Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-89-992/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-20
Bylos Nr.
1-89-992/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32039-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
G. V.
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Arūnas Kontrimavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-89-992/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32039-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.3.2.2.; 1.2.29.3.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei, Laimai Avižienytei, E. G.,dalyvaujant prokurorams Tomui Čepelioniui, Nikolajui Kozliakui,kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,nukentėjusiajam A. S. (A. S.), jo atstovui advokato padėjėjui J. Z.,specialistei Emilijai Usavičienei,vertėjai A. G.,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. D., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus (toliau tekste – asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus), įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs fizinį smurtą bei peilį, atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą ir dokumentą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: G. V. 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 18.00 val., prie buto Nr. 11, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, laukė A. S., jam priėjus ir atidarius buto duris, G. V. abiem rankomis įstūmė A. S. į jo nuomojamą ir gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu įsibrovė į butą, kurio kambaryje G. V. abiem rankomis pastūmęs pargriovė A. S. ant lovos, iš už nugaros kaire ranka A. S. apglėbė, o asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, laikant A. S. už kojų, atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, G. V. tyčia dešine ranka sudavė apie 10 kartų A. S. į galvos sritį, asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, sakydamas „tuoj tave užmušiu“, tyčia peiliu vieną kartą dūrė A. S. į kairę ranką, G. V. kaire ranka ir toliau iš už nugaros laikant A. S., ta pačia kaire ranka pradėjo spausti nukentėjusiojo kaklą. Tokiu būdu G. V. padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste ir dilbyje, kraujosruvas dešinės akies odenoje, žaizdą kairiame žaste, t. y., nežymiai sutrikdė A. S. sveikatą. Po to asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, atsikėlė ir reikalavo pinigų, iš kambaryje esančios spintelės pagrobė A. S. priklausantį, nenaudojamą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ 100 Eur vertės, A. S. vardu 2019 m. rugpjūčio 22 d. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), 60 Eur vertės, bei nuo grindų pakėlęs pagrobė A. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, 100 Eur vertės, su ryšio kortele bei dėklu, 10 Eur vertės. Tokiu būdu G. V. bendrais su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, veiksmais įsibrovę į nukentėjusiojo A. S. nuomojamą ir gyvenamąjį butą, panaudodami fizinį smurtą bei peilį nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą, A. S. priklausantį, 210 Eur vertės turtą, bei 60 Eur vertės dokumentą. Šiais savo veiksmais G. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis aktas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį buvo surašytas ir kaltinamajam J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi baudžiamoji byla nutraukta J. D. mirus (5 t., 115-117 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažįsta, sutiko duoti parodymus. G. V. pripažino, kad bylai aktualiu laiku buvo įvykio vietoje. Kiek pamena, buvo penktadienis, jo draugė išvažiavo į darbą, o jis liko namuose, tuo metu nedirbo. Paskambinęs J. D. pakvietė važiuoti kartu į gamtą. Po pokalbio, praėjus apie 2 val., jis nuvažiavo iki artimiausios Norfos bazės, esančios prie jo namų Vaduvos gatvėje, iš kur J. D. jį paėmė. Važiavo į Š. polikliniką, nes S. Ž. reikėjo vaistų. Paėmę vaistus užsuko pas S. Ž. į namus Šeškinėje paimti daiktų į gamtą. Važiuojant automobiliu S. Ž. aiškino, kad yra skola už buto nuomą, komunalinius ir reiktų užsukti ir paimti skolą, tačiau sumos nesakė. Nebuvo kalbos, kad vengiama mokėti. Užsuko į Maximą, esančią (duomenys neskelbtini), ten S. Ž. nupirko vaisių, sau vyno, jam [kaltinamajam] - mažą degtinės. Vairavo J. D.. S. Ž. rodė, kur reikia važiuoti. Kadangi J. D. sunkiai vaikščiojo, liko automobilyje ir kalbėjo telefonu. S. Ž. prašė jo [G. V.] eiti kartu. Jis su S. Ž. nuėjo ir paskambino į duris, nieko nerado, todėl grįžo į mašiną. Po to jie važiavo prie ežero, tačiau pasiklydo. Vėliau, S. Ž. nusprendus, kad A. S. bus baigęs darbą, grįžo atgal, prastovėjo apie 1,5 val. ir jau išvažiuodami pastebėjo A. S. mašiną. S. Ž. liepė stoti, ji buvo pakankamai apsvaigusi. Parodė jam, kur A. S. gyvena ir abu su J. D. nuėjo į trečiame aukšte