- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- A-438-3270-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00036-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Atsakovas
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- G. R.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) 2011 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 89-TE-30 „Dėl G. R. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas);
2) grąžinti į Utenos AVPK Molėtų policijos komisariato (toliau – ir PK) Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo patrulio pareigas;
3) priteisti iš atsakovo Utenos AVPK darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų bei delspinigius, apskaičiuotus Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) priteisti iš atsakovo Utenos AVPK bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje, vykusiame 2011 m. balandžio 5 d., pareiškėjas atsisakė dalies skundo reikalavimų, t. y. pateikė atsisakymą priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už visą laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigius už šią sumą ir prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. kovo 31 d. - 3713 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, jog 2010 m. gruodžio 22 d. apie 14.30 val. po egzamino (ne tarnybos metu) važiavo jam priklausančiu automobiliu iš Utenos į namus. Kadangi lauke buvo minusinė temperatūra, jis sustojo nusivalyti langų, nes langų nuplovimo purkštukai buvo užšalę. Netrukus prie jo privažiavo Utenos AVPK viršininkas, iškvietė policijos ekipažą, teigdamas, kad pareiškėjas yra neblaivus. Atvykus policijos pareigūnams bei paprašius pūsti į alkotesterį, jis atsisakė tai daryti, nes alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijoje apibrėžta, kad prietaisas Drager gali būti naudojamas ne žemesnėje kaip minus 5 laipsnių temperatūroje. Su savimi nebuvo pasiėmęs jokių asmens dokumentų, išskyrus tarnybinį pažymėjimą, kurį ir pateikė policijos pareigūnams. Jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolas ir pradėta administracinės bylos teisena. Anot pareiškėjo, dėl šios priežasties jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl blaivumo nustatymo. Nurodė, kad nušalintas nuo darbo nepagrįstai, Įsakyme nenurodyti nušalinimo motyvai, nušalinimo pagrindas bei terminas. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad atsakovo Įsakymas, kuriuo jis nušalintas nuo pareigų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jo skundas turėtų būti patenkintas. Pareiškėjas pabrėžė, kad administracinė byla jo atžvilgiu neišnagrinėta, ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes jį pradėti atsisakyta.
Pareiškėjo atstovas advokatas D. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nemotyvuotas ir neišsamus. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas neįvykdė būtinos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 13 punkto, t. y. nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurių pagrindu pareiškėjas nušalinamas nuo pareigų. Be to, pareiškėjo atstovo manymu, tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas tik pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pareiškėjo atžvilgiu, kadangi atsakovas pripažino, jog atskiros veikos, kuri nebūtų susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, o sudarytų atskirą tarnybinio nusižengimo sudėtį, pareiškėjas nepadarė. Todėl, anot pareiškėjo atstovo, darytina išvada, jog pats Įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų negalėjo būti priimtas, kadangi toks įsakymas turi būti priimamas tik tarnybinio patikrinimo atlikimo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepime nurodė, kad 2010 m. gruodžio 23 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui įteiktas 2011 m. sausio 27 d., su juo pareiškėjas pasirašytinai susipažino. Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu yra numatyta teisė spręsti klausimą dėl nušalinimo nuo pareigų, tokia Utenos AVPK vadovo teisė – diskrecija taikyti ar netaikyti nušalinimo nuo pareigų institutą – reglamentuota Tvarkos 13 punkte, pagal kurį pareigūno (pareiškėjo) nušalinimas nuo pareigų yra galimas esant svarbioms priežastims. Nagrinėjamu atveju, gavus informacijos apie pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, kuriuo pažemintas pareigūno vardas, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir yra pakankamas pagrindas pareiškėją nušalinti nuo pareigų. Atsakovo atstovas D. M. taip pat pažymėjo, kad nors Įsakyme ir nėra nurodytas tikslus nušalinimo nuo pareigų terminas, tačiau atsižvelgiant į Statuto 28 straipsnio nuostatas, aišku, kad pareigūnas nušalinimas nuo pareigų iki 3 mėnesių. Ši Statuto norma Įsakyme paminėta ir pareiškėjas tai galėjo žinoti bei suprasti, nes yra pareigūnas. Atstovas taip pat nurodo, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tačiau priimtas Įsakymas vien dėl to negali būti naikinamas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu tarnybinis patikrinimas yra sustabdytas, nes yra panaikintas teismo nutarimas dėl administracinio pažeidimo ir byla bus nagrinėjama iš naujo.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo G. R. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 89-TE-30 „Dėl G. R. nušalinimo nuo pareigų“ bei grąžino G. R. į Utenos AVPK Molėtų PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo patrulio pareigas, taip pat priteisė G. R. iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3713,04 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. kovo 31 d. Teismas taip pat priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo dalies skundo reikalavimo ir administracinės bylos dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo už visą nušalinimo laikotarpį bei delspinigių priteisimo nutraukti. Reikalavimą priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė, kaip paduotą nepateikus įrodymų ir apskaičiavimo turėtoms išlaidoms pagrįsti.
