Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. J., A. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo solidariai iš atsakovų priteisti 2490,01 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3). Nurodė, 2013-07-03 (duomenys neskelbtini), dėl M. J., vairavusio A. K. priklausančią transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A6 nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB ,,Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 p. pagrindu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją išmokėdama 2490,01 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėtą 2490,01 Eur draudimo išmoką. Iki ieškinio pateikimo bendraatsakoviai negrąžino reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingi 2490,01 Eur.

Ieškovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant, nurodė, jog palaiko savo procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius ir argumentus, prašo ieškinį tenkinti (b.l. 88).

Atsakovas M. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l. 48), teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta (b.l. 53, 91).

Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (b.l. 46). Nurodė, jog ginčo dėl to, kad M. J. vairavo atsakovei priklausantį neapdraustą automobilį ir sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis. Tačiau nesutinka, jog M. J. padaryta žala turi būti išreikalauta iš atsakovės. Supranta, jog neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę, tačiau ji ja nevažinėjo ir niekam kitam neleido ja naudotis. M. J. automobilį paėmė savavališkai be jos sutikimo, leidimo ir žinios. Ji pati nedraustu automobiliu nevažinėjo, ir neleido jam to daryti. Autoįvykio metu atsakovai gyveno viename bute ir atsakovei nesant namuose M. J. savavališkai paėmė automobilio raktelius. Taip pat nurodė, jog ieškovas negali reikalauti žalos, kurią atlygino AB ,,Lietuvos draudimas“ remdamasis Paslaugų teikimo sutartimi, kadangi ji baigėsi 2002-12-31. Nurodė, jog ieškovo išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam nėra dydis, kuris turi būti besąlygiškai priimtas, draudėjas privalo įrodyti, kad jis pagrįstai išmokėjo tokio dydžio išmoką.

Atsakovė A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta (b.l. 74, 93).

Atsižvelgiant į tai, jog šalims apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsakovai į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui nėra žinomos, todėl civilinė byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant, kadangi jų neatvykimas nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui (Civilinio proceso kodekso 121 straipsnis, 123 straipsnio 1 dalis, 246 straipsnis).

Ieškinys tenkintinas.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2013-07-03 dėl M. J., vairavusio transportu priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė (b.l. 4). Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas M. J., transporto priemonę vairavęs neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonės (b.l. 5). Transporto priemonė AUDI A6 nuosavybės teise priklausė A. K. (b.l. 6). Eismo įvykio metu transporto priemonės AUDI A6 valdytojų civilinės atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta nebuvo (b.l. 68,69). Nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta draudimo išmoka 8597,50 Lt (2490,01 Eur) (b.l. 35). Ieškovas reiškė pretenziją atsakovams dėl patirtų nuostolių atlyginimo (b.l. 36). Iš VĮ ,,Regitra“ pažymos nustatyta, jog A. K. 2014-07-15 išregistravo transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 67).

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (Civilinio kodekso 279 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.280 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas M. J. vairuodamas atsakovei A. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę AUDI A6, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Tačiau atsakovė A. K. nesutinka, jog yra solidariai atsakinga už padarytą žalą.

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog ieškovas negali reikalauti žalos atlyginimo, kadangi paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir UAB ,,Lietuvos draudimas“ galiojo iki 2002-12-31. Tačiau šis atsakovės argumentas nepagrįstas. Byloje yra pateikta 2002-03-29 paslaugų teikimo sutartis Nr. 1, sudaryta tarp ieškovo ir UAB ,,Lietuvos draudimas“, kuria UAB ,,Lietuvos draudimas“ įsipareigojo remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis ir poįstatyminiais teisės aktais, atlikti ieškovo kompetencijai priskirtų žalų administravimą bei draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą (Sutarties 1.1. punktas) (b.l. 16-19). Nurodytos sutarties 4.1. numatė, jog sutartis galioja iki 2002-12-31. Tačiau byloje taip pat pateiktas 2003-01-02 tarp ieškovės ir UAB ,,Lietuvos draudimas“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 pakeitimas, kuriuo šalys susitarė pakeisti 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties 4.1 punktą numatant, jog sutartis galioja nuo pasirašymo momento, tačiau pašalinant nuostatą dėl sutarties galiojimo termino pabaigos (b.l. 20). Taigi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB ,,Lietuvos draudimas“ pagrįstai atliko žalos administravimą, išmokėjo trečiajam asmeniui žalos atlyginimą, t.y. atliko veiksmus tarp šalių sudarytos ir galiojančios paslaugų teikimo sutarties pagrindu, dėl ko ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis.

