- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-07-29
- Bylos Nr.
- I-663-413/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. K. kreipėsi su skundu į administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodė, kad 2004 m. balandžio 15 d. tarp jo ir AB banko „Hansabankas“ darbuotojų kilo ginčas dėl bankinių paslaugų teikimo teisėtumo. Iškvietus policiją, jis policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos komisariatą. Iš atsakovo 2008 m. vasario 18 d. rašto suprato, kad banke, kaip pažeidėjas, jis nebuvo sulaikytas, todėl mano, kad į policijos komisariatą nuvežtas neteisėtai, prieš jo valią, ir tokias atsakovo veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala. Kadangi apie savo tesės pažeidimą jis sužinojo tik gavęs 2008 m. vasario 18 d. raštą, todėl prašė atnaujinti ir skundo padavimo terminą (b.l. 3-4, 12).
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 34), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir kitų pareiškimų, pateisinančių neatvykimą į teismą, iki teismo posėdžio pradžios negauta, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2004 m. balandžio 15 d. pareiškėjas, kaip pažeidėjas, į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariatą pristatytas nebuvo, ką patvirtina ir įrašai informacijos apie nusikalstamą veiką registracijos žurnale. Nurodytą dieną jis atvyko į policijos komisariatą iš banko „Hansabankas“ patalpų, esančių Laisvės al. 77, Kaune, kartu policijos pareigūnais ir policijos komisariate parašė pareiškimą, reg. Nr. 6-1-1397, dėl galimai neteisėtų banko veiksmų. Pareiškėjo pareiškimas buvo ištirtas ir jam duotas atsakymas. Todėl mano, kad atsakovo veiksmuose nėra jokios kaltės. Be to, pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, todėl prašo taikyti senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
A. K. reikalavimą atlyginti žalą sieja su 2004 m. balandžio 15 d. įvykiais, kai, pareiškėjo manymu, jis buvo neteisėtai sulaikytas policijos pareigūnų banko patalpose ir be teisėto pagrindo atvežtas į policijos komisariatą, o prašymą atnaujinti praleistą terminą – su policijos komisariato 2008m. vasario 18d. raštu Nr. 22-S-3563, iš kurio sužinojo apie savo teisės pažeidimą (b.l. 3-4, 12, 17).
Atsakovo atstovė, prašydama atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, kartu prašo taikyti ir ieškinio senatį, kadangi pareiškėjas be svarbios priežasties praleido įstatymo nustatytą trejų metų terminą pažeistai teisei apginti.
Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas, inicijuodamas pažeistų teisių gynybą, privalo laikytis skundo padavimo tvarkos ir terminų. Pagal ABTĮ 1 straipsnio 3 dalį, atskirų administracinių bylų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai. Administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėjamos pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal pareiškėjo 2004 m. balandžio 15 d. pareiškimą atsakovas atliko tyrimą ir 2004 m. gegužės 14 d. apie jo rezultatus informavo A. K. (tyrimo medžiaga Nr. 6-1-1397). Teisė į ieškinį (nagrinėjamu atveju – skundą) atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 dalis). Byloje surinktų įrodymų pagrindu galima teigti, kad pareiškėjas apie savo pažeistą teisę sužinojo arba turėjo sužinoti 2004 m. gegužės mėnesį, o su skundu į teismą kreipėsi 2008 m. balandžio 18 d., t.y. praleidęs įstatymu nustatytą terminą.
Praleistą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 dalis). Įstatymas nenurodo aplinkybių (termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas terminą atnaujinti, ir kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Todėl spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Svarbiomis įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per savo atstovą ginti pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pareiškėjo prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodyta aplinkybė, jog apie teisės pažeidimą jis sužinojo tik gavęs policijos komisariato 2008 m. vasario 18 d. raštą Nr. 22-S-3563, negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi apie galimai pažeistą teisę jam turėjo būti žinoma dar 2004 metais. A. K. nenurodė jokių priežasčių, kodėl, dėl jo manymu neteisėto sulaikymo ir padarytos žalos (nors žalos pagrindimas ir nenurodomas), jis negalėjo ginti pažeistas teises per visą senaties termino eigą.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti yra nepagrįstas, todėl skundas atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.