Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovams Gabrieliui Ramonui ir Mariui Staniuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J., būdamas AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus (toliau – ir Banko skyrius) valdytoju ir privalėdamas organizuoti kokybišką, ir efektyvų Banko skyriaus darbą bei atsakyti už Banko skyriaus veiklos organizavimą, taip pat, būdamas atsakingas už AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos nutarimų, įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą Banko skyriuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 ir 12 straipsnių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 4, 12 ir 14.2 punktų bei Lietuvos banko valdybos 2008-05-15 nutarimo Nr. 82 (su 2012-01-12 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-6 padarytais pakeitimais) Dėl kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui 10.2 ir 10.3 punktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 30 d. nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų:

AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje nebuvo nustatoma naudos gavėjo tapatybė prieš keičiant grynuosius pinigus, kai keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje, pildant lėšų kilmės anketą, nebuvo tinkamai nustatomi tikrieji naudos gavėjai, t.y. tikrasis naudos gavėjas nebuvo identifikuojamas iki fizinio asmens, tais atvejais, kai keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 15000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Šiais savo veiksmais P. J. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu P. J. savo kaltės jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu nepripažino ir paaiškino, kad jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, kadangi AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje, tiek keičiant grynuosius pinigus, kai keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, tiek keičiant grynuosius pinigus, kai keičiamų grynųjų pinigų suma buvo nuo 15000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, buvo nustatinėjama tiek asmens keičiančio grynuosius pinigus, tiek naudos gavėjo tapatybė. P. J. teigimu, keičiant grynuosius pinigus, kai keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 6000 eurų, Banko skyriaus darbuotojas grynuosius pinigus keičiančio asmens paklausdavo kam priklauso keičiami pinigai ir gavęs atsakymą ar tai fizinio asmens pinigai ar juridinio asmens, užpildydavo atitinkamą blanką, kurį vėliau pasirašydavo. P. J. nuomone, banko kliento atsakymo apie pinigų priklausomybę visiškai pakanka, kad būtų nustatytas naudos gavėjas, o pildyti lėšų kilmės anketą, jo nuomone, nebuvo jokio reikalo. Be to, P. J. teigimu, AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos nutarimu buvo nustatyta skirtinga klientų aptarnavimo tvarka nei kituose AB (duomenys neskelbtini) banko skyriuose, todėl Banko skyriaus darbuotojai visus kliento, tiek fizinio asmens, tiek juridinio asmens, duomenis įrašydavo į duomenų anketą, kurios pavyzdžiai yra byloje (pvz., T. 3., b.l. 53) ir kurios visiškai pakanka, vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Visi Banko skyriaus dokumentai daugelį metų, kiekvieną dieną, buvo pateikiami AB (duomenys neskelbtini) banko centriniam skyriui, tačiau jam, kaip Banko skyriaus valdytojui, niekas jokių pretenzijų nereiškė, todėl P. J. mano, kad AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyrius dirbo taip, kaip iš jo reikalavo AB (duomenys neskelbtini) bankas ir jo valdymo bei priežiūros organai. Atsižvelgdamas į tai, P. J. teigia, kad jis negali atsakyti už AB (duomenys neskelbtini) banko, kaip finansų institucijos veiksmus, jeigu AB (duomenys neskelbtini) banko veikloje buvo pažeidimų, o jeigu pažeidimus darė jo vadovaujamo Banko skyriaus darbuotojai, jie ir turi atsakyti už savo veiksmus, todėl P. J. teigimu, jis negali būti jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektu.

