Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties netaikyti nuostolių užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-6219-275/2012, pagal daugiabučių namų statybos bendrijos „Druskininkų vakarė“ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Matkomus“ vardu pareikštą ieškinį atsakovui A. P. dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų ir bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Archprocesas“, S. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Matkomus“ kreditorius DNSB „Druskininkų vakarė“ BUAB „Matkomus“ vardu pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovui A. P., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia BUAB „Matkomus“ ir atsakovo sudarytą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui 2012 m. spalio 30 d. nutartimi areštuotas A. P. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), leidžiant atsakovui naudotis areštuotu turtu.

Atsakovas A. P. 2012 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą įpareigoti DNSB „Druskininkų vakarė“ pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokant 249 279,87 Lt, teigdamas, kad pagal 2012 m. rugsėjo 5 d. su G. Š. sudarytą preliminariąją buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį, pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2012 m. gruodžio 14 d., priešingu atveju jam (atsakovui) tenka pareiga sumokėti 5 000 Lt baudą. Be to, dėl mokesčio turto pardavimo tarpininkui UAB „Medelis & professionals“, jis (A. P.) patirs 8 000 Lt nuostolių. Taip pat nurodė, kad 2012 m. spalio 15 d. yra sudaręs preliminarią sutartį su G. G. dėl ginčo buto pusrūsio patalpų (atidalinus jas nuo ginčo buto) pirkimo-pardavimo, pagal kurią numatyta 10 000 Lt dydžio bauda už pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šio pusrūsio atidalinimo procedūra buvo sustabdyta. Iš buto pardavimo sandorio gautų lėšų jis (A. P.) buvo suplanavęs apmokėti UAB „Jungtiniai miškai“ už miško įveisimą. Šios prievolės neįvykdžius iki 2012 m. gruodžio 1 d., jo atžvilgiu bus skaičiuojami delspinigiai (100,35 Lt už dieną). Ieškovas mano, kad dėl šios prievolės nevykdymo per metus (preliminarus ginčo nagrinėjimo teisme terminas) jis gali patirti 36 627 Lt (100,35 x 365) nuostolių. Kol bus išsispręstas darbų apmokėjimo klausimas, UAB „Jungtiniai miškai“ sustabdys miško įveisimo darbus, tuomet iškils reali grėsmė prarasti teisę į jam patvirtintą 189 652,12 Lt dydžio paramą. Atsakovas nurodo, kad bendra nuostolių, galinčių atsirasti dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, suma yra 249 279,87 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

CK nereglamentuoja privalomo preliminarių sutarčių registravimo viešame registre, todėl, apelianto nuomone, ir neįregistruota preliminarioji sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.CK 6.165 straipsnio 5 dalis numato, kad per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą šalims nesudarius pagrindinės sutarties, ši prievolė pasibaigia. Pagrindinės sutarties nesudarymas sąlygoja kaltosios šalies pareigą atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Apeliantas teigia, kad tokia prievolė jam išlieka trejus metus nuo nuostolių atsiradimo (CK 1.125 str. 8 d.). Tai nėra hipotetinė nuostolių atsiradimo galimybė, o pagrįsta sutartimi bei faktu, kad pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Apeliantas teigia, kad priežastinis ryšys tarp jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų jo nuostolių egzistuoja, kadangi teismui nustačius apribojimus, jis negalėjo pasinaudoti savo teise šį turtą parduoti. Dėl to pagal preliminariąsias sutartis jam atsirado pareiga atlyginti jose nustatytus preziumuojamus nuostolius. Atsakovas nurodė, kad kitas jo turimas nekilnojamasis turtas nepatvirtina jo galimybių atsiskaityti pagal sandorį dėl miško įveisimo, kadangi UAB „Jungtiniai miškai” atsiskaitymas numatytas pinigais, o ne turtu. Šio turto vertė yra didesnė nei įsipareigojimai UAB „Jungtiniai miškai”, skubotas jo realizavimas būtų visiškai neracionalus, dėl to jis (atsakovas) vėl patirtų nuostolių. Savo įsipareigojimus UAB „Jungtiniai miškai” įvykdyti, apeliantas nurodo planavęs, iš lėšų, gautų pardavus butą, adresu (duomenys neskelbtini).Teismas nepasisakė dėl 8 000 Lt nuostolių pagal paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „Medelis & professionals“, todėl laiko, kad jo prašymas buvo išnagrinėtas nevisapusiškai.Nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas dar ir dėl to, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla. Nuostolių atlyginimo apsunkinimo grėsmę patvirtina ir didelė galimų nuostolių suma.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo sudarytos preliminarios sutartys buvo įregistruotos viešame registre, todėl pagal CK 1.75 straipsnio 1 ir 2 dalį, atsakovas, negali panaudoti neįregistruotos preliminarios sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis.Brokerio UAB „Medelis & professionals“ paslaugos, iš kurių atsakovas kildina 8 000 Lt nuostolius, yra tiesiogiai susijusios su viešame registre neįregistruota preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi; jos neįregistravus viešajame registre, nurodyta sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.Atsakovas, teikdamas prašymą dėl nuostolių užtikrinimo taikymo, teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nuostolių atlyginimo ateityje negalimumą ar tokio atlyginimo pasunkėjimą dėl ieškovo turtinės padėties ar kitų jo veiksmų.Byloje nėra pateikta įrodymų, kad preliminariomis sutartimis jų šalys siekė sukurti realius teisinius santykius. Nuostolių, susijusių su preliminariųjų sutarčių neįvykdymu, atsakovas iš esmės neįrodinėja, vadovaujasi galima kontrahentų valia, jog ateityje iš jo bus reikalaujama sumokėti netesybas. Dėl šios priežasties atsakovo nuostoliai yra tik hipotetiniai.Tarp laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir atsakovo nuostolių (226 279,87 Lt), galinčių kilti dėl įsipareigojimų nevykdymo UAB „Jungtiniai miškai“ ir prarastos teisės į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros programą, nėra jokio priežastinio ryšio. Paraišką miškui įveisti atsakovas padavė daug anksčiau nei pritaikytos jo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės, todėl įvertinti savo finansines galimybes, įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus, turėjo šios paraiškos pateikimo metu. Atsakovo įrodinėjami gal būt atsirasiantys nuostoliai dėl jo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra susiję priežastiniu ryšiu su miško įveisimu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas turi pakankamai resursų šiems įsipareigojimams įgyvendinti.Atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būti teigti, jog įsipareigojimų įvykdymas UAB „Jungtiniai miškai“ būtų priklausomas tik nuo lėšų, gautų realizavus ginčo turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovo prašymo užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą.

CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes: 1) pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę; 2) dėl ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį, gal būt ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1301/2010). Įstatymas teismo neįpareigoja visais atvejais, atsakovui pareikalavus, imtis nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas taikomas tik tuomet, kai pagal bylos duomenis aiškiai galima prognozuoti nuostolių atsiradimo galimybę bei dydį.

Nors įstatymas neįpareigoja šalių viešame registre registruoti sudaromų preliminariųjų sutarčių, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remiantis kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Atsakovas A. P. nepateikė teismui duomenų, kad jo nurodytos preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutartys, iš kurių nevykdymo jis kildina galimus nuostolius, yra įregistruotos viešajame registre. Atsakovas nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė priemonių, kad išviešintų preliminarių sutarčių sudarymo faktą, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo remtis šiomis preliminariomis sutartimis, įrodinėjant galimus atsakovo nuostolius ir jų dydį, perkeliant ieškovui atsakomybę už atsakovo preliminarių sutarčių nevykdymą.

Teismas taip pat sprendžia, kad nėra priežastinio ryšio tarp 8 000 Lt atlyginimo brokeriui UAB „Medelis & professionals“ už suteiktas pirkėjo paieškos paslaugas pagal 2012 m. rugpjūčio 15 d. sutartį ir atsakovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šią sutartį atsakovas sudarė niekieno neverčiamas, laisva valia įsipareigojo už suteiktas paslaugas UAB „Medelis & professionals“ sumokėti atitinkamą atlygį, pagal sutarties 3 punktą, neatsižvelgiant į tai, bus ar nebus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl ieškovas neprivalo atlyginti atsakovo išlaidų už jam suteiktas paslaugas.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prieš paraiškos paramai gauti pateikimą, atsakovas turėjo objektyviai įvertinti savo finansinę būklę ir su tuo susijusią riziką, juo labiau, kad paraiška pateikta dar iki įsigyjant ginčo turtą (2012-03-30). Apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jis nebegalės įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų pagal suteiktą paramą miško įveisimui, juo labiau, kad ir pats atsakovas atskirajame skunde patvirtino gerą savo finansinę padėtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp apelianto nurodomų nuostolių, susijusių su miško įveisimu ir jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliantas tai pat nurodo, kad dėl ieškovui iškeltos bankroto bylos bei didelės prašomų užtikrinti nuostolių sumos, jo galimų nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas ar net neįmanomas, tačiau atsakovui neįrodžius pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos ar, gal būt, ateityje atsirasiančios žalos, vien dėl šio atsakovo nurodyto argumento nėra pagrindo taikyti nuostolių užtikrinimo atlyginimo priemonių.

Teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, atsakovas nepateikė neginčytinų įrodymų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis patirs ar jau patiria realius nuostolius.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.