Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-30 · Civilinė byla Nr. 2A-688-259/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
2A-688-259/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė
Atsakovas
Viešosios įstaigos Marijampolės
Ieškovas
Viešosios įstaigos Marijampolės
Trečiasis asmuo
R. B.
Civilinė byla Nr.2A-688-259/2009
Pirmos instancijos teismo teisėja Rūta Gustienė

Procesinio dokumento kategorija 15.4, 15.5, 121.1, 121.15, 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, bylos šalims nedalyvaujant viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Viešosios įstaigos Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-14-374/2009 pagal ieškovo Viešosios įstaigos Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties ieškinį atsakovui Viešosios įstaigos Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties sveikatos apsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam asmeniui R. B. dėl Viešosios įstaigos Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2008-10-16 atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Viešoji įstaiga Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis ieškiniu (b.l.2-10) prašė panaikinti atsakovo Viešosios įstaigos Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2008-10-16 atsisakymą duoti sutikimą skirti R. B. drausminę nuobaudą – papeikimą, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009-01-12 sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino atsakovo Viešosios įstaigos Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2008-10-16 atsisakymą duoti sutikimą skirti R. B. drausminę nuobaudą – papeikimą, priteisė ieškovui iš atsakovo 126 Lt žyminio mokesčio, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 11,80 Lt teismo išlaidų.

Teismas spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, nustatė, jog ginčas šioje byloje tarp šalių kilo dėl termino drausminei nuobaudai skirti skaičiavimo tvarkos. Vadovaujantis LAT Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje" 18 punktu, į DK 241 str. 1 d. nustatytus drausminės nuobaudos skyrimo terminus neįskaitomas „laikas, kuris praėjo darbdaviui gaunant atitinkamo organo sutikimą drausminei nuobaudai skirti arba ginčijant teismine tvarka atsisakymą duoti sutikimą (DK 9, 10 str.)“. Teismas atkreipė dėmesį, kad Senato nutarimo Nr. 45 nuostatomis turi būti vadovaujamasi ne tik darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 str. 3 d. atvejais, bet ir visais drausminių nuobaudų skyrimo atvejais, kadangi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d., privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, o Senato nutarime Nr. 45, aiškinant darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d., būtent ir yra aiškinamos drausminių nuobaudų skyrimo taisyklės. Todėl, vadovaudamasis Senato nutarimo Nr. 45 18 punktu, teismas sprendė, jog 14 dienų terminas nuo 2008-10-03 iki 2008-10-16, per kurį atsakovas pateikė atsisakymą, į drausminės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas. Teismas nurodė, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą nepagrįstai suvaržė darbdavio teisę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į savo darbuotojos netinkamą elgesį, užtikrinti įmonės pagrindinių funkcijų kokybišką vykdymą, užtikrinti darbo drausmę, jos laikymąsi, galimybę nesukurti nebaudžiamumo darbo kolektyve atmosferos, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigų pareigas, veiklos tikslus, pacientų teises, tinkamą laikymąsi ir vykdymą. Kartu teismas pažymėjo, jog šis sprendimas neužkerta kelio trečiajam asmeniui, nesutinkant su jai paskirta nuobauda, ginčyti ją DK nustatyta tvarka. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl DK 130 str. 7 d. numatytų terminų taikymo, kadangi šioje byloje ir DK 130 str. nustatyti atvejai yra iš esmės skirtingi: šioje byloje kalbama apie terminus, taikomus skiriant drausminę nuobaudą – nesvarbu ar tai būtų papeikimas, ar atleidimas iš darbo, tuo tarpu DK 130 str. nustatyti atvejai – tai ne atleidimas iš darbo kaip drausminė nuobauda ir jiems taikomos kitos taisyklės.

Apeliaciniu skundu (b.l.73-76) atsakovas Viešoji įstaiga Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, dėl šių motyvų: teismas nepagrįstai vadovavosi LAT Senato 2004-06-18 nutarimo nuostatomis, kadangi šis nutarimas reglamentuoja kitus, nei šioje byloje esančius, santykius. Nutarime yra aiškinamas darbuotojų atleidimas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, o šioje byloje nagrinėjamas drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimas. Be to, nutarimas nepasisako dėl Lietuvos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio, kur ir numatyta ieškovo pareiga gauti atsakovo sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, taikymo. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnį atleidžiant profesinės sąjungos renkamo organo narį iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nereikalaujamas profesinės sąjungos išankstinis sutikimas. Todėl LAT Senato nutarimo nuostata, kad „...neįskaitomas laikas, kuris praėjo darbdaviui gaunant atitinkamo organo sutikimą...", neapima profesinės sąjungos renkamų organų, nes darbo sutarties nutraukimo atveju tokio sutikimo teisės aktai nenumato ir nereikalauja; DK 130 str. ir 241 str. 1 d. nenumato, kad į nagrinėjamą vieno mėnesio terminą neįskaitomas laikas sutikimui gauti, o DK 241 str. 1 d. imperatyviai nurodyti tik du laikotarpiai (darbuotojo liga ir atostogos), kurie neįskaitomi į vieno mėnesio terminą. LAT nutarimas buvo aprobuotas 2004-06-18, tuo tarpu 2005-05-12 DK 130 str. 7 d. (dabar 4 dalis) buvo pakeista nustatant, kad į įspėjimo laiką neįskaitomas laikas tik nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl, vadovaujantis įstatymo analogijos taisyklėmis, būtų nebent galima į vieno mėnesio terminą neįskaityti tik laiko nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadinasi, DK 241 str. 1 d. numatytas vieno mėnesio terminas yra skirtas pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinti, gauti reikiamus atitinkamų organų sutikimus ir visapusiškai ištirti pažeidimo padarymo aplinkybes. Vieno mėnesio terminas baigėsi 2008-10-15, kadangi ieškovas apie galimą darbo drausmės pažeidimą iš savo darbuotojų tarnybinio pranešimo sužinojo 2008-09-15. Priešingu atveju būtų pažeistas DK 2 straipsnyje numatytas darbo santykių stabilumo principas, nes ieškovas galėtų neapibrėžtą laiką taikyti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą; teismo argumentai, kad tretysis asmuo padarė darbo drausmės pažeidimą ir todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui, yra nepagrįsti, nes ieškovas nepateikė jokių trečiojo asmens kaltės įrodymų. Tuo tarpu pagrindinė drausminės nuobaudos skyrimo sąlyga yra darbuotojo kaltė dėl netinkamai atlikto darbo. Tačiau ieškovas net nebandė aiškintis, ar tretysis asmuo netinkamai atliko pavestą darbą dėl kvalifikacijos stokos, ar tretysis asmuo žinojo, kad netinkamai atlieka savo darbą ir to siekė arba nedarė nieko, kad darbas būtų atliktas tinkamai. Todėl atsakovas niekaip neriboja ieškovo galimybės ir kompetencijos skirti drausminę nuobaudą kaltiems dėl netinkamai atlikto darbo darbuotojams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.84-88) ieškovas Viešoji įstaiga Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų: atsakovas nepagrįstai nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi LAT Senato 2004-06-18 nutarimo nuostatomis. LAT Senato nutarimas Nr. 45 reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas) ir darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos). Atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma laikantis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, įtvirtintų DK XVI skyriuje „Darbo drausmė". LAT Senato nutarime Nr. 45, aiškinant darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktus, iš esmės yra aiškinamos drausminių nuobaudų skyrimo taisyklės. Tik nutarimo 9 punkto 9.1.-9.11. papunkčiuose nagrinėjamos šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sampratos, o kituose šio nutarimo punktuose aiškinamos drausminės atsakomybės taikymo sąlygos bei tvarka. Todėl nepagrįsta teigti, kad LAT Senato nutarimo Nr. 45 nuostatomis turi būti vadovaujamasi tik darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 str. 3 d. atvejais. Šiuo nutarimu turi būti vadovaujamasi visais drausminių nuobaudų skyrimo atvejais, kadangi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d., privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, o Senato nutarime Nr. 45, aiškinant darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d., būtent ir yra aiškinamos drausminių nuobaudų skyrimo taisyklės; atsakovo teiginys, kad LAT Senato nutarimu Nr. 45 negalima vadovautis dar ir todėl, kad jame nepasisakoma dėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio, kur ir numatyta ieškovo pareiga gauti atsakovo sutikimą, taikymo, neatitinka LAT Senato nutarimo Nr. 45 15 punkto, kuriame aiškiai pasakyta, kad „pagal DK 240 straipsnio 2 dalį išankstinis atitinkamo organo sutikimas drausminės nuobaudos skyrimui yra reikalingas tik Įstatymų nustatytais atvejais, pavyzdžiui: <...> Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią darbuotojui - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui - skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo sutikimas ". Nei DK, nei Profesinių sąjungų įstatymas nenustato, per kokį terminą profesinė sąjunga turi atsakyti į darbdavio prašymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui. Atsakovas, 2008-10-02 gavęs ieškovo prašymą dėl drausminės nuobaudos trečiajam asmeniui skyrimo, vadovavosi LAT Senato nutarimo Nr. 45 15.2 punktu, kuriame pasakyta „jeigu įstatymuose nėra nustatytas terminas, per kurį kitais atvejais atitinkamas organas turi atsakyti į darbdavio pareiškimą, pagal analogiją taikytinas DK 134 straipsnio 2 dalyje nustatytas keturiolikos kalendorinių dienų terminas (DK 9 straipsnio 1 dalis)". Todėl nesuprantama, kodėl vienu atveju atsakovas pripažįsta LAT Senato nutarimo Nr. 45 nuostatas, o kitu atveju teigia, kad vadovautis LAT Senato nutarimu Nr. 45 negalima. Darytina išvada, kad šioje byloje galima ir būtina vadovautis LAT Senato nutarimu Nr. 45, pagal kurio 18 punktą 14 kalendorinių dienų terminas nuo 2008-10-03 iki 2008-10-16, per kurį atsakovas pateikė atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui, į drausminės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas; atsakovas nepagrįstai remiasi DK 130 straipsniu. Nagrinėjamoje byloje kalbama apie terminus, taikomus skiriant drausminę nuobaudą - nesvarbu ar tai būtų papeikimas, ar atleidimas iš darbo, o DK 130 straipsnis reglamentuoja įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį terminą, turinį, darbdavio pareigas darbuotojo įspėjimo laikotarpiu, įspėjimo termino pratesimą. DK 130 straipsnyje reglamentuojami iš esmės skirtingi santykiai, nei DK 241 straipsnio 1 dalyje, todėl DK 130 straipsnio taikymas pagal analogiją negalimas; vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai trečiajam asmeniui skirti nebuvo praleistas. Trečiojo asmens darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena yra 2008-09-15. Vadovaujantis DK 26 straipsnyje įtvirtintomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti baigiasi 2008-10-15 (DK 26 straipsnio 2 dalis). Į šį terminą neįeina laikotarpis nuo 2008-10-03 iki 2008-10-16 (iš viso 14 kalendorinių dienų), kai atsakovas svarstė klausimą dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui. Vadinasi, terminas drausminei nuobaudai skirti pratęsiamas 14 kalendorinių dienų ir baigiasi 2008-10-29. Ieškovas 2008-10-27 pateikė Marijampolės rajono apylinkės teismui ieškinį dėl atsakovo 2008-10-16 atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą panaikinimo; bylos nagrinėjimo metu ieškovas neprivalėjo įrodinėti trečiojo asmens kaltės, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad „teismas, nagrinėdamas darbdavio reikalavimą panaikinti atitin­kamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, neturi nagri­nėti drausminės nuobaudos, dėl kurios skyrimo buvo prašoma sutikimo, pagrįstumo ir teisėtu­mo" (Senato nutarimo Nr. 45 3.2. punktas), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nagrinėjami klausimai dėl drausminės nuobaudos, planuojamos skirti trečiajam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo, įskaitant trečiojo asmens kaltės klausimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo pasisakoma tik dėl atsakovo atsisakymo pagrįstumo ir dėl šiuo atsisakymu sąlygoto ieškovo kaip darbdavio interesų esminio pažeidimo. Sprendžiant klausimą, ar profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą yra teisėtas ir pagrįstas, būtina nustatyti profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo davimo tikslingumą ir esmę. Šiuo klausimu dar 1999-01-14 nutarime buvo pasisakęs LR Konstitucinis Teismas, kuris išaiškino, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos papildomos profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių, inter alia ir skiriant tarnybines nuobaudas, apsaugos mechanizmas turi būti suprantamas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti darbuotojus dėl jų darbo profesinės sąjungos veikloje, tai yra, kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat užtikrinant lygias su kitais darbuotojais teises. Todėl profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui - profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar drausminė nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės arba veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas darbuotojo padaryto pažeidimo pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti drausminė nuobauda skirtina darbuotojui ir pan. Kaip aiškina teismai, šių įstatymo aiškinimo nuostatų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog drausminę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų darbdavio teisę vykdyti veiklą, galimybę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus. Atitinkami organai, kurie sprendžia darbdavio pa­reiškimus duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, privalo savo teisėmis naudo­tis protingai ir sąžiningai, taip pat negali be pakankamo pagrindo riboti darbdavio teisių, pa­žeisti darbdavio teises ir teisėtus interesus. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (DK 240 str.) būtent darbdaviui yra suteikta teisė spręsti drausminės atsakomybės klausimus, tarp jų - ar darbuotojas įvykdė nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, kokios yra nusižengimo pasekmės, kokia konkreti nuobauda turi būti taikoma ir pan. Šie klausimai yra išsprendžiami priimant įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, o priimtas įsakymas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka darbo (tarnybos) ginčus nagrinėjančioms institucijoms ir teismui. Profesinė sąjunga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų drausminės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija. „Profesinė sąjunga, svarstydama, ar duoti sutikimą skirti drausminą nuobaudą, t. y. ar nuobauda nėra skiriama dėl su darbinių funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, gali vertinti ir faktines aplinkybes, susijusias su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu, tačiau tik ta apimtimi ir tuo aspektu, ar yra pakankama vada tarnybinės atsakomybės procedūrai pradėti, t. y. faktiniai duomenys, leidžiantys įtarti, kad darbuotojas darbo drausmę pažeidė" (LVAT 2007-06-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-604/07). Ieškovas 2008-10-02 prašyme „Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai R. B. " pateikė atsakovui pakankamai argumentų ir įrodymų, kad tretysis asmuo netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo kaip bendruomenės slaugytojos - GMP felčerės pareigas. Taigi atsakovas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su drausminio nusižengimo padarymu, turėjo pakankamai informacijos, leidžiančios įtarti, kad tretysis asmuo darbo drausmę pažeidė.

