- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-1889-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00859-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. L., P. L.
- Pareiškėjas
- D. R.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos D. R. pareiškimas dėl skolininko fizinio asmens turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, suinteresuotieji asmenys – P. L., G. L., antstolė Brigita Palavinskienė, P. L. įmonė „Lukoras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja D. R. 2012 m. vasario 23 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė nustatyti P. L. ir G. L. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatant, kad P. L. ir G. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį pastato – veršidės, esančio (duomenys neskelbtini), po l/2 dalį pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2010 m. birželio 18 d. sprendimu priteisė iš atsakovo P. L. ieškovės D. R. naudai 53 550 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2009-12-08) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 457 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2011-06-15 išdavė vykdomąjį raštą dėl 56 507 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. L. trečios eilės išieškotojos D. R. naudai bei 13 247 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko PĮ „Lukoras" L.P. trečios eilės išieškotojos D. R. naudai. Antstolė Brigita Palavinskienė vykdo išieškojimą pagal minėtą vykdomąjį raštą, tačiau jis iki šiol neįvykdytas. Skolininkas P. L. ir jo įmonė turi daug skolų, kurios išieškomos priverstine tvarka, ką patvirtina pridėti patvarkymai. Skolininko P. L. vardu registruotas turtas jau yra parduotas, todėl tikslinga nukreipti išieškojimą į santuokoje įgytą turtą. Išieškojimą vykdanti antstolė nustatė, jog 2010-09-13 buvo areštuotas skolininko sutuoktinės G. L. vardu įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o 2010-04-21 buvo areštuotas skolininko P. L. vardu registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys P. L., P. L. PĮ „Lukoras“ ir G. L. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nedalinti, t.y. nenustatinėti jame skolininko dalies, o likusiame turte nustatyti skolininko dalį – 1/3, o suinteresuoto asmens G. L. – 2/3. Nurodė, jog 0.10 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nedalintinas, nes jis yra suinteresuoto asmens G. L. asmeninis turtas, o G. L. nėra išieškotojos D. R. skolininkė pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-18 sprendimą. Šis sklypas G. L. buvo suteiktas asmeniškai kaip I grupės invalidei, o įsigytas 1994 m. spalio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, už žemės sklypą sumokant jai skirtomis valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 153,17 Lt ir 4,68 Lt grynais pinigais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo G. L. yra I grupės invalidė, gauna menkas pajamas, jos dalis bendrame turte nustatytina didesnė, nei skolininko P. L., t.y. 2/3 dalys turto nustatytinos G. L., o 1/3 dalis - P. L. (CK 3.123 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi patenkino pareiškėjos D. R. prašymą ir nustatė skolininko P. L. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su G. L. taip: kad P. L. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-veršidės ir l/2 dalis pastato-sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini); G. L. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), l/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), l/2 dalis pastato-veršidės ir 1/2 dalis pastato-sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog skolininkas P. L. ir suinteresuotas asmuo G. L. santuoką yra sudarę 1981-06-12. Skolininko P. L. sutuoktinės G. L. vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1994-10-13 pirkimo-pardavimo sutartimi už valstybines vienkartines išmokas (153,17 Lt) ir grynus pinigus (4,68 Lt). Kadangi šis žemės sklypas buvo įgytas suinteresuoto asmens G. L. vardu po santuokos sudarymo, jis laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Teismui nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog žemės sklypas pirktas už asmenines vienkartines G. L. išmokas bei asmenines pinigines lėšas. Teismas nenukrypo nuo lygių dalių principo, dalindamas sutuoktinių turtą, nurodydamas, jog, nors suinteresuotas asmuo G. L. ir yra neįgali bei turi tik 20 proc. darbingumo, tačiau padalinus sutuoktinių turtą lygiomis dalimis, ji turės daug vertingo nekilnojamojo turto, nes vien tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 8 843 000 Lt. Be to sutuoktiniai turi dar kito turto – namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris dar neinventorizuotas, todėl nedalintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. L. prašo nutartį pakeisti, nurodant, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nedalintinas, t.y. jame skolininko P. L. dalies nenustatyti, o likusiame turte nustatyti skolininko P. L. dalį – 1/3, o suinteresuoto asmens G. L. – 2/3. Nurodo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalintinas, nes yra jos asmeninis turtas, kuris buvo suteiktas jai kaip I grupės invalidei, o įsigytas 1994 m. spalio 13 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, už žemės sklypą G. L. sumokant jai skirtomis valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 153,17 Lt ir 4,68 Lt grynais pinigais. