- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-632-919/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- K. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 90 MGL (4 500 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 1 metus 6 mėnesius.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, K. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, K. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Vectra-C-Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. S. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Opel Vectra-C-Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra (duomenys neskelbtini) val. pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 3,21 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore), o (duomenys neskelbtini) val. antrojo tikrinimo metu jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant (duomenys neskelbtini) V. P.. Be to, skundu prašo sumažinti paskirtą baudą, sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą iki minimalaus termino numatyto įstatyme.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas netaikydamas jam BK 40 straipsnio nuostatų neatsižvelgė į tai, kad jis administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2016 metais (už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti) ir tai šį pažeidimą nuteistasis padarė ne iš blogos valios, o tiesiog norėjo mamą nuvežti aplankyti vyro kapo per lapkričio 1 dieną. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad K. S. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino pilnai ir dėl to gailėjosi, yra neteistas, buvo baustas administracine tvarka, nuobaudos įvykdytos, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose nėra įrašytas, dirbo, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, turtinė ar neturtinė žala niekam nepadaryta. Byloje daugiau nėra jokių kitų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų.
2.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl laiduotojo teismas pripažino, jog jis pagal savo dalykines savybes atitinka reikalavimus ir yra vertas pasitikėjimo. Nors Alytaus apylinkės teismas pažymi, kad K. S. subrendusi asmenybė ir supranta savo veiksmų pavojingumą. Tai įrodo, kad jis padarė rimtas išvadas dėl savo veiksmų ir nurodė, kad nuo nusikaltimo padarymo nevartoja alkoholio. Nuteistasis įvertino visas pasekmes, tai yra, jog prarado mėgstamą darbą, prarado teisę vairuoti, nukentėjau finansiškai. Nuteistojo finansinė būklė ir taip prasta, neteko automobilio. Todėl nuteistasis nesupranta teismo požiūrio, jog jam nereikalingas laiduotojas, tai yra, jog jis gali gyventi ir bendrauti visuomenėje nedarant nusikaltimų ir be laiduotojo pagalbos. BK 40 straipsnio nuostatose nėra pažymėta, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas negali būti taikomas asmeniui, kuris supranta savo padarytų nusikalstamų veiksmų žalą ir tvirtai tiki, kad ateityje nenusikals.
2.3. Be to, nuteistasis skunde nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė ir į tai, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) d. negali verstis (duomenys neskelbtini) ir ateityje tam tikrą laiką negalės dirbti nepriklausomai nuo teismo priimto sprendimo. Nuteistasis į bylą yra pateikęs pažymą, jog jo metinės pajamos yra 2 224 eurai. Be to, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Kitokio darbo jis rasti negalės, nes atimta teisė vairuoti transporto priemones, o praktiškai kituose darbuose yra reikalavimai turėti vairuotojo pažymėjimą, sveikatos būklė dirbti sunkesnį fizinį darbą taip pat neleidžia. Taip pat pirmos instancijos teismas neteisingai vertino visas baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimo naudotis specialia teise, turto konfiskavimo, bylos aplinkybes ir nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų bei skyrė per didelę, neproporcingą padarytam nusikaltimui bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras pranešė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama K. S. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, bei sušvelninti jam paskirtą baudą ir sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
5. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
6. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gautas nuteistojo K. S. kolegos V. P. prašymas perduoti K. S. pagal laidavimą jo atsakomybėn. Teisiamojo posėdžio metu V. P. taip pat prašė K. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodydamas, kad galės daryti jam teigiamą įtaką, kadangi jį pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) metų, kartu dirba bei kartu leidžia laisvalaikį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė BK 40 straipsnio nuostatų netaikyti ir K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės neatleisti dėl to, kad nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
7. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.
8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. S. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos nebegalioja, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, savo veiksmais turtinės ir neturtinės žalos nepadarė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirbo (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
9. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimą naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą, tinkamai atsižvelgė į inkriminuojamos veikos pobūdį, tai yra transporto priemonės vairavimą, kai nustatytas sunkus – 3,21 promilės neblaivumas, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, bei pagrįstai nurodė, jog uždraudimas naudotis specialia teise yra būtinas, siekiant užkirsti kelią galimų analogiškų nusikalstamų veikų darymui. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio skundo dalis dėl uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones termino sutrumpinimo, netenkinama. Įvertinant K. S. asmenybę bei nustatyto sunkaus neblaivumo laipsnį jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę, sustabdymo dienos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) d. (1 t. b. l. 99-101).
10. Taip pat pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydį, įvertindama padarytos veikos pavojingumą, taip pat tai, kad žalos kitiems asmenims padaryta nebuvo, bei tai, kad kartu skiriama ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį, kurio vertė 1 612 eurų, nustato didesnį nei minimalus – 20 MGL (1 000 eurų) ir nustato 1 (vienerių) metų terminą įmokos sumokėjimui.
11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad K. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 40,50 eurų ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. S. šiuo metu nedirba, ankstesnių metų pajamos buvo 2 224 eurų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms K. S. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už K. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį dėl K. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį panaikinti.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, K. S., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį V. P. atsakomybei, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą K. S. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, K. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę:
- 20 MGL (1 000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Išaiškinti K. S., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. P. kad jis, būdama laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš K. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.