Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Benerta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, kuria iškelta minėtos atsakovės bankroto byla pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovės UAB ,,Benerta“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2017-09-29 duomenimis sudarė 2 729,39 Eur. Įsiskolinimas susidaręs nuo 2015 m., taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs, antstolis grąžino vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu. Atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, VSDFV biudžetui skolinga 553,22 Eur, įmonėje yra tik 1 apdraustas asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi iškėlė atsakovės bankroto bylą dėl jos nemokumo.Teismas nustatė, kad 2018-02-05 balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 27 467 Eur (2 084 Eur ilgalaikio turto ir 25 383 Eur trumpalaikio turto), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 950 Eur, iš jų – 4 257 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Pasak teismo, pagal šiuos duomenis atsakovės pradelsti įsiskolinimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau teismas įmonės balanse įrašytus duomenis vertino kritiškai. Teismas nurodė, kad įmonės ilgalaikio turto vertė sudaro tik 2 084 Eur, o finansiniai įsipareigojimai – 7 950 Eur. Nors atsakovė nurodė, kad dalis jų (3 473,45 Eur) yra atidėti, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįvykdė teismo reikalavimo pateikti įrodymus iš ko susideda jos turtas, todėl sprendė, kad balanse nurodyta turto vertė neatitinka tikrovės. Taip pat įvertino tą faktą, kad įmonės veikla yra nuostolinga. Iš viešųjų registrų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, įmonėje nėra apdraustųjų asmenų, todėl teismas sprendė, kad ji nevykdo veiklos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas iškėlė atsakovės bankroto bylą nepaisant to, kad pagal atsakovės pateiktus finansinius duomenis jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Teismas atsakovės pateiktus duomenis vertino kritiškai, nors neturėjo tam jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pagal 2018-02-05 įmonės balansą ji turi turto už 27 467 Eur, per vienerius metus mokėtinos skolos sudaro 4 257 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 7 950 Eur. Taigi teismas be teisinio pagrindo mokiam subjektui iškėlė bankroto bylą.Teismas nevertino to fakto, kad ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi tikrovės neatitinkančius faktus, t. y. kad atsakovė turi 2 729,39 Eur įsiskolinimą VMI, kai realiai skola tuo metu buvo 1 718,57 Eur, neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus dėl skolos susidarymo aplinkybių ir ketinimo grąžinti skolą. Teismas nevertino atsakovės pateiktų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė 2018-02-05 sumokėjo 555,74 Eur VSDFV įsiskolinimą ir 444 Eur skolą ieškovei. Be to, kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad 2018-02-12 atsakovė ieškovei sumokėjo 1 413 Eur sumą, t. y. padengė įsiskolinimą. Tuo tarpu su įmonės kreditorė 2018-02-14 UAB „RTA grupė“ sutiko pratęsti įsiskolinimo apmokėjimo terminą.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė VMI prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra pagal joje surinktus įrodymus. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:Viešųjų registrų duomenimis atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, dirba tik vienas bendrovės vadovas, daugiau apdraustųjų nėra, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė faktiškai veiklos nevykdo.Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškinyje nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai, t. y. kad reali skola valstybės biudžetui buvo mažesnė (1 718,57 Eur) nei nurodyta VMI pareiškime. Iš VMI 2015-07-10 nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš atsakovės sąskaitos aiškiai matyti, kad VMI jau nuo 2015 m. liepos mėn. pradėjo vykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš atsakovės lėšų. Atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-09-29 duomenimis buvo 2 729,39 Eur. Tik 2018 m. – po to, kai atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – ji 2018-01-25 ir 2018-02-05 padengė dalį turimos mokestinės nepriemokos. Atsakovė iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo atsiskaičiusi su ieškove. Atsakovės įsiskolinimas VMI 2018-02-07 duomenimis buvo 1 412,78 Eur. Tik 2018-02-13, y. po to, kai skundžiama nutartimi buvo iškelta atsakovės bankroto byla, ji sumokėjo likusį 1 413 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas atsakovės bankroto bylos dėl nemokumo iškėlimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki įmonė ĮBĮ prasme ir šiuo pagrindu iškėlė jai bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį nemokumas, kaip pagrindas iškelti bankroto bylą, yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Atsakovės sudarytame 2018-02-05 balanse įrašyta, kad įmonė turi turto už 27 467 Eur sumą. Atsakovės pateiktame jos kreditorių sąraše nurodyta, kad atsakovė turi 7 950 Eur finansinių įsipareigojimų. Šiame sąraše įrašytas ir 1 412,78 Eur įsiskolinimas VMI bei 2 650,50 Eur įsiskolinimas kreditorei UAB ,,RTA grupė“. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė (VMI) patvirtino, kad atsakovė su ja visiškai atsiskaitė. Taip pat kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė vieno iš kreditoriaus – UAB ,,RTA grupė“ – pranešimą dėl susitarimo pratęsti įsiskolinimo terminą iki 2018-05-31. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovės kreditorių sąraše nurodytas jos 7 950 Eur įsiskolinimas mažintinas VMI ir UAB ,,RTA grupė“ mokėtinomis sumomis, kadangi įsiskolinimas VMI padengtas, o įsiskolinimo UAB ,,RTA grupė“ mokėjimas atidėtas, todėl nėra pradelstas. Tuo tarpu sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo reikšmingas yra turto vertės ir pradelstų įsiskolinimų santykis (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tokiu būdu atsakovės pradelsti įsiskolinimai sudaro 3 886,72 Eur (7 950 Eur – 1 412,78 Eur – 2 650,50 Eur). Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė padengė 555,74 Eur įsiskolinimą VSDFV (kuris, atsižvelgiant į tai, nebuvo įtrauktas į atsakovės įsipareigojimų sąrašą). Nors atsakovė nurodo, kad skolos mokėjimo terminai atidėti ir daliai kitų kreditorių (kurių bendra reikalavimų suma yra 3 473,45 Eur), tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 str.). Kaip matyti iš atsakovės balanse nurodyto turto ir pradelstų įsiskolinimų santykio (turtas – 27 467 Eur, pradelsti įsiskolinimai – 3 886,72 Eur), atsakovė neatitinka nemokios įmonės, kaip tai nustatyta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kriterijaus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės teisingai atsižvelgė į tai, kad atsakovė neįvykdė teismo reikalavimo pateikti įrodymus, patvirtinančius iš ko susideda jos turtas. Kita vertus, atsižvelgiant į nustatytą turto ir pradelstų įsiskolinimų santykį (turto vertė, nurodyta įmonės balanse, žymiai viršija įmonės pradelstus įsiskolinimus), aplinkybę, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu visiškai atsiskaitė su ieškove (VMI) ir trečiuoju asmeniu (VSDFV) ir šiuo metu pradelstų įsiskolinimų valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams neturi, faktą, kad, atsakovei padengus įsiskolinimus VMI ir VSDFV, asmenų, suinteresuotų bankroto bylos iškėlimu atsakovei, iš esmės neliko, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo dėl jos nemokumo atmesti. Kitokių pagrindų iškelti atsakovės bankroto bylą, įtvirtintų ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1-2 punktuose, nenustatyta. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendžiamas iš esmės – ieškinys dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atmesti.