- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-07
- Bylos Nr.
- I-250-602/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Studijų
- Trečiasis asmuo
- VŠĮ ,,Tarptautinė Baltijos akademija“
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., pareiškėjo atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui, Švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo VŠĮ ,,Tarptautinė Baltijos akademija“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2007-01-20 Valstybinės egzaminų komisijos nutarimu Nr. TR-83/07 A. K. buvo suteikta juristo kvalifikacija. 2007-02-16 Baltijos tarptautinė akademija (Latvijos Respublika) (toliau – BTA) A. K. išdavė aukštojo profesinio išsilavinimo diplomą (serija PDC Nr. (duomenys neskelbtini) *). A. K. atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui pateikė prašymą pripažinti Baltijos tarptautinės akademijos išduotą diplomą. 2008-08-01 Studijų kokybės vertinimo centras pažymoje Nr. 14-565 nusprendė pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre (t. I, b.l. 77-78). Nesutikdamas A. K. 2008-08-18 su apeliacija kreipėsi į Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinę komisiją (toliau – Komisija), kuri 2008-09-30 (protokolo Nr. AK-2008-07) nutarė netenkinti pareiškėjo 2008-08-18 apeliacijos ir palikti galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2008-08-01 sprendimą Nr. 14-565 ,,Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ (t. I, b.l. 98-99).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2008-08-01 sprendimą Nr. 14-565 ,,Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ dalyje dėl sąlygos, kad kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre, panaikinti nutarimą 2008-09-30 Komisijos posėdžio protokole Nr. AK-2008-07 (t. I, b. l. 6-8, 26-27).
Paaiškino, kad su 2008-09-30 Komisijos nutarimu (protokolo Nr. AK-2008-07) nesutinka, kadangi šis nutarimas yra prieštaringas ir neaiškus. Iš vienos pusės Studijų kokybės vertinimo centras priėmė sprendimą, kad pareiškėjo kvalifikacija yra vertinama kaip lygiavertė kvalifikacijai teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu pareiškėjas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą. Komisijos protokole padaryta išvada, kad dalis studijų buvo vykdoma nelegaliai Lietuvos Respublikoje. Šis teiginys yra nekonkretus, nes nėra tiesiogiai nurodyta kokią konkrečią dalį Komisija vertina kaip nelegalią. Nesant konkrečių duomenų pareiškėjui yra sunku neigti arba pripažinti išvadą. Pareiškėjas yra Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus specialistas. Pareiškėjas aukštąjį išsilavinimą įgijo, nes to reikalavo jo pareigybės aprašymas. A. K. apie savo mokslą informuodavo savo darbdavį, kuris nė karto nepareiškė, kad jis studijuoja nelegaliai. Todėl pareiškėjas negali suvokti kada konkrečiai jis studijavo nelegaliai ir kokie įrodymai tai patvirtina. Pakartotinis reikalavimas laikyti egzaminus yra nepagrįstas ir dirbančiam pareiškėjui yra papildoma nepagrįsta našta. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos valstybė nėra suinteresuota, kad specialistai turėtų aukštąjį profesinį išsilavinimą. Studijos pareiškėjui ir jo šeimai buvo labai sunkios. Mokytis pareiškėjas važiavo į Latviją, skyrė ir daug laiko ir daug lėšų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad A. K. prašymas dėl kvalifikacijos vertinimo buvo nagrinėjamas ilgiau nei metus. Į bylą nepateikta jokių dokumentų, patvirtinančių mokymo įstaigos nelegalią veiklą. Pagal nuostatų 12 punktą, įtarus, kad dokumentas buvo suklastotas duomenys perduodami kompetentingoms institucijoms. Nei Studijų kokybės vertinimo centrui, nei Komisijai nebuvo suteikta teisė vertinti, ar mokymo įstaiga veikė teisėtai, ar ne. Tokią funkciją atlieka Švietimo ir mokslo ministerija.
Šalies argumentai
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad A. K. užpildytame klausimyne apie studijų įgyvendinimo vietą nurodė, kad studijos laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. kovo mėn. vyko Lietuvos Respublikoje. Informaciją, kad dalis studijų įgyvendinta Lietuvoje, pareiškėjas patvirtina ir paraiškoje dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo. Kvalifikacijos teikėjas (Latvijos aukštoji mokykla) nurodo, jog per visą pareiškėjo studijų laikotarpį studijas vykdė būtent jis. Atsakydamas į Studijų kokybės vertinimo centro 2008 m. liepos 3 d. paklausimą Nr. 4-2203-01, kvalifikacijos teikėjas nurodė, kad, jeigu studijų laikotarpiu pareiškėjas ir studijavo kitose mokymo institucijose, tai šitai laikytina tik papildomu neformaliuoju švietimu. Jokie dalykai, studijuoti Baltijos humanitariniame centre (toliau – BHC), pareiškėjui nebuvo įskaityti. Taigi aukštoji mokykla atsiribojo nuo BHC ir BTA vykdytos veiklos, tokiu būdu patvirtindama, kad per visą pareiškėjo studijų laikotarpį studijų vykdytoja buvo ji, o ne Lietuvoje teisėtai veikę juridiniai asmenys. Kadangi Baltijos rusų institutas (toliau – BRI), kuris save įvardija studijų vykdytoju, niekada neturėjo leidimo įgyvendinti studijų Lietuvoje, darytina išvada, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu ji veikė neteisėtu būdu. Pareiškėjas ir pats Studijų kokybės vertinimo centrui nurodė, kad visas studijas įgyvendino ne Lietuvoje veikę juridiniai asmenys, o Latvijos aukštoji mokykla. A. K. klausimyne nurodė, kad studijas įgyvendino BTA ir pasirašytinai patvirtino, kad visi duomenys yra teisingi. Neteisėtą BRI veiklą Lietuvoje, papildomai patvirtina ir paties pareiškėjo pateiktos studijų sutartys: 2004 m. vasario 4 d. specialisto tikslinio parengimo sutartis su BRI; 2004 m. vasario 4 d. studijų sutartis su BHC; 2005 m. rugsėjo 1 d. sutartis dėl neformaliojo švietimo sąlygų su TBA. Sutartis su BRI buvo pasirašyta 2004 m. vasario 4 d. Vadovaujantis šios sutarties 1.1 punktu, BRI įsipareigojo parengti pareiškėją pagal aukštojo mokslo programą ir išduoti jam valstybinio pavyzdžio diplomą, t.y. įsipareigojo būti A. K. studijų vykdytoja. Todėl, tiek sutarties pasirašymo laikotarpiu, tiek pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, kai studijos vyko Lietuvoje, vykdytoju buvo BRI, niekada neturėjusi leidimo vykdyti studijų Lietuvoje. Aplinkybę, jog studijas defacto vykdė BRI, patvirtina ir sutarties su šia aukštąja mokykla 2.1.1. punktas, pagal kurį kvalifikacijos teikėjas įsipareigojo parengti specialistą neakivaizdine- nuotoline mokymo forma. Pagal susiklosčiusią praktiką nuotolinės studijų formos naudojamos, kai aukštoji mokykla savo veiklą vykdo kitoje valstybėje. Tai patvirtina aplinkybę, jog studijas Lietuvoje vykdė BRI. Sutarties su BRI 4.3 punktas nurodo, kad „Klausytoją pašalinus iš mokslo įstaigos ,,Baltijos humanitarinis centras", jis automatiškai išbraukiamas iš BRI studentų sąrašų". Ši sutarties nuostata akivaizdžiai parodo, kad studentai, mokydamiesi Lietuvoje, iš tikrųjų buvo BRI studentai. Išbraukti iš studentų sąrašų BRI gali tik tuo atveju, jei asmenys į sąrašus įrašyti. Nors ir nebuvo nustatytas esminis skirtumas dėl pareiškėjo studijų, vykdytų laikotarpiu nuo 2005 m. liepos iki 2007 m. vasario, 2005 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo sutartis su TBA dėl neformaliojo švietimo sąlygų kelia abejonių dėl studijų įgyvendinimo minėtu laikotarpiu teisėtumo. Pagal šią sutartį BTA įsipareigojo suteikti pareiškėjui teorinių žinių ir praktinių gebėjimų pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, o A. K. įsipareigojo už tai mokėti. 