- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- e2VP-7284-650/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-00111-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- Lindorff OY
- Suinteresuotas asmuo
- A. G.
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo Lindorff OY prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje suinteresuotiems asmenims A. G., A. G., antstoliui A. B. priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Lindorff OY pateikė prašymą apylinkės teismui nustatyti, kad ½ dalis skolininko sutuoktinei A. G. priklausančio nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) priklauso skolininkui A. G. asmeniškai, iš kurio būtų galima išieškoti skolą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti ir nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga, todėl svarbu nustatyti, kuriam teismui yra teisminga byla. Jeigu byla teismui neteisminga, tai teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 31 str. 1 d. ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Išimtinis teritorinis teismingumas reiškia, kad yra įstatymo įsakmiai nurodytas teismas, kuris turi nagrinėti bylą. Šios taisyklės pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 329 str. 2 d. 6 p., 360 str.). Esant imperatyvioms teismingumo taisyklėms, šalys neturi teisės rinktis į kurį teismą kreiptis, jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles.
Taigi ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Pagal LR CK 1.98 straipsnio 2 dalį, nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Civilinio proceso kodekso nuostatos reglamentuoja tiek bendrąsias ginčo nagrinėjimo taisykles, tiek ir teismo sprendimo priverstinio vykdymo procesą. Konstatuotina, kad nei CPK 593 str., nei CPK 667 str. 1 d. nenumato konkretaus teismo, kuris turėtų nagrinėti suinteresuotų asmenų pareiškimus dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, nes toks turtas gali būti įvairus (kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ir kt.). Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką.
Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pateiktas reikalavimas – nustatyti skolininko dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje ( dviejuose žemės sklypuose) bei esant teismo pareigai nustatyti ir tokio daikto naudojimosi tvarką, yra iš esmės susiję su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą bei tokių teisių suvaržymu tiek skolininko A. G., tiek jo sutuoktinės A. G. atžvilgiu. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškimas pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą yra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui, todėl Šiaulių apylinkės teisme jį atsisakytina priimti (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjui išaiškinama teisė kreiptis su pareiškimu į Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 31 str., 137 str. 2 d. 2 p., teismas
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo Lindorff OY pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis su pareiškimu į Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.