- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- 1S-580-491/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. V. G. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl 2014 m. gegužės 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl 2014 m. gegužės 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ir 2014 m. balandžio 10 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato pareigūnų nutarimų,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja L. U., išnagrinėjusi Pareiškėjo pareiškimą, 2014-04-10 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodama tuo, jog byla yra privataus kaltinimo.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu Pareiškėjas pateikė skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai. Išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą vyriausioji prokurorė S. P. 2014-05-09 nutarimu Pareiškėjo skundą atmetė. Tačiau Pareiškėjas pateikė skundą Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi Pareiškėjo skundas taip pat buvo atmestas motyvuojant tuo, jog Pareiškėjo nurodomi neteisėti veiksmai yra priskiriami prie baudžiamųjų bylų nagrinėjimo privataus kaltinimo tvarka, asmuo, galimai padaręs neteisėtus veiksmus yra žinomas, o Pareiškėjui yra išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju galimai nusikaltimą padaręs asmuo nėra nustatytas, kadangi konkretų asmenį jis nurodė tik vadovaudamasis savo manymu, tačiau jokio asmens, darančio nusikaltimą nematė, dėl ko kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka nėra galimybės. Tvirtina, jog dėl senyvo amžiaus tiksliai nežino, kad policijos pareigūnams reikia pasakoti apie visas jam padarytas nusikalstamas veikas, todėl tam tikrų detalių apie nupiltą benziną bei sugadintus stabdžius galėjo ir nenurodyti, nors visos nusikalstamos veikos yra susijusios. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminio tyrimo pradėjimui neatliko jokių veiksmų, įskaitant ir jo paties apklausą bei R. B. paaiškinimų patikrinimą. Nurodo, jog visi automobilio apgadinimai ir remonto išlaidos sudaro didesnę nei 3 MGL dydžio sumą, dėl ko ikiteisminis tyrimas privalo būti atliekamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjo skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir skundui nagrinėti pateiktą medžiagą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skundžiamuose teismo nutartyje bei prokurorės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimuose išdėstytais motyvais.
Pažymėtina, jog gavus informaciją apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, paprastai visais atvejais ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto pareiškimo negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai pareiškime ar skunde nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti atsisakoma ir tuo atveju, kai pareiškime nurodoma veika, dėl kurios byla gali būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka ir nėra pagrindo manyti, kad veika turi visuomeninės reikšmės.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Pareiškėjas į policijos pareigūnus kreipėsi dėl jo automobilio sugadinimo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui nuvykus apžiūrėti automobilį buvo nustatyta, kad yra sugadinta automobilio užvedimo spynelė. Apklausos metu Pareiškėjas nurodė, jog automobilį galimai sugadino jo draugės brolis. Jis taip pat tvirtino, kad automobilis buvo sugadintas dėl kilusių tarpusavio nesutarimų su drauge. Atsižvelgdama į šias aplinkybes policijos pareigūnė nustatė, jog klausimai dėl Pareiškėjo automobilio sugadinimo yra susiję su asmeniniais Pareiškėjo ir jo draugės santykiais, asmuo, kuris padarė galimai nusikalstamą veiką yra nustatytas, o Pareiškėjas gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Išties, skundžiamuose nutarimuose bei teismo nutartyje visiškai pagrįstai konstatuota, jog tokiu atveju, kai asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str., yra nustatytas, ikiteisminis tyrimas neturėtų būti atliekamas, išskyrus išimtis, įtvirtintas BPK 409 str. Tačiau šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra tikrai nustatytas, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai net neapklausė nei Pareiškėjo draugės, nei jos brolio, kuris galimai sugadino Pareiškėjo turtą. Be to, iš 2014-04-11 policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo susisiekta su Pareiškėjo drauge ir jos broliu, tačiau jie nurodė, kad Pareiškėjo automobilio nesugadino, pykčio jam nejaučia ir dėl nieko nekerštauja. Ši informacija nebuvo detaliau tikrinama ir pareigūnai jokių papildomų veiksmų neatliko. Be to, pačiame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad Pareiškėjo draugė ir jos brolis teigia jokio Pareiškėjo turto negadinę, tačiau kartu sprendžiama, jog asmenys, padarę galimai nusikalstamą veiką yra nustatyti. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kokiais duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, jog asmuo, sugadinęs Pareiškėjo turtą yra nustatytas. Kartu bylos duomenys leidžia spręsti, jog Pareiškėjas, nurodydamas, kad jo automobilį dėl kilusių nesutarimų sugadino draugės brolis, išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę, kuri negali būti vertinama kaip jo tikslus ir konkretus žinojimas, kas padarė galimai nusikalstamą veiką. Tiksliai nenustačius galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens Pareiškėjas neturės jokios galimybės ginti savo pažeistos teisės teisme privataus kaltinimo tvarka. Be to, nors Pareiškėjas iš pradžių ir nurodė, kad jam padaryta tik 150 Lt, tačiau vėliau, pateikdamas skundus, jau tvirtino, kad jam padaryta žymiai didesnė žala, viršijanti 3 MGL bei leidžianti žalą padariusio asmens veiksmus vertinti baudžiamosios teisės normų apimtyje. Šios aplinkybės taip pat nebuvo papildomai tikslintos, o Pareiškėjas dėl to nebuvo papildomai išsamiau apklaustas.
Kartu pažymėtina, jog gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui, vadovaujantis BPK 168 str. 1 d., gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato asmens skundą gavusiems pareigūnams galimybes išsamiai patikrinti skunde dėstomas aplinkybes ir nepradedant ikiteisminio tyrimo.
Tokiu būdu 2014-05-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl 2014-05-09 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimo, kuriuo ji paliko galioti 2014-04-10 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato pareigūnės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, yra nepagrįsta ir todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas
NUTARĖ:
2014 m. gegužės 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir dėl pareiškėjo J. V. G. skundo priimti naują sprendimą :
panaikinti 2014 m. gegužės 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimą, kuriuo paliktas galioti 2014 m. balandžio 10 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato pareigūnės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Ši nutartis neskundžiama.