2008 m. rugsėjo 30 d. Komisijos posėdyje pareiškėjas net negalėjo pasakyti, kodėl buvo sudaryta sutartis su BTA. Sutartis su BTA gali būti apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Atsižvelgus į metinio mokesčio dydį (1200 Lt) taip pat į aplinkybę, kad A. K. nurodė sutarties pakomentuoti negalįs tikėtina, jog sutartis su BTA galėjo būti sudaryta studijų vykdymui Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje studijų vykdymas nuo 1991 m. yra licencijuojama veikla (Mokslo ir studijų įstatymo 13 straipsnis, Aukštojo mokslo įstatymo 13, 15 straipsniai). Konvencijos dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo Europos regione komitetas 2002-03-11 priėmė Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų rekomendacijas. Pagal šių rekomendacijų 2 priedo pateiktą mokymosi rezultatų definiciją, studijų rezultatai - tai visuma studijų metu įgytų žinių ir gebėjimų. Lisabonos konvencijos V skyriaus 1 straipsnyje įtvirtinta, jog aukštojo mokslo kvalifikacija liudija įgytas žinias ir įgūdžius. Kadangi mokymosi metu įgytos žinios ir gebėjimai priklauso nuo mokymo organizavimo, o nelegalių studijų metu valstybės kompetentingos institucijos studijų kokybės negarantuoja ir neužtikrina, studijų rezultatai nėra ir negali būti atsiejami nuo studijų legitimumo. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas normas asmuo įgyja atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją tik baigęs pripažintos (legaliai veikiančios) aukštojo mokslo institucijos vykdomą atitinkamą valstybės pripažįstamą (legaliai vykdomą) studijų programą ir įvykdęs studijų programoje nustatytus įpareigojimus - reguliariai lankyti paskaitas ir seminarus, laiku ir tinkamai išlaikyti egzaminus ir įskaitas ir kt. Licencijos išdavimo tikslas - nustatyti papildomus, specialius reikalavimus tam veiklai, kai jos vykdymui neužtenka bendrų priemonių ar ją netinkamai vykdant gali būti pažeisti vieši interesai, geros moralės principai, kilti grėsmė žmonių teisėms ir teisėtiems interesams. Tuo pat metu valstybė, išduodama licenciją vykdyti tam tikrą veiklą, savo piliečių atžvilgiu įsipareigoja ir garantuoja, kad tam tikra vykdoma licencijuojama veikla bus tinkamos kokybės. Aukštojo mokslo paslaugų licencijavimu užtikrinama, kad aukštojo mokslo paslaugos bus tinkamos kokybės, kad visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams nebus padaryta žalos. Todėl asmens, neturinčio leidimo (licencijos), vykdoma studijų ar su studijomis susijusi veikla negali būti laikoma tinkamo lygio ir atitinkanti visuomenės teisėtus interesus bei lūkesčius. Toks užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo proceso traktavimas visiškai atitinka konstitucinį principą — iš neteisės negali būti kildinama teisė. Lietuvos Respublikos administraciniai teismai suformavo praktiką, pagal kurią studijų ar jų dalies vykdymas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo yra pagrindas konstatuoti esminį skirtumą - nepakankamus studijų rezultatus. Studijų kokybės vertinimo centro sprendimai vertinti tokias užsienyje įgytas kvalifikacijas su sąlyga, kad bus išlaikytas kvalifikacinis egzaminas, yra pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų normas (Aukštojo mokslo įstatymo 2 str. 6 d., 44 str. 1 d., Švietimo ir mokslo ministro 2005-07-22 įsakymą Nr. ISAK-1551), asmuo įgyja atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją tik baigęs pripažintos (teisėtai veikiančios) aukštosios mokyklos vykdomą atitinkamą valstybės pripažįstamą (teisėtai vykdomą) studijų programą įvykdęs programoje nustatytus įpareigojimus. Kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, kuri įgyta dalį studijų vykdžius nelegaliu būdu (t. I, b. l. 33-40).
Atsakovas Švietimo ir mokslo ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 60 „ Dėl Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo" 2 punktą institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą, paskirtas Studijų kokybės vertinimo centras, o Švietimo ir mokslo ministerija paskirta institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų akademinį pripažinimą. Pareiškėjas skundžia tik sprendimą dėl jo užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo. Švietimo ir mokslo ministerija nepriėmė pareiškėjo atžvilgiu jokio sprendimo, kuris pareiškėjo netenkintų ir būtų skundžiamas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį administracinėje byloje atsakovas yra institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami, todėl Švietimo ir mokslo ministerija šioje byloje yra netinkama atsakovė. Švietimo ir mokslo ministerija ir Komisija yra visiškai skirtingos institucijos ir negali būti sutapatinamos. Komisija yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro tvirtinama ikiteisminė tarpžinybinė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl institucijų, įvykdančių užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą, priimtų sprendimų. Komisija neatlieka užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo. Komisija nagrinėja pareiškėjų apeliacijas dėl institucijos, vykdančios užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą, ar institucijos, vykdančios akademinį pripažinimą. Komisija, išnagrinėjusi apeliaciją, priima vieną iš šių sprendimų: 1) patenkinti apeliaciją ir įpareigoti užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ar akademinį pripažinimą vykdančią instituciją priimti naują sprendimą; 2) nepatenkinti apeliacijos ir palikti galioti užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ar akademinį pripažinimą vykdančios institucijos sprendimą. Studijų kokybės vertinimo centras pagrįstai padarė išvadą, kad dalis studijų vyko neteisėtai, ir įgyta užsienyje kvalifikacija negali būti pripažinta Lietuvos Respublikoje be jokių sąlygų. Kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Pripažįstant tokią kvalifikaciją valstybės kompetentingos institucijos garantuotų, kad tokia aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises, t. y. kad tokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis asmuo galės stoti į atitinkamas studijas ir teiks paslaugas, atitinkančias visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius. Tokios garantijos valstybės kompetentingos institucijos negali prisiimti, nes asmens įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija buvo įgyta institucijoje, kuri dalį studijų vykdė Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėdama tam leidimo, t.y. valstybė neištyrė tokios institucijos pasirengimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą ir negali garantuoti, kad tokia veikla bus tinkamos kokybės ir atitiks visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius. Kvalifikacija, suteikta dalį studijų įgyvendinus Lietuvoje, neturint tam leidimo, iš esmės skiriasi nuo atitinkamos Lietuvoje pripažįstamos aukštojo mokslo kvalifikacijos (t. II, b. l. 150-152).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarptautinė Baltijos akademija pritaria A. K. skundui ir prašo skundą pripažinti pagrįstu. Paaiškino, kad visas A. K. studijų procesas Lietuvos teritorijoje vyko remiantis atitinkamų Lietuvos valdžios institucijų sprendimais (Lietuvos Vyriausybės 2003 09 12 d. nutarimas Nr. 1167). Švietimo ir mokslo ministro A. M. 2003 17-04 d. rašte Nr. 5R-76-06-91 Lietuvos Vyriausybės vardu buvo tiesiogiai nurodyta, kad Studijų kokybės vertinimo centras savo ekspertų išvadose dėl dokumentų, kurie buvo pateikti Baltijos humanitariniam centrui siekiant gauti leidimą vykdyti veiklą aukštojo mokslo srityje pagal Baltijos Rusų instituto (Latvijos Respublika) programas ir verstis kita su tuo susijusia veikla, turėjo tik dvi pastabas dėl šių dokumentų. Viena iš jų buvo susijusi su ta aplinkybe, kad steigėjų tarpe buvo fizinis