sąlygomis, paskirtas bausmes apylinkės teismas subendrino apėmimo būdu. Aptartų argumentų nepašalina ir tai, jog nuteistasis, vykdydamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę (probaciją, atidėjus bausmės vykdymą), gydosi nuo alkoholizmo, jo buvimas namuose svarbus prisidedant prie vaikų auklėjimo. Nors paskyrus realiai atliekamą laisvės atėmimo bausmę, ji pagal savo pobūdį neabejotinai turi įtakos privatiems asmenų santykiams, rūpinimuisi mažamečiais vaikais, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus galimo analogiško nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijos vertinimu, patiriami suvaržymai teismo nustatytam laikotarpiui nėra neproporcingi siekiamiems tikslams. Todėl, nors nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir nurodė prašanti nuteistajam bausmę sušvelninti, kadangi jos ir nuteistojo vaikams reikalinga tėvo priežiūra, tačiau iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų, įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu jos ir Ž. K. santuoka buvo nutraukta dėl pastarojo kaltės, o vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tėvo pareigos ir galimybės rūpintis vaikais yra užtikrinamos ir nuteistiesiems atliekant bausmes įkalinimo įstaigose pasimatymų metu, užtikrinant teisę į skambučius ir susirašinėjimą bei kt. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai jam netaikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Ž. K. pripažintas kaltu padaręs vieną nusikalstamą veiką kito asmens sveikatai, taip pat vieną nusikaltimą, keliantį pavojų kito asmens sveikatai. Taip pat nustatyti jo veiksmus BK 140 straipsnio prasme kvalifikuojantys (lemiantys didesnį pavojingumą) požymiai, jog nusikaltimas padarytas prieš savo šeimos narį. Minėta, kad analogišką nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė ne pirmą kartą. Be to, jis praeityje teistas ir už kitų rūšių nusikaltimų (viešajai tvarkai, nuosavybei) darymą, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. įrašytas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, tačiau naują nusikalstamą veiką padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Akivaizdu, jog nuteistojo elgesys švelnesnėmis bausmėmis iki šiol nebuvo koreguojamas, o skunde nurodyti teiginiai, jog nuteistajam vis dar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, nenurodant svarių tai pagrindžiančių motyvų, negali būti vertinami kaip neabejotina sąlyga nuteistajam tęsti probacijos taikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, jau tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimus, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Kadangi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas