Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Albinas Antanaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-594/2014

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00538-2013-6

2014 m. liepos 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, nuteistiesiems A. M., A. V., E. T., gynėjams advokatams Vaclovui Kaminskiui, Algiui Girdučiui Šalavkai, Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo (dalyje išteisintojo) E. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 180 str. 1 d. – 4 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; A. V. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d. ir 180 str. 1 d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant pareigą 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; A. M. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d. ir 180 str. 3 d. – 3 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat A. V., A. M., E. T. pagal BK 187 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo N. A. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista jam iš E. T., A. M. ir A. V. solidariai 18416 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 300 Lt už teisinę pagalbą.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista Kauno teritorinei ligonių kasai iš E. T., A. M. ir A. V. solidariai 207,37 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat priteista valstybei proceso išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamiesiems: iš A. V. – 653,20 Lt; iš A. M. – 390 Lt; iš E. T. – 160 Lt už antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. 180 str. 1 d., A. M. pagal BK 25 str. 3 d. 180 str. 3 d. ir A. V. pagal BK 25 str. 3 d. 180 str. 1 d. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, 2013-07-27, apie 11.30 val., apiplėšė nukentėjusiojo N. A. juvelyrinių dirbinių parduotuvę (duomenys neskelbtini) Kaune, o būtent: pagal E. T., A. M. ir A. V. susitarimą apiplėšti parduotuvę A. M., įėjęs į parduotuvę, sudavė smūgius nukentėjusiajam N. A., o nukentėjusiajam pasipriešinus, pagrasino šaunamuoju ginklu - pusiau automatiniu dujiniu - garsiniu pistoletu „RECK PERFECTA FBI 8000“, A. M. ir A. V. panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, suduodami ne mažiau 20 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas: krūtinę, veidą, rankas, galvą, šonus, padarydami N. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė N. A. turtą - 13 auksinių grandinėlių, kurias perdavė realizuoti E. T..

E. T., A. M. ir A. V. buvo kaltinami ir pagal BK 187 str. 1 d. tuo, kad 2013-07-27, apie 11.30 val., juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdami organizuotoje grupėje, E. T. iš anksto sukūrus nusikaltimo planą ir parinkus nusikaltimo objektą, pasiskirsčius vaidmenis ir veiksmus nusikaltime (šaunamojo ginklo ir fizinio smurto panaudojimą, turto pagrobimo mechanizmą, galimą turto sugadinimą), siekiant bendros turtinės naudos, vykdant sunkų nusikaltimą, nukentėjusiojo N. A. turto - 13 vienetų auksinių grandinėlių, kurių bendra vertė 7020 Lt, pagrobimą, A. V. išdaužus parduotuvėje esančios vitrinos stiklą, kurio vertė 4000 Lt, sugadino N. A. turtą, padarydami nukentėjusiajam 4000 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis E. T. prašė jį išteisinti, jo veiką perkvalifikuoti į BK 189 str. 1 d.. Nuteistieji A. V. ir A. M. prašė viską palikti taip, kaip yra. Gynėjai advokatai V. Kaminskis, A. G. Šalavka, V. Gineika prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

E. T. apeliacinis skundas atmetamas, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi prokuroro bei nuteistojo E. T. apeliacinius skundus bei pirmosios instancijos teismo nuosprendį, sprendžia, jog apylinkės teismo nuosprendis yra priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuojant A. V. bei E. T. nusikalstamą veiką dėl plėšimo ne pagal tą baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį, nepagrįstai nustatant nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jie veikė organizuotoje grupėje, dėl to neteisingai paskiriant bausmes. Taip pat netinkamai aiškinus baudžiamąjį įstatymą, neteisingai individualizuota bausmė nuteistajam A. M..

Dėl organizuotos grupės požymio

Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-257/2011, 2K-403/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012). Siekiant atriboti organizuotą grupę ir bendrininkų grupę, vertinamas organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kai organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato nusikaltimo įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Šios aplinkybės daro įtaką glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimui, suformuoja suvokimą apie priklausymą tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-254/2008).