asmuo, o taip pat tai, jog dokumentuose nebuvo nurodyta užsiėmimų vieta. Taigi Studijų kokybės vertinimo centras neturėjo jokių kitų teisinių pretenzijų dėl leidimo išdavimo Baltijos humanitariniam centrui. Pašalinus šiuos trūkumus ministerija nematė kliūčių, kad Lietuvos Vyriausybė išduotų leidimą, kas toliau yra nurodoma minėtame rašte. Tuo metu, kai pagal įstatymą Baltijos humanitarinis centras, pasikeitus švietimo įstaigos veiklos pobūdžiui, keitė savo pavadinimą ir įstatus remiantis Vyriausybės sprendimu, ir buvo būtina naujai gauti licenciją verstis šia veikla, o tai vyko 2004 vasario-kovo mėn., Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija jokių pretenzijų Baltijos humanitariniam centrui nepareiškė. Iki naujųjų 2004 mokslo metų BTA gavo Švietimo ir mokslo ministerijos potvarkį pateikti būtinus priimtų, išbrauktų iš studentų sąrašų ar akademinėse atostogose esančių studentų sąrašus, dėstytojų sąrašus, tame tarpe ir dėstytojų iš Latvijos Respublikos, jų kvalifikacijų patvirtinimus ir kt. Visa tai buvo pateikta laiku ir šiuo metu yra saugoma Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos archyvuose. Jokių specialių Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos arba kitų oficialių institucijų pretenzijų vėl gi pareikšta nebuvo. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos tuometinių tinklapių sąrašuose BTA buvo nurodoma kaip Lietuvos teisėta nevalstybinė aukštojo mokslo įstaiga, nurodant programas, adresą ir t.t. Be to tarp BTA ir Švietimo ir mokslo ministerijos susiklostė dalykiniai santykiai, ką patvirtina BTA korespondencija. 2005 liepos 2 d. nustojus galioti BTA licencijai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija išsiuntė visiems Lietuvos universitetams raštą, kuriame kreipėsi su prašymu priimti BTA studentus studijoms tęsti, užskaitant tuos dalykus, kuriuos jie išklausė akademijoje. Užsiėmimų tvarkaraštis, bibliotekos, kompiuterinės klasės darbas, dėstytojai, dirbantys pagal ilgalaikes darbo sutartis, paskaitų skaitymas ir seminarų pravedimas, egzaminų ir įskaitų tvarkaraštis, visos būtinos dokumentacijos tvarkymas, BTA pedagoginės tarybos ir Senato darbas - visa tai patvirtina BTA veiklos realumą būtent Lietuvoje, kaip Lietuvos juridinio asmens. Didžiuliai mokesčiai, įskaitant socialinius, mokami valstybei už darbuotojus ir dėstytojus. Mokymo procesas buvo vykdomas daugiausiai dėstytojų iš Lietuvos jėgomis, kurie tuo pačiu metu atstovavo Vilniaus universitetui, Vilniaus verslo ir teisės kolegijai, Riomerio universitetui ir kitoms valstybinėms ir nevalstybinėms Lietuvos aukštosioms mokykloms. Skundžiami sprendimai šiurkščiai pažeidžia 2000 m. sutartį tarp trijų Baltijos valstybių dėl abipusio diplomų pripažinimo. Taip pat egzistuoja Europos organizacijos "Solvita" sprendimas, kuriame abejojama Lietuvos Studijų kokybės vertinimo centro sprendimais. BTA 2004-2005 m. bylinėjosi su vienu iš Studijų kokybės vertinimo centro ekspertų p. V. D.. Šiuo atveju yra neabejotinas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kadangi, visą šį laiką būdamas Studijų kokybės centro ekspertu, p. Daujotys galėjo turėti įtakos centro sprendimams dėl BRI diplomų pripažinimo (t. II, b. l. 146-148).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
2007-01-20 Valstybinės egzaminų komisijos nutarimu Nr. TR-83/07 A. K. buvo suteikta juristo kvalifikacija; 2007-02-16 Baltijos tarptautinė akademija (Latvijos Respublika) (toliau – BTA) A. K. išdavė aukštojo profesinio išsilavinimo diplomą (serija PDC Nr. (duomenys neskelbtini) *) (t. I, b.l. 14). 2007-03-06 A. K. atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui pateikė nustatytos formos 2007-02-28 užpildytą paraišką pripažinti Baltijos tarptautinės akademijos išduotą diplomą (t. I, b.l. 42). Kartu su paraiška pareiškėjas pateikė kitus dokumentus – minėtą diplomą su priedu (t. I, b.l. 51-55, t. III, b.l. 178-185), asmens tapatybės dokumento kopiją bei valstybinę rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (t. I, b.l. 44, 45) bei kitus dokumentus.