Teismas pažymėjo, jog, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 28 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 13 punkto nuostatų, tikrinamas pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų atliekant tarnybinį patikrinimą tik esant svarbioms priežastims vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Toks įsakymas, priimtas konkretaus asmens atžvilgiu, sukelia tikrinamam pareigūnui teises ir pareigas, todėl laikytinas individualiu administraciniu aktu ir turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus (individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija). Įsakyme dėl nušalinimo nuo pareigų turi būti nurodytas ne tik teisinis, bet ir faktinis jo pagrindas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi teisę ne tik įsakymo dėl nušalinimo nuo pareigų priėmimui, bet ir pareigą priimti pareiškėjui jam realiai suvokiamą sprendimą, taip yra paisoma teisių ir pareigų vienovės principo. Teismas akcentavo, kad skundžiamame įsakyme visiškai nepasisakyta, kokiu pagrindu pareiškėjas nušalinamas nuo pareigų, nepateikta tokio sprendimo motyvacija. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad Įsakyme nurodytas Statuto straipsnis, todėl, teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas susipažinęs su Statutu, pats turėjo suprasti, kad jis nuo pareigų nušalintas 3 mėnesių laikotarpiui, tuo labiau, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas. Teismo nuomone, priešingu atveju būtų apsunkintas tokio asmens pasirinkimas, ar skųsti sprendimą, bei suvaržyta teisė paduoti dėl sprendimo motyvuotą skundą. Tokie įsakymo trūkumai pripažintini esminiais ir pakankamais, kad būtų konstatuotas tokio akto neteisėtumas ir nepagrįstumas.
Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog Utenos AVPK viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes savo forma prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktas). Konstatavęs skundžiamo įsakymo neteisėtumą, teismas tenkino ir pareiškėjo reikalavimą grąžinti jį į vyresniojo patrulio pareigas Molėtų PK, nuo kurių jis buvo nušalintas. Taip pat teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti jam dėl nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. kovo 31 d. - 3713,04 Lt. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas atsisakė savo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo darbo užmokestį už visą laiką, kurį jis buvo nušalintas, ir nurodė konkretų laikotarpį, už kurį prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, taip pat atsisakė reikalavimo dėl delspinigių už nušalinimo nuo pareigų laiką, apskaičiuotų Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo klausimu teismas nurodė, jog pareiškėjui skundo dalies atsisakymo pasekmės yra žinomos, todėl teismas atsisakymą nuo skundo dalies priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių turėtų išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą patvirtinančių dokumentų.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Utenos AVPK prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes. Teismas savo sprendime nieko nepasisakė dėl pareiškėjo G. R. neteisėto elgesio (atsisakymas tikrintis girtumo laipsnį alkoholio kiekio matuokliu, vairavimas neturint vairuotojo pažymėjimo ir kt.), t. y. veikų dėl kurių jis ir buvo nušalintas nuo pareigų. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl individualaus administracinio akto - Utenos AVPK viršininko Įsakymo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje administraciniam aktui keliamiems reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 89-TE-30 „Dėl G. R. nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo Molėtų policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo patrulio pareigų. Pareiškėjas taip pat prašo jį grąžinti į ankstesnes pareigas bei priteisti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad ginčijamas administracinis aktas pripažintas neteisėtu, tai iš esmės grindžiant tuo, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kurie yra keliami individualaus administracinio akto turiniui.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1- 3 dalyse nustatyta, kad „Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.“
