Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1534-601/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-19
Bylos Nr.
2A-1534-601/2010
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00371-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas (pran.), Albinas Čeplinskas
Ieškovas
Č. K.
Atsakovas
L. K.
Išvadą teikia
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1534-601/2010(Proceso Nr. 2-17-3-00371-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.15; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėja Lina ŠafronienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovui Č. K., atsakovei L. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-723-814/2010 pagal ieškovo Č. K. ieškinį atsakovei L. K., institucijai teikiančiai išvadą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-09-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-924-660/2008 priteistą 400 Lt mėnesinio materialinio išlaikymo dydį dukrai A. K., ir iš Č. K., dukros A. K. materialiniam išlaikymui užtikrinti, priteisti po 200 Lt mėnesinių piniginių išmokų (b. l. 1-3).

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas Č. K. ir atsakovė L. K.. Jonavos rajono apylinkės teismas 2008-09-08 sprendimu (b. l. 6-8) civilinėje byloje Nr. 2-924-660/2008 pakeitė, išieškomo iš Č. K. Jonavos rajono apylinkės teismo 2004-06-14 sprendimu dukrai priteistą išlaikymą – po 200 Lt kas mėnesį į 400 Lt, nuo 2008-03-17 iki dukros pilnametystės. Nustatyta, kad A. K. lanko lopšelį/darželį „Lakštingalėlė“, už kurį kiekvieną mėnesį atsakovė moka po 130 Lt, lanko J. M. dainavimo studiją Kaune, už pamokas kas mėnesį mokama po 150 Lt. Atsakovė yra apdraudusi dukrą „Hansa“ gyvybės draudimu bei „AVIVA“ kaupiamuoju draudimu, už kuriuos ji atitinkamai moka po 150 Lt ir 130 Lt kas mėnesį. Sprendžiant apie šalių turtinę padėtį, teismas nustatė, kad atsakovo vardu yra registruotas garažas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-04-01 sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ieškovui per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. K. (trečioji žmona) privalo išmokėti 35000 Lt piniginę kompensaciją už dalį 3-jų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Ieškovo Č. K. vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) 1989 m. laidos (b. l. 17). Ieškovas nuo 2008-02-12 iki 2009-10-19 dirbo UAB „Agroteka“, kur jo vidutinis atlyginimas buvo apie 1 470,74 Lt (b. l. 40). Nuo 2009-10-20 ieškovas buvo registruotas darbo biržoje, jo gaunamos nedarbo draudimo išmokos dydis 2009 m. spalio- lapkričio mėnesiais buvo 1 209 Lt (b. l. 9). 2010 m. sausio - vasario mėnesiais apie 1 295 Lt (b. l. 53). 2010-04-01 ieškovas įsidarbino UAB „Agrogarantas“, jo numatyta mėnesinė alga yra 1 000 Lt (b. l. 64-65). Taip pat teisminio nagrinėjimo metu paties ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad jis yra pardavęs namą Kėdainių rajone, už kurį gavo apie 40 000 Lt. Ieškovas turi skolinių įsipareigojimų AB bankas „Snoras“ už suteiktą 636,64 Lt kreditą, kurį ieškovas turi grąžinti kiekvieno mėnesio 25 dieną mokėdamas po 50 Lt dydžio mėnesines įmokas (b. l. 19, 54). Č. K. taip pats su UAB „Ūkio banko lizingas“ yra sudaręs išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią kiekvieną mėnesį moka 87,43 Lt dydžio įmokas (b. l. 21-22). Ieškovo mokami komunaliniai mokesčiai už butą, pagal jo pateiktus kvitus 2009 m. lapkričio mėn. sudarė 295,72 Lt, gruodžio mėn. – 374,09 Lt, 2010 m. sausio mėn. – 444,51 Lt (b. l. 5). Atsakovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 25), kartu su dukra gyvena jos tėvams nuosavybės teisės priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) ir prisideda prie namo išlaikymo, moka ½ dalį mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovės vardu yra registruotos trys transporto priemonės: Peugeot 206, 2002 m., Chrysler PT Cruiser, 2000 m., ir Audi 100, 1985 m (b. l. 23). Atsakovė turi skolinių įsipareigojimų bankui už suteiktą 10 000 Lt vartojimo kreditą automobiliui pirkti, už kurį ji turi mokėti po 520,80 Lt kiekvieną mėnesį (b. l. 51). Atsakovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 1 422 Lt (b. l. 52). Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad jos dukra yra toliaregė, todėl du kartus metuose po dvi savaites gydosi Kauno klinikose, nors gydymas nemokamas, tačiau kainuoja kelionės išlaidos važinėjant į procedūras. Ieškovas savo turinės padėties pablogėjimą iš esmės grindė tuo, kad jis nuo 2009-10-19 nebedirbo UAB „Agroteka“ ir iki 2010-04-01 buvo bedarbis, išperkamosios nuomos sutartimi už įsigytą šaldytuvą moka kasmėnesinę 87,43 Lt įmoką bei už suteiktą UAB „Snoro lizingas“ kreditą moka po 50 Lt kiekvieną mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu ištirtais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad ieškovui įsidarbinus UAB „Agrogarantas“, jo gaunamas darbo užmokesčio vidurkis po Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-09-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-924-660/2008 priėmimo sumažėjo nuo 1 697,77 Lt iki 1 000 Lt. Tačiau ieškovo ir UAB „Agroteka“ darbo sutartis buvo nutraukta ne darbdavio iniciatyva, o šalių susitarimu. Skaičiuojant jo gautas pajamas kartu su pinigine kompensacija, vidutiniškai per mėnesį susidaro daugiau pajamų, kas netgi viršija ieškinyje nurodytą 1 697,77 Lt anksčiau jo gautą darbo užmokestį. Ieškovo išlaidos per mėnesį sudaro 912,87 Lt, neįskaitant maisto, rūbų ir medicinos paslaugų, t. y. finansiniai įsipareigojimai per mėnesį viršija jo pajamas. Teismas sprendė, kad vaiko reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek ieškovas pageidauja skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą turi būti ginamas prioritetiškai, kadangi skiriamas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną. Todėl ieškovas iš gaunamų pajamų pirmiausia turėtų siekti teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikui, o po to rūpintis savo poreikių patenkinimu, atsižvelgdamas į turimas galimybes, nes priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka pačiam ieškovui. Teismas laikė, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra sveikas, darbingas, įgijęs specialybę, todėl turi visas galimybes ir gali užsidirbti bei privalo ieškoti geriau apmokamo darbo, kad galėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko išlaikymą bei savo asmeninių poreikių patenkinimą. Byloje nėra duomenų apie ieškovo darbingumo apribojimus. Kadangi šalių gaunamos pajamos žymiai nesiskiria, ieškovas turi nekilnojamojo turto, automobilį, be to jam yra priteista 35 000 Lt piniginė kompensacija, atsakovė turi tris vertingesnius kilnojamuosius daiktus (automobilius), teismas darė išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra apylygė, todėl pagal CK 3.156 str. 1 d. šalys privalo teikti vienodo dydžio išlaikymą. Ieškovo ir atsakovės dukra A. K. gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kasdieniuose darbuose rūpinantis dukra ieškovas nedalyvauja, jis yra nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, yra matęs dukrą tik vieną kartą, neaplanko jos net švenčių dienomis, todėl bent jau iš finansinės pusės jis turi vykdyti savo įsipareigojimus dukrai. Išlaikymas vaiko būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog šalių dukros būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (800 Lt). Patikimų įrodymų, jog nuo 2008-09-08 teismo sprendimo priėmimo vaiko išlaikymo vertė būtų pasikeitusi, nėra, todėl teismas sprendė, jog sumažinus išlaikymo dydį iki ieškovo prašomo 200 Lt, prievolė teikti didesnę išlaikymo dalį ir taip užtikrinti būtinuosius vaikų poreikius tektų atsakovei. Iš esmės nesiskiriant šalių turtinei padėčiai, atsakovei teikiant didesnę išlaikymo dalį būtų pažeistas tėvų valdžios lygybės principas. Sutinkamai su CPK 92 str., iš ieškovo priteisė 7,86 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) nuo 2008-09-08 ieškovo turtinė padėtis žymiai pablogėjo: pajamos sumažėjo beveik 2 kartus nuo 1 819,20 Lt iki 602 Lt mėn. ir šiuo metu yra minimalios, tuo tarpu atsakovės pajamos nuo gautų 528,91 Lt išaugo 3 kartus iki 1 697,77 Lt ir 2 kartus viršija ieškovo atlyginimą;