2008-08-01 Studijų kokybės vertinimo centras pažymoje Nr. 14-565 nusprendė pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre (t. I, b.l. 77-78).
Sprendimo dėl A. K. kvalifikacijos įvertinimo pagrindime (t. I, b.l. 78) yra nurodyta, kad vertinimas atliktas remiantis pareiškėjo prašymu dėl kvalifikacijos vertinimo, vertinamą kvalifikaciją liudijančiais dokumentais – diplomu ir diplomo priedu, pareiškėjo pateikta papildoma informacija apie studijas ir jų įgyvendinimą, kvalifikacijos suteikėjo pateikta papildoma informacija apie studijas ir jų įgyvendinimą, studijų kokybės vertinimo centro ekspertų vertinimo išvadomis. Įvertinimo pagrindime yra nurodyta, kad buvo vertinamas kvalifikacijai nustatytų reikalavimų palyginimas su reikalavimais, nustatytais atitinkamai Lietuvoje teikiamai kvalifikacijai. Buvo įvertinti tokie kriterijai: kvalifikacijos autentiškumo nustatymas, kvalifikacijos suteikėjo statuso nustatymas jos kilmės šalyje, baigtos studijų programos statuso nustatymas jos kilmės šalyje, studijų įgyvendinimo vietos nustatymas. Studijų kokybės vertinimo centras nenustatė esminių skirtumų dėl paminėtų kriterijų vertinimo, išskyrus - studijų įgyvendinimo vietos nustatymą (studijų rezultatus). Dėl šio kriterijaus buvo nustatytas esminis skirtumas dėl Lietuvoje įgyvendintų studijų dalies 2004 m. kovo – 2005 m. birželio laikotarpiu. Dėl kito studijų laikotarpio, įgyvendinto Latvijoje 2005 m. rugsėjo – 2007 m. vasario laikotarpiu, esminis skirtumas nebuvo nustatytas. Studijų kokybės vertinimo centras vertino ir kitus pagrindime nurodytus kriterijus, dėl kurių nenustatė esminių skirtumo.
Sprendimo dėl A. K. kvalifikacijos įvertinimo pagrindime yra nurodyta, kad minėtas vienas esminis skirtumas yra nustatytas todėl, kad 2004 m. kovo – 2005 m. birželio laikotarpiu pareiškėjo studijos Lietuvoje vyko kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras, turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas.
Atsakovai nurodė, jog minėti kriterijai yra vertinami vadovaujantis tarptautine kvalifikacijų vertinimo praktika, kuri formuojama pagal Europos Tarybos ir UNESCO Rekomendacijas dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų (2001 m.) ir Europos Tarybos ir UNESCO Transnacionalinio švietimo gerosios praktikos kodeksą (2001 m.).
Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, jog atsakovas nenurodė konkrečių sprendimo priėmimo motyvų.
Pažymėtina, kad pareiškėjo užpildytoje paraiškoje pripažinti Baltijos tarptautinės akademijos išduotą diplomą yra nurodyta, kad 2004-2005 m. studijos vyko Lietuvoje VšĮ Tarptautinė Baltijos akademija, 2005-2007 m. Latvijoje (t. I, b.l. 42). Pareiškėjas, kreipdamasis pas atsakovą pateikė studijų sutartis: 2004 m. vasario 4 d. specialisto tikslinio parengimo sutartis su BRI (t. I, b.l. 57, t. III, b.l. 186-192); 2004 m. vasario 4 d. studijų sutartis su BHC (t. I, b.l. 59); 2005 m. rugsėjo 1 d. sutartis dėl neformaliojo švietimo sąlygų su TBA (t. I, b.l. 61). Sutartis su BRI buvo pasirašyta 2004 m. vasario 4 d. Vadovaujantis šios sutarties 1.1 punktu, BRI įsipareigojo parengti pareiškėją pagal aukštojo mokslo programą ir išduoti jam valstybinio pavyzdžio diplomą, t.y. įsipareigojo būti A. K. studijų vykdytoja.
BRI pateikė pareiškėjui atsiskaitymo 2 kurse, 3 semestre žiniaraštį (t. I, b.l. 67, 68, t. III, b.l. 198-203).