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog transporto priemone nesinaudojo bei neleido ja naudotis kitiems asmenims, atsakovui M. J., jis transporto priemonės raktelius paėmė savavališkai, tačiau byloje nėra pateikti šiuos atsakovės teiginius pagrindžiantys įrodymai, savo ruožtu šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovė nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi, kad nedrausta transporto priemone nebūtų galima lengvai naudotis. Priešingai, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nutarimu atsakovui M. J. dėl 2013-07-03 eismo įvykio patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam paskirta administracinė nuobauda – 25 parų areštas su transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios A. K., konfiskavimu. Nutarime teismas priėjo išvados, jog transporto priemonės savininkė sudaro sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui pasinaudoti jai priklausančia transporto priemone, tai yra, nesiima priemonių, kad M. J. negalėtų pasinaudoti jai priklausančia transporto priemone. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog žala trečiajam asmeniui atsirado ne dėl nuo atsakovės A. K. priklausančių aplinkybių (Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Pažymėtina, jog TPVCAPDĮ nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, nepriklausomai nuo to ar ja yra naudojamasi, ar ne (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai išmoka sumokėta dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas įtvirtino solidariąją, atsakingų už neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tretiesiems asmenims, skolininkų prievolę atlyginti žalą (Civilinio kodekso 6.1 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl esant nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, įvertinus tai, jog transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje nuosavybės teise priklausė atsakovei A. K., transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta nebuvo, tačiau dalyvavo kelių eisme, dėl įvykusio autoįvykio buvo padaryta žala trečiajam asmeniui, kurią atlygino ieškovas, konstatuotina, jog ieškovas, atlyginęs žalą įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalą atsakingus asmenis, ir gali reikalauti žalos atlyginimo tiek iš nedraustos transporto priemonės savininko, tiek iš tokios transporto priemonės valdytojo.

Atsakovė taip pat nesutinka su reikalaujamos atlyginti žalos dydžiu, tačiau tokios savo pozicijos nepagrindė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog apgadintos transporto priemonės rinko vertė – 11000,00 Lt (b.l. 27). Ieškovė byloje pateikė išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę (b.l. 31), taip pat buvo patirtos apgadinto automobilio Renault Espace transportavimo išlaidos 181,50 Lt, automobilio saugojimo išlaidos 60,00 Lt (b.l. 32,33). Po žalos administravimo iš apskaičiavimo, draudimo išmokos suma sudarė 8597,50 Lt (2490,01 Eur), kuri š buvo išmokėta (b.l. 34, 35). Iš byloje pateiktos išvados matyti, jog atlygintinos žalos dydis nustatytas vadovaujantis specialisto sudarytu transporto priemonės techninės apžiūros protokolu, remonto vertės sąmata, likutinės vertės skaičiavimu, įvykusio aukciono rezultatais, žalos dydis apskaičiuotas laikantis teisės aktų reikalavimų (b.l. 62-63). Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsakovės abejonės vertintos kai nepagrįstos.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2490,01 Eur žalos atlyginimo buvo išmokėta trečiajam asmeniui, nukentėjusiam eismo įvykio metu, ieškovo ir atsakovų nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, ginčo teisinius santykius reglamentuojančios TPVCAPDĮ nuostatos jokių išimčių nenumato. Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios deliktinės atsakomybės taisykles, įtvirtina bendrą pareigą asmenims laikytis tokio elgesio standarto, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. O žalą, padarytą asmenų turtui, privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Transporto priemonių draudimą reglamentuojančio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina transporto priemonės ir už žalą atsakingo asmens solidariąją atsakomybę, kas leidžia reikalauti nuostolių tiek iš abiejų skolininkų, tiek iš vieno iš jų. Byloje nustatyta, jog ieškovas atlyginimo trečiajam asmeniui nuostolius, išmokėjo 2490,01 Eur draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš atsakovų.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, remiantis teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovų M. J. ir A. K. priteistina 2490,01 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnis, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 17 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis numato, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 91,00 Eur dydžio išlaidas, susijusias su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymu (b.l. 65,66).

Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovų ieškovui priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 166,00 Eur po 83,00 Eur iš atsakovo M. J. ir atsakovės A. K. (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 93 straipsnis).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2490,01 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt Eur, 01 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2015-08-27, iki sprendimo įvykdymo, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291.

Priteisti iš atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 83,00 Eur (aštuoniasdešimt trys Eur, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291.

Priteisti iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 83,00 Eur (aštuoniasdešimt trys Eur, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291.

Palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.