Nepaisant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. J. savo kaltės nepripažinimo, jo kaltė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymu, įrodoma šiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris pažeidžia Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarką.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 punktuose nustatyta, kad klientas, tai asmuo, atliekantis pinigines operacijas arba sudarantis sandorius su finansų įstaiga ar kitu subjektu, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, kitas biudžetines įstaigas, Lietuvos banką, valstybės ar savivaldybių fondus, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, o naudos gavėjas – fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla. Naudos gavėju laikoma:

1) juridiniame asmenyje – fizinis asmuo, kuris turi arba kontroliuoja juridinį asmenį tiesiogiai arba netiesiogiai turėdamas arba kontroliuodamas pakankamą to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių procentą, įskaitant per pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus bendroves, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, atitinkantys Europos Bendrijos teisės aktus, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai (šiam kriterijui pasiekti pakanka 25 procentų ir vienos akcijos); taip pat fizinis asmuo, kuris kitaip kontroliuoja juridinio asmens valdymą;

2) administruojančiame ir lėšas skirstančiame juridiniame asmenyje – fizinis asmuo, kuriam priklauso 25 procentai ar daugiau juridinio asmens turto (jei būsimieji naudos gavėjai yra žinomi); asmenų, kurių interesams atstovauti šis juridinis asmuo yra sukurtas arba kurių interesams jis šiuo metu atstovauja, grupė (jei asmenys, gaunantys naudos iš juridinio asmens, dar nėra žinomi); fizinis asmuo, kuris kontroliuoja 25 procentus ar daugiau juridinio asmens turto.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktuose yra įtvirtinta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta, taip pat prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kai šios operacijos atliekamos ne savo vardu, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo nustatyti kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tikrąją tapatybę (Įstatymo 12 straipsnis), be to, finansų įstaigos ir kiti subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų subjektų turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus – žinias apie lėšų šaltinį (Įstatymo 9 straipsnio 9 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintomis (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklėmis ir Lietuvos banko valdyba 2008-05-15 nutarimu Nr. 82 (su 2012-01-12 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-6 padarytais pakeitimais) Dėl kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, nustatė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu (toliau – ir Įstatymas) nustatytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką, pagal kurią finansų įstaigos ir kiti subjektai, Įstatymo nustatytais atvejais privalantys nustatyti kliento tapatybę, privalo reikalauti iš kliento – juridinio asmens jo tapatybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose yra šie duomenys – pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas (jeigu toks kodas yra suteiktas), registracijos išrašas ir jo išdavimo data, juridinio asmens vardu pagal įgaliojimą veikiančių atstovų duomenys, juridinio asmens veiklos rūšys, dalykinių santykių tikslai, objektas ir ūkinės komercinės veiklos pobūdis, o finansų įstaigos ir kiti subjektai, nustatydami naudos gavėjo tapatybę, privalo pareikalauti iš kliento, kad būtų pateikti šie duomenys apie naudos gavėjo tapatybę: vardas (-ai); pavardė (-ės); asmens kodas ar kita unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti. Be to, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi pateikti prašymą klientui nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informacija apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta ir patikrinti kliento pateiktus dokumentus bei informaciją apie naudos gavėją, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, o pateiktų duomenų teisingumą klientas turi patvirtinti parašu ir (arba) antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus) savo byloje ar anketoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų taisyklių 4 ir 12 punktai (redakcija, galiojusi iki 2013-01-12) bei 14.2 punktas). Kad kredito įstaigos privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tikrąją tapatybę prieš atliekant vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta, taip pat prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kredito įstaigas 2008-05-15 nutarimu Nr. 82 įpareigojo ir Lietuvos banko valdyba (Nutarimo 10.2 ir 10.3 punktai).

Šie Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu ir minėtais teisės aktais nustatyti reikalavimai AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje vykdomi nebuvo. Šią aplinkybė teismo posėdžio metu netiesiogiai patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. J., teigdamas, kad buvo pildoma tik AB (duomenys neskelbtini) banko Atitikties ir priežiūros skyriui adresuota <...>Duomenų apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytą ribą<...> anketa ( T. 3., b.l. 12 – 66), kurią pildė Banko skyriaus darbuotojas. Tačiau, susipažinus su šios anketos turiniu matyti, kad naudos gavėjo tikroji tapatybė nebuvo nustatoma ir kliento pateikti duomenys nebuvo tikrinami Įstatymo ir teisės aktų nustatyta tvarka. Kad Banko skyriuje buvo pildomos būtent tokios formos anketos, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja – buvusi AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus darbuotoja - A. Z.. Liudytoja A. Z. teismo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad ji visais atvejais pildė lėšų kilmės anketą, kaip buvo reikalaujama AB (duomenys neskelbtini) banko vidaus norminiais aktais, tačiau kodėl jos pildytų lėšų kilmės anketų nėra klientų bylose, paaiškinti negalėjo.