2) ieškovas namą pardavė iki išlaikymo priteisimo, ir gautus pinigus investavo į buto remontą, kurį teismas priteisė ieškovo žmonai, todėl ši aplinkybė nevertintina, kaip ieškovo turtinės padėties pasikeitimas;

3) ieškovas iš buvusios žmonos nėra gavęs 35 000 Lt kompensacijos už jo turėtą ½ buto dalį;

4) materialinio išlaikymo padidinimo metu ieškovas turėjo bent dalį gyvenamojo būsto, o šiuo metu jo neturi, be to ieškovui net ir gavus 35 000 Lt kompensaciją, jo turtinė padėtis vertintina kaip pablogėjusi, nes už gautus pinigus jis negalėtų įsigyti nuosavo būsto, taip pat būsto nuoma blogina ieškovo turtinę padėtį;

5) įmokos dukros kaupiamajam draudimui nelaikytinos būtinomis išlaidomis vaiko išlaikymui, nes tai neturi įtakos vaiko būtinų vystytis sąlygų sudarymui, yra perteklinis pinigų kaupimas;

6) atsakovė turi tris automobilius, iš kurių, tik už vieną moka paskolą bankui, automobilių skaičius liudija, jog atsakovė gyvena prabangiai, tuo tarpu ieškovas moka kreditą po 87,43 Lt šaldytuvui įsigyti;

7) net ir nustačius, jog vaiko poreikiams patenkinti reikia 600 Lt per mėn., atsakovei gaunant 2,5 karto didesnes pajamas, ieškovo vaikui teikiamas 400 Lt išlaikymas yra per didelis ir neatitinka šalių finansinių galimybių;

Atsiliepimas

8) atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, jog kas mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia apie 600 Lt;

9) išlaikymas 2008-09-08 sprendimu buvo pakeistas, kai ieškovo pajamos buvo kelis kartus didesnės nei atsakovės;

10) teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.461 str. 2 d., kadangi ši norma taikoma išlaikymo iki galvos teisiniams santykiams, tarp paramą teikiančių asmenų, turinčių tam tikrą materialinį suinteresuotumą (LAT 2010-02-08 nutarimas Nr. 3K-3-37/2010).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Motyvuose nurodo:

1) ieškovas sudaręs 3 santuoką (jo buvusiai žmonai priklausęs 3 k. butas, buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) pagerino savo turtinę padėtį, kadangi iš buvusios sutuoktinės gaus 35 000 Lt kompensaciją už dalį būsto, kuri jam bus sumokėta 2010-06-30;

2) apeliantas yra pardavęs namą Kėdainių r., už kurį gautus pinigus panaudojo savo reikmėms, dėl ko nenusipirko kito gyvenamojo būsto;

3) apeliantas visą laiką piktybiškai išsisukinėja nuo materialinio išlaikymo teikimo savo vaikams;

4) apeliantas šiuo metu gyvena su sugyventine, buto nesinuomoja, todėl jo materialinė padėtis nenukenčia;

5) apeliantas visiškai neprisideda prie dukters auklėjimo, neskiria jai dėmesio ir papildomai jos neremia finansiškai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismo posėdžio metu apeliantas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o atsakovė prašė atmesti apeliacinį skundą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu apelianto dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš apelianto priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės (b. l. 6-8). Apeliantas 2010 m. vasario 5 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 200 Lt. Pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį atmetė.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 str. įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Apeliantui pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinį būtų esminis apelianto turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str. 1 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostata aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., CK 3.3 str.). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius mažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Nustatyta, kad apeliantas nuosavybės teise turi garąžą, esantį Virbalų g. 21-233, Jonavos m. (b. l. 55-56), turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini) 1989 m. laidos (b. l. 17), gavo 35 000 Lt kompensaciją už nekilnojamąjį turtą paliktą buvusiai žmonai A. K. (b. l. 55-56), už parduotą butą apie 2005 m. buvo gavęs apie 100 000 Lt (atsakovo paaiškinimas apeliacinės instancijos teisme), dabar gaunamas apelianto atlyginimas yra apie 800 Lt (atskaičiuos mokesčius), tuo tarpu atsakovės turimas turtas yra tik 2002 m. automobilis Peugeot 206, įsigytas už iš banko paskolintas lėšas (b. l. 51) (automobilis Chrysler PT Cruiser, 2000 m. sudaužytas ir neremontuotinas, o automobilio Audi 100, 1985 m. visai nėra) bei gaunamas darbo užmokestis apie 1 500 Lt. Taip pat nustatyta, kad nepilnametė dukra Akvilė lanko lopšelį/darželį (130 Lt), J. M. dainavimo studiją Kauno m. (150 Lt), į kurią reikia ją vežioti, be to šalių dukrą reikia du kartus per metus po dvi savaites vežioti į Kauno klinikas pas gydytojus dėl toliaregystės. Apeliantas niekuo neprisideda prie dukros išlaikymo ir auklėjimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad apeliantas yra sveikas, darbingas vyras, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė ir nėra blogesnė už atsakovės, kuriai tenka atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis dukros auklėjimu ir vystimusi. Pažymėtina, kad priteistas išlaikymas, atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį, nėra kliūtis tenkinti jo būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius, dėl ko galėtų būti pažeistas proporcingumo principas. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį laikytina viena minimali mėnesinė alga (800 Lt), todėl priteistas iš apelianto išlaikymas (400 Lt) yra minimalus, užtikrinantis tik minimalius vaiko poreikius, todėl, tam, kad jį sumažinti turi būti nustatyta itin bloga apelianto turtinė padėtis, ko nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovo valstybei priteistinos 20,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,10 Lt (dvidešimt litų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėAlbinas Čeplinskas