Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. S. ir jo atstovei advokatei V. L., atsakovei A. S. ir jos atstovui advokatui R. L.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių savivaldybėje atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei A. S., tretieji asmenys V. P., N. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) atnaujinti R. S. ieškinio senaties terminą ginčyti tėvystę; 2) nuginčyti R. S. tėvystę N. S., ir nustatyti, kad R. S. nėra N. S. biologinis tėvas; 3) nuginčijus R. S. tėvystę N. S., ištaisyti jo gimimo aktuose įrašą išbraukiant duomenis apie tėvą; 4) priteisti iš atsakovės valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakove santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Iki santuokos nutraukimo su atsakove kartu negyveno kartu apie penkerius metus. Po santuokos nutraukimo su atsakove nebendravo, nepalaikė santykių. Atsakovė gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su trečiuoju asmeniu V. P., su juo susilaukė sūnaus N. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam suteikta ieškovo pavardė, nors ieškovas nėra jo tėvas. Apie tai, kad atsakovė turi vaiką, žinojo. Kai vaikui buvo 2-3 metai atsitiktinai sužinojo, kad jam suteikta ieškovo pavardė. A. S. žadėjo tai ištaisyti, tačiau jokių veiksmų dėl tėvystės nuginčijimo nesiėmė. Ieškovo su N. S. nesieja joks dvasinis / emocinis ryšys. Ieškiniu taip pat prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Institucija byloje teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą (išvada parengta Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus).

Į teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys V. P., N. S., apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Gimimo įrašas bei gimimo liudijimas patvirtina, kad N. S. gimė (duomenys neskelbtini), gimimas įregistruotas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), mama įrašyta A. S. (atsakovė), tėvu įrašytas R. S. (ieškovas).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp A. S. ir R. S., nutraukta. Tuo pagrindu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) padarytas santuokos nutraukimo įrašas (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, nuginčijus ieškovo R. S. tėvystę nepilnamečio N. S. atžvilgiu, nepilnamečio vaiko interesai neturėtų nukentėti. Pagal skyriaus turimą informaciją yra pagrindo spręsti, kad vaiko biologiniu tėvu gali būti kitas asmuo – V. P.. A. S., veikdama vaiko interesais, turi nustatyti tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę, nes vaiko teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia nepilnamečio vaiko interesams, garantuoja CK 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Dėl praleisto termino paduodant ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atnaujinimo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į teismą kreiptis dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas R. S. apie tai, jog jo buvusi sutuoktinė augina vaiką, kurio gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas ieškovas, sužinojo tuomet, kai vaikui buvo 2-3 metai, atsitiktinai pamatęs vaiko gimimo liudijimą, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių (tikėdamas, jog atsakovė A. S. pati kreipsis dėl tėvystės nuginčijimo), jis praleido įstatyme nustatytą vienerių metų terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti.

Atnaujinant ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti svarbios yra ne tik ieškovo nurodytos aplinkybės, dėl ko jis negalėjo anksčiau kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, bet ir faktas, kad tarp vaiko ir tėvu įrašyto atsakovo jokie tėvo ir sūnaus santykiai neatsirado, jų nesieja joks dvasinis / emocinis ryšys, ir jo kaip tėvo N. S. neidentifikuoja, ieškovas jo nėra matęs.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susiklosčiusį socialinio ryšio nebuvimą tarp vaiko ir tėvu įrašyto ieškovo, vaiko norą turėti tikrąjį tėvą, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), atsižvelgiant į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.).

CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 str. nurodyta tvarka. CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad tėvystę nuginčyti, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės

Tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3. 3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad priimant teisės aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, N. S. gimė (duomenys neskelbtini), santuoka tarp A. S. ir R. S. nutraukta (duomenys neskelbtini) Kadangi CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus dagiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Dėl šios priežasties vaiko N. S. tėvu gimimo įraše įrašytas atsakovės buvęs sutuoktinis – ieškovas R. S.. Tiek iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai (ieškovas ir atsakovė) kartu nebegyveno ir nebendravo kelis metus iki santuokos nutraukimo. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove kartu nebegyveno ir jokių santykių nebepalaiko nuo 1995 metų, jis niekada N. S. nepripažino savo biologiniu vaiku, juo nesirūpino, ilgą laiką jo nematė. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė A. S. paaiškindama, jog jos sūnaus biologinis tėvas yra V. P., kurį N. ir laikė nuo vaikystės savo tėvu, sūnus bendravo ir bendrauja su močiute – V. P. motina. Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2018 m. birželio 28 d. ekspertizės aktas Nr. ES 126/2018(01), kuriame padaryta išvada, jog R. S. nėra N. S. biologinis tėvas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas R. S. negali būti vaiko N. S. biologinis tėvas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas R. S. nėra vaiko N. S. biologinis tėvas.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad svarbiausias tėvystės nustatymo instituto tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko teisę žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai. Nagrinėjamu atveju spėjamas vaiko tėvas yra trečiasis asmuo- V. P.. Ieškinį patenkinus, nuginčijus ieškovo tėvystę ir panaikinus gimimo liudijime įrašą apie tėvą, vaikas lieka be tėvo. Tačiau teismas kartu pažymi, kad atsakovės ir ieškovo sūnaus niekada ir nesiejo tėviški santykiai, jie vienas kito nepažįsta, nebendrauja, ieškovas vaiko neišlaiko.

Nuginčijus tėvystę, yra pagrindas panaikinti N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) žinias apie tėvą (CK 3.286 str.).

Atsižvelgiant į faktinę bylos situaciją, nuginčijus ieškovo tėvystę, panaikinus gimimo liudijime įrašą apie tėvą, atsakovės nepilnamečiam sūnui iki bus išspręstas klausimas dėl tėvystės nustatymo paliktina ieškovo pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui 2018-09-13 patikslintą pažymą Nr. NTP-7-5352, kurioje nurodyta, jog tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei A. S. patyrė 231,48 Eur išlaidų ir minėtas išlaidas prašo priteisti.

Ieškinį tenkinus pilnai, minėtos išlaidos nepriteistinos, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu yra 100 procentų atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nagrinėjamu atveju visos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo R. S. ieškinį patenkinti.

Atnaujinti R. S. ieškinio senaties terminą ginčyti tėvystę.

Pripažinti, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Įpareigoti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių panaikinti N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis apie tėvą R. S..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintini.

Iš atsakovės A. S. bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisti.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.