Institucijos, surašiusios P. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas teismo posėdžio metu prašė pradėti liudytojos A. Z. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos procesą pagal ATPK 187² straipsnį dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Asmens parodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra duomenų apie įrodinėtinas aplinkybes šaltinis, todėl vertinant liudytojų parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad asmuo, veikdamas tiesiogine tyčia ir suprasdamas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje, būdamas liudytoju, jis teikia žinomai melagingus parodymus ir nori taip veikti. Jeigu asmuo, teikdamas parodymus suklydo, jis administracinėn atsakomybėn netrauktinas.

Liudytojos A. Z. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos liudytoja A. Z. galėjo suvokti, pildydama AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje nustatytos formos <...>Duomenų apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytą ribą<...> anketą, ir sąžiningai klysti, manydama, kad ši anketa yra lėšų kilmės anketa, kadangi AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje lėšų kilmės anketos tais atvejais, kai keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, bet neviršija 15000 eurų, pildomos nebuvo. Kadangi šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad liudytoja A. Z., veikdama tiesiogine tyčia ir suprasdama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje, ji būdama liudytoja, teikia žinomai melagingus parodymus ir nori taip veikti, pradėti liudytojos A. Z. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos procesą pagal ATPK 187² straipsnį dėl melagingų parodymų teikimo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, nėra pagrindo.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2013 metų liepos mėnesio jis pradėjo dirbti AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus valdytoju, o prieš tai jis dirbo AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo valdytojo pavaduotoju. Liudytojo V. K. teigimu, visi AB (duomenys neskelbtini) banko skyriai savo veikloje privalėjo vykdyti įstatymų, kitų teisės aktų ir AB (duomenys neskelbtini) banko vidaus norminius aktus, su kuriais visi darbuotojai buvo supažindinami pasirašytinai, ir reikalavimai visiems AB (duomenys neskelbtini) banko skyriams buvo vienodi, o AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriui jokios išimtys nebuvo daromos. AB (duomenys neskelbtini) banko valdyba buvo priėmusi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų įgyvendinimo tvarką, kurios privalėjo laikytis visi AB (duomenys neskelbtini) banko skyriai, tačiau kokia tvarka buvo AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje iki 2013 metų liepos mėnesio, kai jam vadovavo P. J., liudytojas V. K. pasakyti negalėjo.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių dokumentų (T. 1., b.l. 44-52) matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) banko valdyba 2012-04-26 (įsigaliojo 2012-05-14) priėmė nutarimą Nr. V-21/6, kuriuo patvirtino AB (duomenys neskelbtini) banko klientų tapatybės nustatymo tvarką, pagal kurią ši tvarka yra taikoma ir prieš atliekant vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarant sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta, taip pat prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (Tvarkos 2.1.2 ir 2.1.3 punktai). Pagal AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos patvirtintą klientų tapatybės nustatymo tvarką, tapatybės nustatymas – tai konkrečios asmeninės informacijos apie klientą, jo atstovus ir naudos gavėjus reikalavimas, rinkimas ir patikrinimas (Tvarkos 4.1 punktas), o už Tvarkos nuostatų pažeidimus Banko darbuotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir AB (duomenys neskelbtini) banko nustatyta tvarka (Tvarkos 10.3 punktas).

