Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, pareiškėjo VšĮ socialinio solidarumo instituto ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovei V. M., nedalyvaujant asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės L. K. atstovei pagal įstatymą J. P. (informuota telefonu) spęsdamas klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. K. nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015m. vasario 27 d. nutartimi L. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kauno apylinkės teisme gautas VšĮ socialinio solidarumo instituto ,,(duomenys neskelbtini)“ teikimas dėl L. K., kuriame nurodoma, kad L. K. psichinė būklė stabili – elgesys adekvatus, paskirtus medikamentus naudoja, ambulatorinio stebėjimo sąlygų nepažeidinėja, tikslinga priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukti.

VšĮ socialinio solidarumo instituto ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė V. M. paaiškino, kad L. K. jaučiasi stabiliai, puikiai vertina situaciją, mano, jog ambulatorinis gydymas ir stebėjimas nėra prasmingas. Esant nustatytoms aplinkybėms, tikslinga priverstinį gydymą nutraukti.

Prokuroras siūlė teikimą tenkinti.

Priverčiamosios medicinos priemonės nutrauktinos.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 str. 2 d.).

L. K. pas psichiatrę, pas socialinę darbuotoją lankosi. Du kartus gydytas VŠĮ LSMUL Kauno klinikos psichiatrijos skyriuje, t.y. nuo 2015-08-04 iki 2015-08-12 ir nuo 2015-10-23 iki 2015-10-30. Paūmėjimų metu kankino padidintas jautrumas, nerimas, nemiga, bloga nuotaika. Pacientas klinikoje lankėsi reguliariai, ambulatoriškai vartojo vaistus. 2016-05-17 tirtas psichologės. Šiuo metu emocinė būsena stabili su pavieniais nerimo požymiais. Pacientas gyvena vienas, jį prižiūri dukra ir sūnus. Gauna pensiją, pragyvenimui užtenka. Pacientas - ramus, orientuotas pilnai, mąstymas klampokas, hipomimiškas, pasyvokas, emocijos be psichozės reiškinių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, L. K. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

teikimą tenkinti.

Nutraukti L. K. skirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Informuoti VšĮ socialinio solidarumo institutą ,,(duomenys neskelbtini)“.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.