- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- 1-47-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-02358-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- V. P., R. B.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Ekonomiškas būstas“
- Advokatai
- Artūras Melisiakas, Aldevinas Antanas Švedas
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.3Privilegijuotas sukčiavimas (BK 182 str. 3 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse;
R. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-04-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2007-05-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti bausmę; 2) 2007-09-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2006-04-13 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 11 mėn. laisvės atėmimo, 2007-11-29 paleistas lygtinai neatlikus 5 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės; 3) 2009-09-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 4) 2010-09-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2009-09-09 nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 5) 2011-01-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį ir 284 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; subendrinus su 2010-09-27 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. P., 2014-06-25 apie 11 val. degalinėje „Statoil“, esančioje Vilniuje, šalia pastato, Sporto g. 16A, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, V. M. melagingai prisistatęs UAB „Velkor“ darbuotoju, susitarė dėl prekių pardavimo, neva priimdamas užsakymą dėl 6,5 m³ medienos gaminių pardavimo, paėmė iš V. M. 500 Lt grynųjų pinigų kaip avansą, įsipareigodamas medieną pristatyti 2014-06-30, tačiau prekių nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą – V. M. priklausantį nedidelės vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. M. 500 Lt (144,81 €) turtinę žalą.
Kaltinamieji V. P. ir R. B., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
V. P. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014-07-18, paėmė R. B. sąskaitos Nr. Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB DnB banke duomenis, kuriuos R. B. jam padiktavo, po ko, 2014-07-04, apie 14.30 val. Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima“, Žaliųjų ežerų g. Nr. 138, turėdamas tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą turtą, UAB „Ekonomiškas būstas“ darbuotojui T. S. melagingai prisistatęs UAB „Velkor“ darbuotoju, susitarė dėl prekių pardavimo, neva priėmė užsakymą dėl 12 m³ medienos gaminių pardavimo ir paėmė iš UAB „Ekonomiškas būstas“ darbuotojo T. S. 1000 Lt grynųjų pinigų kaip avansą, įsipareigodamas medieną pristatyti iki 2014-07-19, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-07-18 telefonu T. S. nurodė pervesti likusią sutartą sumą, t. y. 4000 Lt į nurodytą R. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014-07-18 UAB „Ekonomiškas būstas“ pervedus į nurodytą sąskaitą 4000 Lt, savo įsipareigojimų jis neįvykdė, t. y. prekių nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu savo naudai V. P. ir R. B. apgaule įgijo svetimą – UAB „Ekonomiškas būstas“ priklausantį, turtą, padarydami UAB „Ekonomiškas būstas” 5000 Lt (1448,10 €) turtinę žalą.
Kaltinamasis V. P. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotu dviejų nusikalstamų veikų pripažino pilnai. Jis paaiškino, kad prisistatė įmonės darbuotoju ir žadėjo asmenims pristatyti medieną. Jis paimdavo avansus, bet medienos nepristatydavo. Antro nusikaltimo atveju jis nurodė, kad iš UAB „Ekonomiškas būstas“ atstovo paėmė grynais 1000 Lt ir vėliau paprašė pervesti dar 4000 Lt už medieną į R. B. sąskaitą, tačiau tiksliai ką buvo susitaręs su pastaruoju neatsimena. Dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta pilnai, su padaryta žala sutinka pilnai, žalą žada atlyginti.
