Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-10-25 · Byla Nr. ATP-254-360/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-25
Bylos Nr.
ATP-254-360/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-254-360/2011Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00431-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 41.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities Plungės rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2011 m. birželio 13 d. K. Ž. surašė administracinius teisės pažeidimo protokolus už tai, kad jis 2011 m. kovo mėnesį pagrobė iš K. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini) Plungė 120 litų.

Taip pat už tai, kad 2011 m. balandžio 19 d. iš K. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Plungė, miegamojo kambario stalo stalčiaus pagrobė 70 litų banknotais ir 10 litų monetomis, tuo K. Ž., padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 str.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu K. Ž. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ATPK 50 str. (už pažeidimą padarytą 2011 m. kovo mėn.) - 300 litų bauda, pagal ATPK 50 str. (už pažeidimą padarytą 2011 m. balandžio 19 d.) 300 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., subendrina nuobauda K. Ž. paskirta 300 litų bauda.

Šalies argumentai

K. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodo, jog nutarime neteisingai nurodytas jo asmens kodas, todėl apeliantui neaišku ar ši administracinė nuobauda skirta jam. Teigia, kad byla neišnagrinėta visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai. Paaiškina, jog kurį laiką gyveno K. B. name, nes nuomojosi kambarį, po kiek laiko išsikraustė. Teigia, jokių pinigų negrobęs, o K. B. jį apkalba. Apeliantas skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas jį nubausdamas rėmėsi tik K. B. pareiškimais dėl vagystės ir jų pagrindu surašytais administracinio teisės pažeidimo protokolais. Teismas nesiėmė visų galimų priemonių (neapklausė K. B., jos sūnaus ir kaimyno, kurie rado piniginę bei kitų nuomininkų (I. V.) gyvenančių K. B. name, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti kaltę dėl inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų. Nutarimas priimtas vadovaujantis vien tik rašytiniais įrodymais. Kitų įrodymų administracinėje byloje nėra, taigi daro išvadą, kad jo kaltė neįrodyta. Skunde pažymima, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Be to, vadovaujantis ATPK 272 str., nagrinėjant ATPK 50 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal teismo šaukimą vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas. Teigia, nors apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, buvo informuotas tinkamai, tačiau negalima teigti, jog jis vengė atvykti į posėdį. Nurodo, jog negalėjo atvykti dėl blogos žmonos sveikatos. Teismas nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių, siekiant pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į teismo posėdį ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą. Mano, kad įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog teismas ėmėsi būtinų priemonių atvesdinti, o pažeidėjas vengė atvykti į teismą. Taigi teismas pažeidė ATPK 272 str. įtvirtintas procesines teises, taip pat pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Pabrėžia, jog administracinio teisės pažeidimo nepadarė, vadinasi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas K. Ž. ginčija apylinkės teismo nutarimą dėl ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymo. Teigia, jog pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos jo procesinės teisės. Apygardos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo teiginiais.

Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti K. Ž. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Nutarime nurodoma, jog K. Ž. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas K. B. pareiškimais dėl vagystės ir administracinio teisės pažeidimo protokolais. Taigi tik rašytiniais bylos duomenimis, kurie neištirti teismo posėdžio metu. Tinkamai neištyrus bei motyvuotai neįvertinus duomenų, išsamiai neapklausus asmenų tiesiogiai teisme, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, negalima teigti, jog byla išnagrinėta visapusiškai, nepažeidžiant ATPK nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, teisme neapklausęs nukentėjusiosios, liudytojų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto K. Ž. skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 272 str. nuostatas. Šis straipsnis nustato, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas dėl pažeidimų numatytų ATPK 50 str. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Tačiau jeigu pagal teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš bylos medžiagos K. Ž. į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie įvyksiantį teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai. Apeliantas skunde nurodo, jog sirgo jo žmona, tačiau pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas K. Ž. prašymas atidėti bylos nagrinėjimo ir šių aplinkybių teismas negalėjo žinoti. Iš to galima daryti išvadą, jog K. Ž. vengė atvykti į teismo posėdį. Pažymėtina ir tai, jog įstatymas imperatyviai nenustato, jog asmenį patrauktą administracinėn atsakomybėn, kuris apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas, teismas turi pareigą įpareigoti jį atvesdinti. Tai teismo teisė, bet ne pareiga.

Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta bei į tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės (ATPK 272, 284 str.), pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutarimą panaikinant ir bylos nagrinėjimą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

K. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas