- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-26
- Bylos Nr.
- 1S-721-366/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
Teisėjas Česlovas Kulikauskas Bylos Nr.1S-721-366/2013 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.
2013 m. rugpjūčio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo E. Š. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria įtariamajam E. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) įtariamas tuo, kad 2013 m. liepos 12 d. apie 00.30 val. viešoje vietoje – degalinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, veikdamas bendrininkų grupe su R. K., dėl chuliganiškų paskatų, sudavė smūgius kojomis ir kumščiais nukentėjusiajam M. D. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, dėl ko 2013-07-19 nukentėjusysis M. D. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė, taip tyčia nužudė M. D., t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka įtariamasis E. Š. buvo laikinai sulaikytas 2013-08-12 14.50 val. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi E. Š. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis E. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-14 nutartį, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, prieštarauja įstatymų reikalavimams, todėl turi būti panaikinta. Teismas neatsižvelgė į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai BPK 119 str. numatytų tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Be to, reikalaujama, kad tiek prokuroro pareiškime, tiek ir teismo nutartyje turi būti nurodomos suėmimo skyrimo sąlygos ir pagrindai bei motyvai dėl kiekvieno pagrindo. Nesutinka su teismo išvadomis, kad yra BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas jam skirti kardomąją priemonę – suėmimą. Šios teismo išvados yra formalios ir neargumentuotos. Nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su motina, augina mažametį vaiką. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, o motyvas, jog dirbo užsienyje rodo ne tai, kad turi ryšių užsienyje ir gali slėptis, bet, kad nuolat ieško legalaus pragyvenimo šaltinio, kad galėtų padėti išlaikyti savo vaiką. Atkreipia dėmesį į tai, kad savo noru atvyko į policiją, o nesislapstė, kas rodo, jog ir toliau kviečiamas atvyks į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir nesislėps, juolab, kad nėra nustatyta, jog būtent nuo jo smūgio mirė nukentėjusysis, todėl jam pareikštas įtarimas sunkaus nusikaltimo padarymu gali ir nepasitvirtinti. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių mano, kad BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kaip namų areštu.
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo įtariamajam E. Š. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog E. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys, be paties įtariamojo parodymų (jis iš dalies pripažįstą padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką), yra įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų E. M., A. Ž. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Aukštesnio teismo vertinimu, šių duomenų pakanta tam, kad įtariamajam galėtų būti taikoma kardomoji priemonė.
Suėmimas įtariamajam E. Š. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). E. Š. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (tyčinį nužudymą esant kvalifikuojančioms aplinkybėms) veikdamas bendrininkų grupe su kitu asmeniu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę. Taigi tuo atveju, jeigu būtų įrodyta įtariamojo kaltė, jam grėstų ilgalaikis įkalinimas. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų aplinkybių. Šiuo atveju ne mažiau reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje (yra dirbęs užsienyje) ir pakankamai silpnus socialinius ryšius Lietuvoje (niekur nesimoko, nedirba, yra nevedęs, jo deklaruota gyvenamoji vieta prie Plungės rajono savivaldybės, įtariamojo teigimu, jis šiuo metu gyvena pas motiną, tačiau tikslaus adreso nežino). Visos šios aplinkybės padidina pasislėpimo tikimybę. Taigi aptartų faktinių aplinkybių visuma duoda pagrindą manyti, kad įtariamasis suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, turėdamas ryšių užsienyje, neturėdamas tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje, vengdamas ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso bei gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo paskyrimo pagrindą. Įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena pas motiną ir augina mažametį vaiką, jokiu būdu nepaneigia aptariamo suėmimo skyrimo pagrindo, nes, iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad įtariamojo socialiniai ryšiai nėra tokio pobūdžio, jog galėtų užtikrinti jo gyvenamosios vietos pastovumą ir nesislapstimą nuo teisėsaugos organų. Šio suėmimo pagrindo buvimo nepaneigia ir įtariamojo argumentai apie tai, jog jis po nusikaltimo nesislėpė ir savo noru atvyko į policiją, kas, anot jo, rodo, jog jis neketina slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirminės apklausos metu jis davė akivaizdžiai melagingus parodymus, prieštaraujančius tiek kitų liudytojų parodymams, tiek byloje esančiam įvykio vaizdo įrašui. Savo parodymus pakeitė (ir pripažino, kad anksčiau davė melagingus parodymus) tik po to kai susipažino su įvykio vaizdo medžiaga. Tai rodo, kad nors jis į policiją atvyko pats, tačiau akivaizdu, jog atvyko turėdamas tikslą klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir taip siekė trukdyti tyrimą. Tai leidžia manyti, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui pasislėpdamas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo.
Įtariamajam E. Š. paskirtas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teisę į laisvę, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad be šios asmens teisės suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Kita vertus, įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl šiuo metu toks teisių suvaržymas yra pateisinamas. Be to, suimtojo siekiui būti laisvėje negalima teikti prioriteto, nes privalu pirmumą teikti visuomenės interesui būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
Atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas E. Š. paskirta pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p., todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo E. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-14 nutartį.
Nutartis neskundžiama.