Liudytoja – AB (duomenys neskelbtini) banko Atitikties ir prevencijos departamento direktorė – A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad visiems AB (duomenys neskelbtini) banko skyriams buvo nustatyta vienoda banko klientų tapatybės nustatymo tvarka, pagal kurią visi banko skyriai privalėjo nustatyti tiek kliento, tiek naudos gavėjo tikrąją tapatybę. Liudytojos A. V. teigimu, ji nežino ar P. J., vadovaudamas AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriui, vykdė AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos nutarimą dėl banko klientų tapatybės nustatymo tvarkos, tačiau atlikus Banko skyriaus patikrinimą buvo nustatyta, kad prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ir neviršija 15000 eurų, kliento ir naudos gavėjo tapatybė nebuvo nustatoma, kaip to reikalauja AB (duomenys neskelbtini) banke nustatyta tvarka, todėl atsižvelgdama į patikrinimo rezultatus, liudytoja A. V. padarė išvadą, kad AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje nebuvo laikomasi AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos nutarimu patvirtintos banko klientų tapatybės nustatymo tvarkos ir atsakomybė dėl šio pažeidimo tenka Banko skyriaus valdytojui. Tačiau liudytojos A. V. nuomone, P. J. padaryti pažeidimai nėra sisteminiai, o turi atsitiktinumo pobūdį ir vertintini kaip klaida dėl nežinojimo.

Sutinkamai su AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus (Padalinio) valdytojo pareigybės (Vadovo) nuostatais, 2009-05-18 patvirtintais AB (duomenys neskelbtini) banko (Banko) Vilniaus filialo valdytojo (T. 2., b.l. 24-26), Padalinio vadovas privalo vykdyti Banko valdybos nutarimus, Banko administracijos vadovo įsakymus, Filialo valdytojo potvarkius, kitus teisėtus Banko administracijos nurodymus ir užtikrinti Padalinio veiklos kontrolę, Banko vidaus darbo procesus ir klientų aptarnavimą reglamentuojančių tvarkų, taisyklių ir procedūrų, reglamentuojančių Padalinio darbą, ir su juo susijusių rizikų valdymą, vykdymą ir laikymąsi (Nuostatų 2.1.4 ir 2.1.5 punktai). Be to, Padalinio vadovas atsako už Padalinio darbuotojų supažindinimą su Banko tarybos, valdybos, Banko komitetų, Banko darbo grupių nutarimais, Banko administracijos vadovo įsakymais, Filialo valdytojo įsakymais, darbuotojų darbą reglamentuojančiomis tvarkomis ir kitais dokumentais pasirašytinai (Nuostatų 2.1.18 punktas), ir privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo pareigas (Nuostatų 3.2.6 punktas).

P. J., būdamas AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus valdytoju ir privalėdamas vykdyti AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos nutarimus ir užtikrinti Banko skyriaus veiklos kontrolę bei klientų aptarnavimą reglamentuojančių tvarkų, taisyklių ir procedūrų besąlygišką laikymąsi, bei atsakyti už AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus veiklos organizavimą, nesiėmė priemonių AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus veiklą organizuoti taip, kad būtų laikomasi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų.

Apibendrindamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. J., pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

Nors P. J. administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje, padarė, būdamas AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus valdytoju, tačiau Banko skyrius nėra savarankiška įmonė, įstaiga ar organizacija, o yra kredito įstaigos (banko) struktūrinis padalinys, todėl P. J. nelaikytinas įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovu ir administracinėn atsakomybėn trauktinas kaip fizinis asmuo.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. J. teismo posėdžio metu teigė, kad dėl AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje nustatytų pažeidimų yra ne jo, o kitų asmenų kaltė, tačiau teismas nevertina AB (duomenys neskelbtini) banko vadovų ir AB (duomenys neskelbtini) banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus atskirų darbuotojų veiksmų, jiems įgyvendinant Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones, kadangi administracinio teisės pažeidimo byla teisme nagrinėjama tik dėl tų asmenų veiksmų (neveikimo), dėl kurių yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

P. J. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. J. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo konkrečias aplinkybes, kad pažeidimas buvo padarytas dėl klaidingai P. J. suprastų ir taikytų taisyklių, o žala jo niekam nebuvo padaryta, taip pat į pažeidėjo asmenybę, kuris anksčiau administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus finansų srityje trauktas nebuvo, ir įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas mano, kad P. J. skirtina minimali ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalies sankcijoje fiziniam asmeniui numatyta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalimi, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

P. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam dviejų tūkstančių litų dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.