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog nepateikta įrodymų, kad žemės sklypas pirktas už asmenines vienkartines išmokas, nes tai numatyta 1994-10-13 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties 2 b punkte. Sutartis nėra nuginčyta ir į bylą nepateikta įrodymų, liudijančių priešingai. Byloje esančiame VĮ Registrų centro išraše minėto žemės sklypo savininku nurodyta tik G. L., viešame registre nėra įrašo, jog šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas nutartyje rėmėsi suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika butų privatizavimo bylose, kuri dėl savo specifikos negali būti taikoma, sprendžiant ginčus dėl kitokių objektų privatizavimo. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo argumentais, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir nurodo, kad ji yra I grupės invalidė, turinti judėjimo negalią, negali užsiimti jokia darbine veikla, jos pajamas sudaro tik gaunamos valstybinės pašalpos, t.y. jos galimybės pasirūpinti savimi ateityje yra ženkliai prastesnės nei sutuoktinio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja D. R. prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, jog žemės sklypas, esantis Aitvarų g. 35, Vilniuje, yra įregistruotas 1994-10-20. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą bei tai, kad žemės sklypas buvo įsigytas ir įregistruotas santuokos metu, šis sklypas laikytinas bendrąja jungtine G. L. ir P. L. nuosavybe ir nėra pagrindo pripažinti šio turto asmenine apeliantės nuosavybe. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo tretiesiems asmenims funkciją ir neatlieka teises nustatančios funkcijos. Nurodo, jog CK 3.117 straipsnis šiuo konkrečiu atveju nėra taikomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė Brigita Palavinskienė, vykdydama išieškojimą pagal Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2011-06-15 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2429-430/2010 dėl skolos išieškojimo iš atsakovo P. L. ieškovės D. R. naudai, patvarkymu pasiūlė išieškotojai CPK 667 straipsnio tvarka kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko P. L. turto dalies, esančio bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo (b.l. 14-15). Išieškotoja D. R. šia galimybe pasinaudojo.CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bylos duomenimis skolininkas P. L. ir suinteresuotas asmuo G. L. santuoką yra sudarę 1981-06-12 (vykdomosios bylos Nr. 0171/11/04423 b.l. 70). Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), G. L. įsigijo privatizavimo būdu už valstybines vienkartines išmokas (153,17 Lt) ir grynus pinigus (4,68 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad sklypas įgytas santuokos metu, laikytina, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog turtas privatizuotas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas pagal SŠK ir CK nuostatas nėra pagrindas šį turtą pripažinti asmenine G. L. nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad iki 2000 m. CK įsigaliojimo (t.y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-551/2006; 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-584/2008; kt.).
CK 3.88 straipsnio 3 dalis numato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Vien tai, kad viešajame registre nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Aitvarų g. 35, įregistruota G. L. vardu, ir tai, kad viešajame registre nebuvo pateikta informacija, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigia fakto, kad sklypas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, jog turto įgijimas tik jos vardu ir to išviešinimas viešame registre leidžia konstatuoti, jog turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta apeliantės valia tokį turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisės aiškinimo ir taikymo praktika butų privatizavimo bylose, kuri dėl savo specifikos negali būti taikoma sprendžiant ginčus dėl kitokių objektų privatizavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-529). Apeliantė G. L. nepateikė teismui įrodymų, kad įsigydama sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo tikslą jį įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn. Be to bylos duomenimis, minėtame sklype apeliantė su sutuoktiniu turi namą, kuriame abu gyvena. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sklypas yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis nustatoma remiantis CPK 667 straipsniu. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje yra išvardytas nebaigtinis sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Vienas iš tokių kriterijų - vieno sutuoktinio sveikatos būklė. Tačiau vien tokio kriterijaus konstatavimas pats savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, nes būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, kadangi įstatyme minimas nukrypimas teismui nėra privalomas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, suinteresuotas asmuo G. L. yra neįgali, turi tik 20 proc. darbingumo. Padalinus sutuoktinių turtą lygiomis dalimis G. L. atiteks pakankamai didelė dalis vertingo nekilnojamojo turto. Be to sutuoktiniai turi ir kito turto - namą (duomenys neskelbtini), kuris dar nėra inventorizuotas, todėl nedalintinas. Šis turtas taip pat liks apeliantės žinioje. Kaip ir kodėl padalijus turtą lygiomis dalimis būtų pažeistos apeliantės teisės ar teisėti interesai, G. L. nenurodė ir įrodymais nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.