Tretysis asmuo R. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, kad tretysis asmuo byloje R. B. dirba Marijampolės GMP stoties bendruomenės slaugytoja. Ji yra atsakovo – Viešosios įstaigos Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – VšĮ Marijampolės GMP stoties sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga) komiteto narė. Ieškovas 2008-10-02 kreipėsi į atsakovą VŠĮ Marijampolės GMP stoties sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungą su prašymu Nr. 2-122 (1.12.) dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą – papeikimą Marijampolės GMP stoties darbuotojai bendruomenės slaugytojai - GMP felčerei R. B. (b.l.11-12). Prašyme ieškovas nurodė, kad tretysis asmuo 2008-09-07 pažeidė darbo drausmę, tai yra, pervežant pacientą K. S. iš VšĮ Marijampolės ligoninės į Kauno medicinos universiteto klinikas (toliau – KMUK), R. B. KMUK neperdavė paciento rentgeno nuotraukų gydytojui. 2008-10-16 atsakymu atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą tuo pagrindu, kad yra praleistas drausminės nuobaudos skyrimo terminas (b.l.19). Atsakovas nurodė, kad pagal DK 241 str. 1 d. drausminė nuobauda turi būti skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Atsisakyme nurodoma, kad apie tariamą trečiojo asmens pažeidimą ieškovas 2008-09-15 žinojo, todėl 2008 10 16 terminas skirti nuobaudą jau buvo pasibaigęs.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą nepagrįstai suvaržė darbdavio teisę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į savo darbuotojos netinkamą elgesį, užtikrinti įmonės pagrindinių funkcijų kokybišką vykdymą, užtikrinti darbo drausmę, jos laikymąsi, galimybę nesukurti nebaudžiamumo darbo kolektyve atmosferos, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigų pareigas, veiklos tikslus, pacientų teises, tinkamą laikymąsi ir vykdymą. Tačiau nepagrįstai Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame teismo sprendime konstatavo, jog ginčas šioje byloje tarp šalių kilo dėl termino drausminei nuobaudai skirti skaičiavimo tvarkos.

Profesinė sąjunga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų drausminės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija. Profesinė sąjunga, pasinaudodama teise duoti sutikimą ar ne patraukti darsuminėn atsakomybėn savo narį, šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu. Aiškinant ir taikant Profesinių sąjungų įstatymo nuostatas, profesinė sąjunga, svarstydama, ar duoti sutikimą skirti drausminą nuobaudą, t. y. ar nuobauda nėra skiriama dėl su darbinių funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, gali vertinti ir faktines aplinkybes, susijusias su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu, tačiau tik ta apimtimi ir tuo aspektu, ar yra pakankama vada tarnybinės atsakomybės procedūrai pradėti, t. y. faktiniai duomenys, leidžiantys įtarti, kad darbuotojas darbo drausmę pažeidė. Nagrinėjamu atveju profesinė sąjunga atsisakyme konstatavusi, jog yra praleistas terminas drausminei nuobaudai R. B. skirti, viršijo savo įgaliojimus, sprendė klausimą, kuris nėra priskirtas jos kompetencijai pagal galiojančias teisės normas., todėl jau vien šiuo motyvu atsisakymas sutikti skirti drausminę nuobaudą yra nepagrįstas teisiškai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (DK 240 str.) būtent darbdaviui yra suteikta teisė spręsti drausminės atsakomybės klausimus, tarp jų - ar darbuotojas įvykdė nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, kokios yra nusižengimo pasekmės, kokia konkreti nuobauda turi būti taikoma ir pan. Šie klausimai yra išsprendžiami svarstant ir priimant įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, o priimtas įsakymas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka darbo (tarnybos) ginčus nagrinėjančioms institucijoms ir teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atsakovo atsisakymo pagrįstumo ir dėl šiuo atsisakymu sąlygoto ieškovo kaip darbdavio interesų esminio pažeidimo.

Teisėjų kolegija dėl apeliaciniame skunde aptariamų aplinkybių dėl termino drausminei nuobaudai skirti skaičiavimo tvarkos ir trečiojo asmens kaltės dėl darbo tvarkos pažeidimo nesvarsto, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas, nagrinėdamas darbdavio reikalavimą panaikinti atitin­kamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, neturi nagri­nėti drausminės nuobaudos, dėl kurios skyrimo buvo prašoma sutikimo, pagrįstumo ir teisėtu­mo" (LAT Senato nutarimo Nr. 45 3.2. punktas).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-01-12 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėJolita Cirulienė