Kaltinamasis R. B. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad jis su UAB „Ekonomiškas būstas“ ryšių neturėjo, tačiau jam paskambino V. P. ir paprašė už užmokestį pasinaudoti sąskaita. Jis suprato, kad tai nelegalu, tačiau tą pačią dieną nuėjo į banką ir atsidarė sąskaitą. Kai jam paskambino iš UAB „Ekonomiškas būstas“, jis pasakė, kad tai įmonės sąskaita ir į ją už medieną jie gali sumokėti pinigus, nes taip buvo sakęs jam V. P.. Dėl savo padarytų veiksmų gailisi, sutinka su civiliniu ieškiniu dėl 4000 Lt.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014 m. gegužės pradžioje suradęs skelbimą apie parduodamą medieną ir jos gaminius, paskambino nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini). Susitiko su šiuo asmeniu. Jis prisistatė kaip V. P., kuriam apie 35 metų amžiaus. Kadangi tuo metu atstovavo UAB „Edifica“ ir mediena buvo skirta jai, avansas už šią medieną buvo pervestas iš pastarosios įmonės banko sąskaitos į UAB „Velkor“ banko sąskaitą. V. P. buvo kaip tarpininkas. Ar jis dirba ar nedirba šioje įmonėje, nežino, nesidomėjo, tačiau taip suprato, kad dirba. Kas jam atsiuntė sąskaitą, neprisimena, arba V., arba įmonės vadovas V. V.. Taigi šis pirmas jo sandoris, kuro tarpininkas buvo V. P., buvo sėkmingas. 2014-06-23 jis vėl paskambino V. P. telefonu (duomenys neskelbtini), paprašė vėl organizuoti medienos, tačiau jau kaip fiziniam asmeniui, o ne įmonei. Jis sutiko. Šį kartą jis avansą pervedė ne į įmonės sąskaitą, o atidavė į rankas V. P. 2014-06-25 Sporto g. 16A, Vilniuje, degalinėje „Statoil“. V. P. davė 500 Lt. Pagal šį jų susitarimą jis turėjo jam pristatyti 6,5 m³ medienos už 4000 Lt adresu Kalvarijų g. 177, Vilniuje. Sandoris buvo žodinis, rašytinių dokumentų neturi. Kai gavo pinigus, V. P. ėmė vengti su juo bendrauti. Paskutinį kartą pakėlė ragelį 2014-06-27. Iki šios dienos jis su juo susisiekti negali, mediena jam nepristatyta. 2014-06-30 negavęs medienos ir nesusisiekęs su V. P., paskambino UAB „Velkor“ vadovui V. V. tel. (duomenys neskelbtini). Iš jo sužinojo, kad V. jokios medienos neužsakė, jie jos neturi ir nieko apie tai nežino. V. V. paaiškino, kad V. dažnai taip daro, t. y. paima iš žmonių pinigus ir dingsta, o taip pat nurodė, kad V. gyvena (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nors V. P. asmens dokumentų jis netikrino, tačiau žino, kad tai jis, nes matė jo profilį facebook.com, jis siuntė jam el. laiškus su tokiu vardu ir pavarde, be to, kai bendravo su V. V., jis jam patvirtino, kad tai tas pats asmuo. Iš viso jam padaryta 500 Lt turtinė žala (1 t., b. l. 52, 53).
Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad V. M. yra jo kaimynas, tarpusavio santykiai draugiški. 2014 m. birželio mėn. pabaigoje, galimai 25 d., kuomet jis buvo susitikęs su V. M. namo kieme, pastarasis jam sakė, kad užsisakė medienos ir kad atvyks į susitikimą asmuo, kuriam perduos pinigus. Jis matė, kad apie 11 val. V. nuėjo į šalia esančią degalinę „Statoil“, kur susitiko su jam nepažįstamu vyriškiu. Tą vyriškį jis matė pirmą kartą, stebėjo gan iš toli, maždaug iš 10 metrų atstumo, todėl jo veido bruožų neįsidėmėjo. Taip pat matė, kad V. M., susitikęs su vyriškiu šalia degalinės pastato, perdavė jam pinigus. Kiek pinigų perdavė, jis nematė, bet po to V. sakė, kad perdavė tam vyriškiui už perkamą medieną 500 Lt. Vėliau susitikus kaimyną V. M., pastarasis jam pasakojo, kad medienos vyriškis jam nepristatė, pinigų negrąžino, o to vyriškio jis negali surasti. Vyriškio duomenų V. M. jam neminėjo (1 t., b. l. 57, 58).