Byloje nustatyta, kad turto plėšimui (sunkiam nusikaltimui – BK 180 str. 2, 3 d.) daryti buvo suburta trijų asmenų grupė. Nusikaltimui buvo kruopščiai rengiamasi – aptartas nusikaltimo padarymo planas, susitarta dėl jo padarymo būdo (įsibrovimo, smurto panaudojimo galimam pasipriešinimui atremti), vietos ir laiko, grupės nariai buvo pasiskirstę užduotimis (vieni grupės nariai įsibrovė į juvelyrinių dirbinių parduotuvę, naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį N. A., paėmė iš vitrinos auksinius juvelyrinius dirbinius, kitas – koordinavo vykdytojų veiksmus, padėjo paslėpti nusikaltimo įrankius, priemones, pagal išankstinį susitarimą realizavo nusikalstamu būdu įgytas vertybes); padarius plėšimą, grupės nariai turėjo pasidalinti pardavus pagrobtas auksines grandinėles gautus pinigus; kiekvienas plėšimo vykdytojas suprato, jog daro nusikaltimą kartu su kitais grupės nariais, ir siekė bendro tikslo. Visa tai rodo, kad apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nusikalstama veika - plėšimas, buvo padaryta organizuotos grupės, tačiau neteisingai veiką kvalifikavo pagal BK 25 str. 3 d. ir 180 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad plėšimas kvalifikuojamas pagal BK 180 str. 3 d., kai yra nustatomas bent vienas baudžiamajame įstatyme numatytas alternatyvus veiksmas: 1) apiplėšimas padarytas panaudojus šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba 2) apiplėšus pagrobtas didelės vertės turtas ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, arba 3) apiplėšimas padaromas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Taigi, nustačius organizuotos grupės požymį, visų organizuotos grupės narių veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 180 str. 3 d.

Apylinkės teismas teisingai A. M. veikoje įžvelgė vykdytojo ekscesą, t. y. šaunamojo ginklo panaudojimą, dėl kurio nebuvo grupės narių išankstinio susitarimo. Vadinasi, jo veikoje yra du kvalifikuojantys požymiai – veikimas organizuotoje grupėje ir šaunamojo ginklo panaudojimas plėšimo metu, tačiau veikos kvalifikacija išlieka ta pati – BK 180 str. 3 d.. Į atskiras veikos padarymo aplinkybes teismas atsižvelgia individualizuojant parinktą bausmę.

Dėl nuteistojo E. T. veikos

Apeliacinės instancijos teismas su E. T. pateiktu veikos vertinimu nesutinka. Byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent E. T. buvo nusikalstamo sumanymo iniciatorius, jis koordinavo suburtos grupės narių veiksmus, davė konkrečius nurodymus (pavyzdžiui buvo nurodyta eiti apžiūrėti būsimą nusikaltimo vietą, sumušti pardavėją ir paimti auksą), be to, jis aprūpino grupės narius maskavimosi priemonėmis – kepure, pirštinėmis. Visa tai savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino nuteistieji A. V. ir A. M.. Netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad minėti asmenys būtų priešiškai nusistatę E. T. atžvilgiu, anksčiau būtų konfliktavę, turėtų senų nuoskaudų ir pan. Priešingai, A. V. iki nusikaltimo padarymo E. T. visai nepažinojo. Nustatant organizuotos grupės požymį nėra būtina konstatuoti, kad visi bendrininkai vieni kitus pažįsta, nes tai nėra būtinas šios bendrininkavimo formos požymis. Tuo tarpu A. M. atlikinėjo bausmę toje pačioje įkalinimo įstaigoje kaip ir E. T., tačiau pastarojo teiginiai apie neva kilusį ginčą dėl pinigų ir dėl to vykdomą jo šmeižimą, vertinami kaip bandymas sumenkinti savo indėlį į nusikalstamos veikos padarymą, juolab, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra draudžiama skolinti vienas kitam pinigus, turėti grynųjų. Argumentas, kad E. T. juvelyrinių dirbinių parduotuvėje plėšimo metu nebuvo, dėl jau anksčiau aptartų aplinkybių, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme, nepaneigia jo kaltės dalyvaujant organizuotos grupės veikloje.

BK 24 str. 4 d. nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi, minėtame straipsnyje pateikiama nusikaltimo organizatoriaus samprata, nurodant baigtinį alternatyvių veikų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Nusikaltimo organizatorius – tai bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyvia organizacine veikla. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus bei priemones.

Šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai pripažinta, kad E. T. parengė nusikalstamą veiką, subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, nes tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, pagrįstos konkrečiais įrodymais, kurie patvirtina vieni kitus. Nukentėjusiojo N. A. individuali įmonė šiuo nusikaltimu buvo apiplėšta antrą kartą. Nukentėjusysis atpažino E. T. kaip asmenį, dalyvavusį pirmojo plėšimo metu. Šie nukentėjusiojo parodymai atitinka nuteistojo A. V. parodymus, kuris teigė, kad E. T. jam pasakojo, jog kartą jau plėšė minėtą juvelyrinę parduotuvę, nurodžius eiti apžiūrėti parduotuvę, A. V. jos nerado, tuomet E. T. pats parodė būsimo nusikaltimo vietą. Nors pats plėšime nedalyvavo, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo ir toliau aktyviai prisidėjo prie suplanuoto nusikaltimo vykdymo – siekiant paslėpti nusikaltimo pėdsakus, nurodė A. V. išmesti megztinį prie konteinerio, taip pat pažadėjo nuvažiuoti prie parduotuvės ir paieškoti A. M. pamestos rankinės, t. y. stengėsi, kad nusikalstama veika nebūtų atskleista ir išaiškinta.

