Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Gylio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-63579-15 medžiaga, kurioje:

J. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. J. 2015 m. lapkričio 17 d. dienos metu su sutuoktine gėrė alų, apie 21.23 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su sutuoktine L. J. metu, tyčia kumščiu smogė nukentėjusiajai L. J. du kartus į veidą, stūmė ją, L. J. koridoriuje nukritus ant grindų, kumščiu smogė L. J. vieną kartą į veidą ir žarstekliu sudavė keturis kartus į nugarą, tokiu būdu mušdamas L. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos smegenų sukrėtimu, poodinėmis kraujosruvomis kūno paviršiuje. Šie J. M. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymius.

J. M. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta:

Įtariamojo J. M. J. apklausos protokolu (b.l. 69-71, 75-77), kuriuo nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 17 d. dienos metu jis su žmona L. J., namuose adresu (duomenys neskelbtini) kartu gėrė alų, vakare abu gėrė butelį degtinės. Tikslaus laiko neprisimena, tai galėjo būti apie 21 val., žmona L. J., nieko nepasakiusi išėjo iš namų, dėl to jis supyko. L. J. sugrįžus į namus, jis būdamas ant jos supykęs, jai kumščiu smogė du kartus į veidą bei ją pastūmė, dėl ko L. J. koridoriuje parkrito. Gulinčiai L. J. kumščiu smogė vieną kartą į galvą. Iš virtuvės paėmęs žarsteklį, juo gulinčiai veidu į grindis, L. J. sudavė apie keturis kartus per nugarą. Po to numetė žarsteklį, žmona išbėgo į lauką, o jis išėjo į lauką. Kas toliau vyko namuose nežino, jam grįžus namo, kieme buvo atvykę policijos pareigūnai, jam nustatė 2,80 promilių girtumą, pareigūnai jį išsivežė. Dėl savo elgesio labai gailisi, jis su žmona susitaikė. Po šio įvykio jis prieš ją nesmurtavo;

nukentėjusiosios L. J. apklausos protokolu (b.l. 26-28), kuriuo nustatyta, kad su sutuoktiniu J. M. J. gyvena dviese namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tą vakarą ji su J. M. J. dviese gėrė alų, ji išgėrė 1 litrą 7,5 procentų stiprumo alaus. Apie 21 val. ji išėjo iš namų į lauką, grįžus namo, buvo užrakintos durys. J. M. J. atidarius duris, dėl cigarečių tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu J. M. J. jai kumščiu stipriai smogė du kartus į veidą ir po to ją pastūmė, dėl ko ji koridoriuje parkrito ant grindų, po to gulinčiai ant pilvo kumščiu smogė vieną kartą į galvą ir su žarstekliu smogė keturis kartus į nugarą. Po suduotų smūgių J.M. J. nuo jos atsitraukė, o ji išbėgo į lauką, paskambino dukrai J. M. ir pranešė kad J. M. J. ją sumušė. Dukra iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Greitoji ją išvežė į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur buvo atlikti tyrimai, lūžių nebuvo nustatyta. Pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje J.M. J. iš namų išsivežė. Prieš tris metus vyras prieš ją smurtavo, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyko teismas, kurio metu ji su J.M. J. susitaikė. Po to įvykio J. M. J. prieš ją daugiau nesmurtavo. Ji J. M. J. atleidžia, jam pretenzijų neturi;

liudytojos J. M. parodymais (b.l. 43-44), kuriais nustatyta, kad J. M. J. yra jos tėtis, o L. J. mama, su jais gyvena atskirai. 2015 m. lapkričio 17 d. apie 21 val., tikslaus laiko neprisimena, jai būnant savo namuose Kaune, paskambino mama L. J. ir pasakė, kad ją sumušė jos tėvas J. M. J.. Ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, ji į tėvų namus nevažiavo. Vėliau mama telefonu pranešė, kad ją greitoji pagalba veža į Kauno klinikas, ten nuvykusi, ant mamos veido pamatė sužalojimus. Mama skundėsi, kad skauda šonkaulius, minėjo, kad J. M. J. ją sumušė. Kauno klinikose mamai buvo atlikti tyrimai ir buvo išleista. Jos tėvai abu vartoja alkoholį ir dėl to tarp jų vyksta konfliktai;

tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), kuriuo nustatyta, kad J. M. J. savo sutuoktinei sudavė smūgius, dėl ko jai sukėlė fizinį skausmą;

2015 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos protokolu (b.l. 10-12) nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), individuali gyvenamoji sodyba;

Iš specialisto išvados Nr. G.1247/15(06) (b.l. 36-37), matyti, kad L. J. diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosrūvos kūno paviršiuje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduoties nurodytų aplinkybių ir laiko, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas;

asmens blaivumo testu (b.l. 19), iš kurios matyti, kad 2015 m. lapkričio 17 d. 23.33 val. J. M. J. nustatytas 2,80 promilių girtumas;

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamojo J. M. J. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo, įrodyta. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bausme – laisvės apribojimu, įpareigojimu dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (b.l 86-87). Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo J. M. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo J. M. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 dalies 9 punktas).

J. M. J. du kartus baustas administracine tvarka, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. J. M. J. nedirba, registruotas darbo biržoje, neteistas, su nukentėjusiąja susitaikė, jam pretenzijų nukentėjusioji neturi, pažadėjo daugiau nesmurtauti, todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skiriama bausmė – laisvės apribojimas – yra tinkama bausmė kaltinamąjam.

Siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į nusikalstamus padarinius, tikslinga J. M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusį BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi J. M. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., J. M. J. paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Remiantis BK 42 straipsnio 6 dalimi skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. lapkričio 17 d. 22.30 val. iki 2015 m. lapkričio 18 d. 15.13 val. – vieną parą, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam J. M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. M. J., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti kaltinamajam J. M. J., kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausme teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.