Administracinių teismų praktikoje aiškinant minėtos teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad „Iš šio teisės akto ir jo pavadinimo („Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai“ <...>) matyti, kad jame yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Taip pat nėra nustatyta keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (pvz., žr., 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575- 651/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442 -1411/2011).Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt.. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438 -426/2009 ir 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556 - 336/2011, taip pat išaiškino, jog <...> „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.“
Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas bei jį įgyvendinantys teisės aktai.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas.“
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 13 punkte taip pat nustatyta, kad „Tikrinamas pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymu, esant svarbioms priežastims (veikoje įžvelgiama nusikaltimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą ar kt.), tarnybinio patikrinimo atlikimo metu gali būti nušalinamas nuo pareigų (išskyrus atvejus, kai pareigūnas yra nušalintas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka). Tokį įsakymą vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, esant minėtoms svarbioms priežastims, gali priimti savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tikrintojo teikimą. Draudžiama tikrinamą pareigūną nušalinti nuo pareigų neinformavus jo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą Tvarkos 17 punkte nustatyta tvarka.“<...>.
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad pakankamu teisiniu pagrindu nušalinti pareigūną nuo pareigų yra tarnybinio patikrinimo metu nustatymas teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios yra nesuderinamos su reikalavimais, keliamais pareigūno statusui – galimas nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo padarymas, arba kai yra trukdoma atlikti tarnybinį patikrinimą ir pan.. Užtikrinant nušalinamo pareigūno teisę žinoti dėl kokių priežasčių jis yra nušalinamas, pareigūno vadovas yra įpareigojamas prieš nušalindamas pareigūną nuo pareigų jį informuoti atskiru dokumentu - pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjui atsakovas 2011 m. sausio 27 d. įteikė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis įtariamas, pagrindinius sudėties elementus – padarymo vietą, laiką, pobūdį ir kitas aplinkybes bei teisinį jų vertinimą.
Iš pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo matyti, kad pareiškėjas yra įtariamas tokios veikos padarymu, kuri yra nesuderinama su reikalavimais, keliamais pareigūno statusui –galimu pareigūno vardo pažeminimu.
Iš ginčijamo įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų matyti, kad jame yra nurodytas ir teisinis pagrindas, suteikiantis teisę atsakovui priimti tokį sprendimą.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjas šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuotas apie ginčijamą sprendimą, jo teisinį bei faktinį pagrindus ir motyvus, tai nurodant dviejuose dokumentuose, sudarančiais vieno sprendimo sudėtines dalis. Tai atitinkamai lemia, kad ginčijamas sprendimas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, dėl ko priešingi šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai negali būti pripažinti pagrįstais bei teisingais (ABTĮ 143 str.).
Šiuo atveju ginčijamame sprendime, nenurodymas laiko trukmės (iki 3 mėn.), kuriai nušalinamas pareiškėjas nuo pareigų, nelaikytinas esminiu, pareiškėjo teisės žinoti apie jam pritaikytos poveikio priemonės motyvus ir esmę, pažeidimu, nes iš bylos aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad šio nušalinimo trukmė buvo susijusi su administracinių teisės pažeidimo bylos išnagrinėjamu, kurioje pareiškėjas kaltinamas pagal ATPK 126 straipsnį ir kurios nagrinėjimas nėra baigtas iki šiol. Iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų taip pat matyti, kad pareiškėjo subjektyvi teisė – būti nušalintam nuo pareigų ne ilgiau kaip 3 mėnesius, nebuvo pažeista, nes iki šio termino pabaigos pareiškėjas buvo grąžintas į ankstesnes pareigas.
Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byloje priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
n u s prendž i a:
Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.