Kolegija neturi pagrindo abejoti dėl aktyvaus E. T. vaidmens darant nusikaltimą, suburiant organizuotą grupę bei realizuojant nusikalstamu būdu įgytas vertybes. Šiuo atveju pagrobtų daiktų realizavimas buvo tik nusikalstamo plano sudedamoji dalis. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagrobtų vertybių pardavimas buvo sutartas iš anksto, todėl kalbėti apie BK 189 str. įtvirtintos veikos sudėties buvimą E. T. veikoje nėra teisinio pagrindo, nes minėto straipsnio objektyvioji pusė pasireiškia svetimo, iš anksto nepažadėto, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi ar realizavimu. Šiuo atveju neginčytinai nustatytas išankstinis susitarimas, taigi yra bendrininkavimas. E. T. suprato kam vadovauja, kokiam tikslui subūrė grupę, suprato, kad kiti grupės nariai taip pat suvokia planuojamos atlikti veikos neteisėtumą, laikė save svarbiausia figūra, norėjo numatytų padarinių ir jų kryptingai siekė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nuteistieji padarė plėšimą organizuotoje grupėje, pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie padarė nusikaltimą organizuotoje grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 2 p.). Kadangi nuteistųjų veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. 3 d. dėl to, kad nusikaltimas buvo padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje, todėl ši jų veiką kvalifikuojanti aplinkybė neturėjo būti pripažinta jų atsakomybę sunkinančia, kadangi BK 60 str. 2 d. imperatyviai yra nurodyta, kad teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 180 str. 3 d. numatytos veikos padarymas organizuota grupe yra vienas iš šią nusikaltimo sudėtį kvalifikuojančių požymių, todėl papildoma nuoroda į BK 25 str. 3 d. yra perteklinė, dėl to šalintina (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-295/ 2013). Be to, vadovaujantis BK 26 str. 4 d., organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 str. 4, 5 ar 6 d., tačiau pagal teismų praktikoje susiformavusią praktiką, nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-481/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 20 p.).

Neteisingai kvalifikuota nuteistųjų padaryta nusikalstama veika bei nuteistųjų atžvilgiu pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė sąlygojo ir neteisingų bausmių paskyrimą.

Dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus nuteistųjų padarytos veikos kvalifikavimo netikslumus, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems skyrė nepagrįstai švelnias bausmes, kurios nėra adekvačios padarytai nusikalstamai veikai (BK 41 str.). Visi trys nuteistieji padarė BK 180 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, tai yra sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), todėl bausmės griežtinamos atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo konkretų vaidmenį bei indėlį realizuojant bendrą sumanymą.

Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės bei apdylinės teismo nuosprendyje aptartos nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės, neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose nuteistiesiems paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nenustatyta.

Kaip jau buvo minėta, A. V. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas, nes BK 75 str. nenumato galimybės atidėti už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės vykdymo, todėl konstatuojama, jog bausmės vykdymo atidėjimas A. V. taikytas nepagrįstai, teismo išvados šioje dalyje nepagrįstos, BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos nesant tam pagrindo, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), paskiriant jam bausmę atlikti pataisos namuose.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bet neteisingai nurodė sunkinančią aplinkybę. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad A. V. anksčiau nėra teistas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo kaip bendrininko vaidmenį ir pobūdį darant nusikalstamą veiką, jam skirtina bausmė žemesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, artimesnė minimaliai.

Skiriant bausmę A. M., pagrįstai atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei nepagrįstai nurodyta sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija vertina tai, kad A. M. yra nedirbantis, anksčiau du kartus teistas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamo poveikio jam neturėjo, nes pastarasis vėl nusikalto. Įvertintina ir tai, kad jo padaryta veika atitinka du, nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d. kvalifikuojančius požymius (veika padaryta panaudojant šaunamąjį ginklą ir organizuotoje grupėje), todėl įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį bausmė.

Skiriant bausmę E. T., atsižvelgtina į apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes reikšmingas skiriant bausmę. Todėl nors nenustatyta nei jo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, jam kaip organizatoriui, ruošusiam nusikalstamos veikos taktiką bei metodiką, ir recidyvistui (anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs) skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems E. T., A. V. ir A. M., nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, iš kurių matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro atitinkamai 186,80 Lt, 200 Lt, 50 Lt (T. 5, b. l. 27, 29, 31).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistiesiems nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju, kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistieji galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

nuteistojo E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio pašalinti nuteistiesiems A. V., A. M. ir E. T. inkriminuotą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.).

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir paskirti jam 3 (trejus) metus terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir paskirti jam 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir paskirti jam 6 (šešerius) metus terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. V., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant pareigą devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.