Liudytojas T. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis dirba UAB „Ekonomiškas būstas“ projektų vadovu. 2014-07-04 pažįstamas jam parekomendavo vieno asmens paslaugas, kuris lentpjūvėje priiminėja užsakymus, nes jų įmonei buvo reikalinga mediena. Tas asmuo buvo V. P., kuriam jis 2014-07-04- paskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jie susitarė dėl medienos pirkimo. Tą pačią dieną apie 14.30 val. jis su minėtu asmeniu susitiko prie parduotuvės „Maxima“, esančios Žaliųjų ežerų g. 138, Vilniuje. Su prisistačiusiu V. P. susitarė, kad iš įmonės UAB „Velkor“, kurioje jis sakėsi dirbantis, UAB „Ekonomiškas būstas“ nupirks apie 14 m³ medienos (lentų), reikalingų namų statybai. V. P. paprašė 1000 Lt avanso, kuriuos jis jam perdavė grynaisiais pinigais. V. P. patvirtino medienos užsakymo lape, kad pinigus gavo ir įsipareigojo, kad 2014-07-18 mediena bus pristatyta, po ko, atvežus medieną, galutinai bus atsiskaityta. 2014-07-18 pirmoje dienos pusėje jam telefonu paskambino V. P. ir pasakė, kad mediena yra paruošta ir 2014-07-19 bus pristatyta įmonei bei nurodė į jo įmonės, kurioje dirba, sąskaitą pervesti 4000 Lt ir padiktavo įmonės direktoriaus – R. B., telefono numerį, t. y. (duomenys neskelbtini). Paskambinus šiuo numeriu, atsiliepęs vyriškis patikino, kad mediena 2014-07-19 bus pristatyta. V. P. telefono žinute jam atsiuntė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią jis pervedė 4000 Lt. 2014-07-19 medienos niekas nepristatė, o susisiekus su V. P., jis pradėjo teisintis, kad sugedo automobilis, kad medieną atveš kitą dieną. 2014-07-21 ir 2014-07-23 parašė, kad mediena bus po pietų, bet nuo to laiko V. P. dingo, susisiekti nepavyko. 2014-08-13 jis nuvažiavo į UAB „Velkor“, kur, pabendravus su vienu iš darbuotoju, kurio duomenų nežino, pastarasis paaiškino, kad anksčiau V. P. dirbo įmonėje, tačiau jau du mėnesiai nebedirba, o bendraujant su kitu darbuotoju, kurio duomenų nežino, pastarasis jam pasakė, kad V. P. niekada įmonėje nedirbo. Susisiekus internete rastu telefono numeriu su įmonės direktoriumi, pastarasis paaiškino, kad V. P. niekada nėra dirbęs įmonėje UAB „Velkor“. 2014-07-22 portale „Facebook“ jis įvedė V. P. duomenis ir pamatė fotonuotrauką asmens, su kuriuo buvo susitaręs dėl medienos pristatymo. Portale „Facebook“ jis bandė su V. P. susisiekti, tačiau jam nepavyko (1 t., b. l. 24, 25).
Liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad yra UAB „Velkor“ direktorius. Įmonės veikla susijusi su medienos apdirbimu ir medienos gaminių prekyba. Visus savo darbuotojus jis pažįsta, bet V. P. jų įmonėje niekada nėra dirbęs nei oficialiai, nei neoficialiai. Įmonėje darbuotojų paprastai dirba apie 6 žmones, visus juos pažįsta. Asmuo vardu V. niekada įmonėje nedirbo. Iš įmonės darbuotojų nėra girdėjęs apie V. P. ir kad jis būtų dirbęs ar padėjęs atlikti darbus. Apie V. P. jis pirmą kartą išgirdo, kai jam 2014 m. vasaros viduryje paskambino V. M. prisistatęs nepažįstamas asmuo ir teiravosi dėl medienos, kurią, neva, turėjo jam pristatyti. Jis patvirtino, kad V. P. nedirbo ir nedirba UAB „Velkor“. Vyriškis pasakė, kad iš jo pastarasis paėmė pinigus, prisistatė UAB „Velkor“ darbuotoju ir prižadėjo atvežti jam medienos. Jis V. M. prižadėjo pasiteirauti savo darbuotojų, ar kas nors žino apie V. P.. Paklausė apie jį, tačiau niekas jam nesakė, kad jis kaip nors susijęs su įmone. Vėliau jis išsiaiškino, kad V. P. jis pažįsta iš matymo, nors bendravęs su juo nėra nė karto. Aiškinosi, nes V. M. prižadėjo sužinoti ką nors apie jo gyvenamąją vietą, nes jis kažkur tame rajone gyvena. Galimai yra jį matęs savo rajone, t. y. Valčiūnuose, nes jis kažkur tame rajone gyvena. Apie tai, kad jis apgaule įgijo iš UAB „Ekonomiškas būstas“ 5000 Lt, prisistatęs UAB „Velkor“ darbuotoju, nieko nežinojo. R. B. nepažįsta, nieko nežino apie tokį asmenį. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 45, 46).
Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad į R. B. banko sąskaitą 2014-07-18 UAB „Ekonomiškas būstas“ pervedė 4000 Lt (1 t., b. l. 42-44).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas T. Simanavičius atpažino V. P., kaip asmenį, su kuriuo jis tarėsi dėl medienos pirkimo ir kuriam perdavė pinigus (1 t., b. l. 26, 27).
Šių, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų bei BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų, įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam V. P. pareikštą kaltinimą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir kaltinamiesiems V. P. bei R. B. pareikštą kaltinimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kaltinamųjų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip sukčiavimas. Kaltinamasis V. P. puikiai suprato, kad prisistatinėjo įmonės, kurioje nedirba vardu, medienos, kurią žadėjo parduoti, neturėjo ir negalėjo jos pristatyti, tačiau žadėjo tai daryti ir ėmė už tai pinigus. Kaltinamasis R. B. suprato, kad pervesti į jo sąskaitą pinigai gauti apgaulės būdu, nors tiksliai ir nežinojo kaip. Tačiau jis taip pat realizavo objektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi jis, susitaręs su V. P., patvirtino jam skambinusiam asmeniui, kad mediena paruošta, kad pinigus galima pervesti į sąskaitą, nors žinojo, kad jokios medienos nėra. Tokie kaltinamojo V. P. veiksmai pirmu atveju teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, o antru atveju V. P. ir R. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, įvykdytas bendrininkų grupėje.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. P. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas), žalos neatlygino, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (nedirba). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis neteistas. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos galimos skirti bausmės vidurkis, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.
Skirdamas R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis ankščiau teistas 5 kartus, oficialiai nedirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. R. B. yra teisiamas 6 kartą, jis teistas 5 kartus, teistas už įvairius nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, praėjus pakankamai nedideliam laiko tarpui jį paleidus iš įkalinimo įstaigos (apie 1 metus). Tai leidžia spręsti, kad ankščiau skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko. R. B. nedirba, žalos neatlygino. Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta už nusikaltimą kaltinamajam skiriant tik laisvės atėmimo, bausmę, tačiau artimesnes sankcijoje numatytų bausmių minimumui.
Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014).
Vertinant BK 75 straipsnio taikymo galimybes, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis prieš padarant šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo ne taip senai atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Tačiau po šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo 2014 m. liepos mėnesį daugiau ikiteisminio tyrimų pradėtų nėra, kaltinamasis nurodo, jog sukūrė šeimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam R. B. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl kaltinamajam R. B. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, per pirmus 10 laisvės atėmimo atidėjimo bausmės mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Baudžiamojoje byloje V. M. pareiškė 144,81 € civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kadangi žala nukentėjusiajam padaryta dėl kaltinamojo V. P. nusikalstamų veikų, kaltinamasis su jo dydžiu sutinka, nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Baudžiamojoje byloje UAB „Ekonomiškas būstas“ pareiškė 1448,10 € civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kadangi žala nukentėjusiajam padaryta dėl bendrų kaltinamųjų V. P. ir R. B. nusikalstamų veikų, civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nėra svarbu, kad 1000 Lt buvo sumokėti tik V. P., o kita dalis – 4000 Lt, R. B., nusikaltimas buvo padarytas abiejų asmenų veiksmais, todėl ir visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą jie privalo atlyginti solidariai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje ir nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje bei jam paskirti:
pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. P. subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais įpareigoti V. P. per pirmus 3 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per pirmus 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios atlyginti pusę nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (72,4 € atlyginti V. M. ir 724,05 € atlyginti UAB „Ekonomiškas būstas“).
Į bausmės laiką įskaityti V. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-10-28 iki 2014-10-29 (viena diena) ir nuo 2017- 01-03 iki 2017-01-04 (dvi dienas).
Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir V. P. paleisti teismo posėdžių salėje.
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje bei jam paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. B., vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, per pirmus 10 laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius, atliginti pusę nusikaltimu padarytos turtinės žalos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
V. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. P. 144,81 € nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam V. M..
UAB „Ekonomiškas būstas“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. P. ir R. B. solidariai 1448,10 € nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui civiliniam ieškovui UAB „Ekonomiškas būstas“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.