2004 m. vasario 4 d. sutartys su BRI ir su BHC yra sudarytos tą pačią dieną, sutarčių sąlygose su BHC yra nuorodos į BRI studijų programas ir kitokios nuorodos į BHC, kurio veiksmai priklausys nuo BRI, pastaroji sąlyga yra numatyta būtent BRI su pareiškėju pasirašytoje sutartyje. Pvz. sutarties su BRI 4.3 punktas nurodo, kad „Klausytoją pašalinus iš mokslo įstaigos ,,Baltijos humanitarinis centras", jis automatiškai išbraukiamas iš BRI studentų sąrašų". Akivaizdu, jog pareiškėjo studijų vykdytoju tuo pačiu metu negalėjo būti abi nurodytos įstaigos, nes tai būtų netikslinga ir neįmanoma, tai paneigia minėtų sutarčių turinys ir pareiškėjas nurodo savo paraiškoje tik vieną studijų vykdytoją.
Baltijos tarptautinė akademija (Latvijos Respublika), atsakydama į Studijų kokybės vertinimo centro 2008-07-03 paklausimą (t. III, b.l. 195-196), nurodė, kad pareiškėjas buvo priimtas į šią mokymo įstaigą sudarius minėtą 2004 m. vasario 4 d. sutartį su BRI. Nurodytame atsakyme taip pat nurodyta, kad jeigu 2002-2007 m. A. K. studijavo papildomuose mokymų kursuose ar programose kitose mokymo įstaigose (įskaitant Baltijos humanitarinį centrą), tai laikoma papildomu neformaliu išsilavinimu; jokie dalykai, studijuojami BHC, A. K. neįskaityti (t. I, b.l. 101, t. III, b.l. 193-194).
Todėl atsakovas pagal nurodytų sutarčių turinį ir kitus minėtus dokumentus turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog studentai, mokydamiesi Lietuvoje, iš tikrųjų buvo BRI, o ne BHC studentai.
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2003-11-10 įsakymu Nr. ISAK-1578 buvo išduotas švietimo įstaigai Baltijos humanitariniam centrui (kodas 9500697) leidimas vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto, įregistruoto Latvijos Respublikoje pagal įsakyme nurodytas studijų programas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2005-06-07 Nr. įsakymu ISAK-1043 1) panaikino leidimą, išduotą 2004-05-06 viešajai švietimo įstaigai „Tarptautinė Baltijos akademija“ (kodas 9500697) vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto, įregistruoto Piedrujas gatvė 3, Rygoje, Latvijos Respublikoje, studijų programas; 2) pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004-05-06 įsakymą Nr. ISAK-689 „Dėl leidimo viešajai švietimo įstaigai „Tarptautinė Baltijos akademija“ vykdyti studijas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla patikslinimo ir išdavimo“; 3) nustatė, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2005-07-02.
Juridinių asmenų registro vieši duomenys patvirtina, kad viešoji švietimo įstaiga „Tarptautinė Baltijos akademija“ (kodas 9500697) yra įregistruota ir šiuo metu.
Nurodyti duomenys patvirtina, kad Lietuvoje ginčo laikotarpiu (2004-2005 m.) teisėtai veikė Baltijos humanitarinis centras, kurio pavadinimas vėliau pasikeitė į Tarptautinę Baltijos akademiją. Baltijos rusų institutui ginčo laikotarpiu, nei vėliau nebuvo išduotas leidimas vykdyti studijas Lietuvoje.
Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 15 str. vykdyti studijas Lietuvoje pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas turi teisę tik mokymo įstaigos, turinčios Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą šias paslaugas teikti.
Dėl nurodytų motyvų, atsakovai turėjo pagrindą daryti išvadą, jog 2004 m. kovo – 2005 m. birželio laikotarpiu pareiškėjo studijos Lietuvoje buvo neteisėtos, todėl turėjo pagrindą nustatyti esminį skirtumą dėl studijų įgyvendinimo vietos nustatymo (studijų rezultatų) vertinant kvalifikacijai nustatytų reikalavimų palyginimą su reikalavimais, nustatytais atitinkamai Lietuvoje teikiamai kvalifikacijai, todėl turėjo pagrindą priimti šioje byloje ginčijamus sprendimus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (Lisabonos konvencija), ratifikuota 1998-10-15 įstatymu Nr. VIII-891, 2000-02-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis „Dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje“, ratifikuota 2000-12-12 įstatymu Nr. IX-75, Aukštojo mokslo įstatymas, Užsienyje įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2005-01-21 nutarimu Nr. 60.
Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Lisabonos konvencijos VI.1 straipsnis nustato, kad atsižvelgiant į tai, jog pripažinimo sprendimas grindžiamas aukštojo mokslo kvalifikacija, liudijančia žinias ir įgūdžius, kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-26 nutartyje byloje Nr. A-248-549/2008 pažymėjo, kad sprendžiant užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo klausimą būtina atlikti siekiamos pripažinti ir pripažinimo šalyje suteikiamos kvalifikacijos palyginamąjį vertinimą. Pagal Konvencijos I.1 straipsnį įvertinimas (institucijų ar programų)- būdas nustatyti aukštojo mokslo programos ar institucijos mokymo kokybę. Institucijos mokymo kokybė neabejotinai priklauso ne tik nuo aukštojo mokymo programos apimties ir turinio, bet ir nuo mokymo proceso organizavimo. Neatsiejama mokymo proceso organizavimo dalis - studijų pasiekimų vertinimas. Taip užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas apibrėžiamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintų Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 5 punkte: užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas- šių Nuostatų nustatyta tvarka vykdomas užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymas, taip pat užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A(12)-802/2003, Nr. A(11)-1002/2004).
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad atsakovas, nustatinėdamas, ar yra esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekia pareiškėjas, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteikiamos Lietuvos Respublikoje, pagrįstai kaip vieną iš kriterijų analizavo ir studijų įgyvendinimo vietos nustatymo (studijų rezultatų) vertinimo kriterijų ir nustatė esminį skirtumą. Dėl aukščiau nurodytų byloje nustatytų aplinkybių atsakovas turėjo pagrindą abejoti mokymo proceso organizavimo teisėtumu. Todėl turėjo pagrindą priimti Užsienyje įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 14.2 punkte numatytą vieną iš galimų Studijų kokybės vertinimo centro priimamų sprendimų - vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus (išlaikys kvalifikacinį egzaminą ir (ar) baigs papildomus kursus).
Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsižvelgė į tai, jog dalies studijų laikotarpio proceso organizavimo neteisėtumas gali turėti įtakos asmens kvalifikacijos kokybei, tačiau nėra besąlyginis pagrindas užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip nelygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, ir nusprendė pareiškėjo užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu jis įvykdys papildomus reikalavimus - išlaikys kvalifikacinį egzaminą. Pareiškėjui suteikta galimybė toliau siekti jo įgytos kvalifikacijos pripažinimo, ir įvykdžius nustatytas sąlygas jo įgytoji kvalifikacija bus pripažinta lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-26 nutartis byloje Nr. A-248-549/2008).
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, reikalingų pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui, paraiška išnagrinėta kompetentingos institucijos Užsienyje įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, išnagrinėta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl ginčijamas sprendimas bei ginčijamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas yra teisėti ir paliekami galioti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d., 89 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.).
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras prašo priteisti iš pareiškėjo vertimo išlaidas - 569 Lt 35 ct, kurias turėjo atsakovas, kreipęsis į vertimų biurą dėl dokumentų, susijusių su ginču vertimo.
ABTĮ 44 str. 1 d. numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 43 str. 7 d. yra numatyta, kad, jog su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra paskirstomos tarp proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. ABTĮ 9 str. 4 d. turinys patvirtina, kad iš valstybės biudžeto yra atlyginamos tik vertėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą posėdyje, paslaugos. Todėl atsakovo prašymas priteisti dokumentų vertimo išlaidas iš pareiškėjo yra pagrįstas ir tenkinamas. Atsakovo turėtas vertimo išlaidas patvirtina PVM Sąskaita faktūra, Valstybės iždo mokėjimo pavedimo, perdavimo-priėmimo akto turinys (t. IV, b.l. 11-13).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,
nusprendė:
A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui iš pareiškėjo A. K. 569 Lt 35 ct vertimo išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.