esantį butą. Išlipę iš lifto pamatė A. S., kuris tuo metu rakino duris. Buvo dvejos durys. Pirmos buvo atrakintos, A. S. įeidinėjo į namus. Jis [G. V.] ėjo pirmesnis, J. D. buvo iš dešinės. Pasisveikinus ir pasakius, kad nori pasikalbėti, J. D. per dešinį petį smogė A. S.. Jie susistumdė. Įgriuvo į buto koridorių. Kiek pamena, A. S. dar jam davė atgal, lyg ir nepataikė. Visas veiksmas persikėlė į koridorių. Jie [A. S. ir J. D.] „koliojosi“ rusiškai, tačiau pokalbio, vykusio tarp A. S. ir J. D., turinio jis negirdėjo. Jis [G. V.] taip pat užėjo į butą, A. S. ėjo į jį nusiteikęs agresyviai. Jis kaire ranka apglėbė A. S. per dešinį petį: dešine ranka apglėbė dešinę pusę ties liemeniu ir su A. S. nugriuvo. Griuvo ant kairiojo šono, A. S. nugara griuvo ant jo. A. S. galva buvo aukščiau nei jo [kaltinamojo] galva. Abu atsidūrė ant dvivietės plačios lovos, truputį įstrižai lovos pločiui. Beveik visas kūnas buvo ant lovos, tik kojos buvo pakibusios ore. Jeigu neklysta, A. S. visu kūnu buvo ant lovos. J. D. stovėjo kambaryje prie komodos ir lenkų, rusų kalbomis „koliojosi“ su A. S.. Į barnį jis [G. V.] nesikišo, tik prašė, kad abu ramintųsi. J. D. buvo prisėdęs prie lovos. Jautė, kad viena ar dviem rankomis spaudžia A. S.. Buvo toks jausmas, kad kažkas užkrito. Jis [kaltinamasis] nieko negalėjo matyti, kadangi A. S. buvo užkritęs ant jo. Visas veiksmas truko kelias minutes. Paleidęs A. S., perlipo jį ir iš kambario pabėgo. Ėjo laiptais. Jam išėjus J. D. liko bute, aiškinosi santykius. J. D. išėjo gal po 20 sekundžių. Priėjo prie mašinos, atsisėdo. Atsisėdo ir J. D.. S. Ž. miegojo ant galinės sėdynės. Mašinoje ji pasiteiravo, kaip jiems sekėsi. J. D. pasakė, kad gerai, jis [kaltinamasis] puolė ant J. D. sakydamas, kad ėjo aiškintis dėl nuomos, o įvyko taip. Paskui S. Ž. pasakojo, kad prieš kiek laiko gyveno su A. S., jis ją sumušė, išprievartavo. Mašinoje tą kartą rodė kažkokius popierius, kad tame bute deklaravusi savo gyvenamąją vietą, kad butas yra jos. Neturėjo pagrindo netikėti pasakymais dėl nuomos, tačiau, pasirodo, ėjo aiškintis kitų santykių. Jaučiasi išduotas, „pakištas“. J. D. pažinojo labai seniai. Ilgą laiką jie nebendravo, kadangi J. D. buvo išvykęs į užsienį. Apie metus laiko J. D. buvo grįžęs į Lietuvą ir jie vėl pradėjo bendrauti. Prieš šį įvykį S. Ž. buvo matęs trumpai: ji su J. D. buvo atvežusi daiktus į jo namus, taip pat su J. D. lankėsi pas jo krikšto tėvą. Pirmą kartą ilgesnį laiką su S. Ž. bendravo įvykio dieną.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, kad jokių įtarimų, kur ir ko važiuoja, jam nekilo, skambindamas telefonu J. D. minėjo, kad važiuos į gamtą ir paims S. Ž. skolą. Važiuojant S. Ž. ir J. D. tarpusavyje kalbėjo, ar užvažiuos pas „tą“, tačiau asmens vardo neminėjo. S. Ž. prisigėrė, rodė, kur jos butas. Rodė popierinį laišką, tvirtindama, kad butas yra jos, kad ji čia gyvena. Pirmą kartą užvažiavo apie 12.30 val., po to grįžo apie 15.30 val. ir laukė apie 1-1.30 val. S. Ž. skambino A. S., tačiau šis nekėlė ragelio, po to sakė, kad dirba, kad važiuoja namo. Paprašius parvežti jį [G. V.] namo, išvažiuojant, S. Ž. pamatė A. S. automobilį. Kadangi S. Ž. buvo girta, į butą jie ėjo dviese su J. D.. Jis ėjo be kaukės, o ar J. D. turėjo kaukę, nepamena. Abu buvo labai panašiai apsirengę: su džinsais, megztiniais ir kedais. A. S. rakino vidines buto duris, išorinės pirmos durys jau buvo atrakintos. Buvo ant slenksčio, rankoje laikė maišelį ir raktus. Stovėjo šonu, kai jis [G. V.] pasisveikino ir pasakė, kad jie pas jį. A. S. atsisukus, J. D. vieną kartą smūgiavo. Jeigu gerai atsimena, A. S. sužalotas nebuvo. Žodinį konfliktą pradėjo J. D.. J. D. ir A. S. pradėjus pyktis, susismūgiavus, jis [G. V.] pradėjo juos raminti, sakė, kad ne to čia atėjo. Tada agresyviai nusiteikęs A. S., sugniaužęs kumščius: dešine žemiau, kaire aukščiau, ėjo link jo. Žinant J. D. sveikatos būklę, jam [kaltinamajam] buvo neramu, bijojo, kad J. D. „gaus“, bijojo ir pats „gauti“, dėl to ir pasielgė taip. Parvertė A. S., jį apglėbė, kojomis atsirėmė į lovą. Apglėbus žmogų šonu, šis griūna ant tavęs. Jie griuvo ant lovos įstrižai. Aplink lovą suktis galimybės nebuvo. A. S. veidas buvo į koridorių. Kadangi A. S. už jį žemesnis, viršutinė A. S. kūno dalis buvo ant jo galvos. Jo [G. V.] kojos kabėjo. A. S. visu kūnu buvo ant lovos, jo [G. V.] krūtinė buvo po juo. A. S. gulėjo kelias minutes. Jis [G. V.] sakė ramintis. Visą laiką laikė A. S.. Dviem rankomis jį buvo apglėbęs, ranka prismaugęs. Iš jo [A. S.] pusės jokių fizinių veiksmų nebuvo. J. D. stovėjo prie sekcijos ir keikėsi. A. S. nustojo judėti, apsiramino. A. S. pasakė rusiškai „viską tau atiduosiu“, tačiau apie sumas, pinigus kalbėta nebuvo. Po to jis [G. V.] paleido A. S., jį peržengė, kadangi šis gulėjo, ir iš buto išbėgo. Lipdamas iš lovos matė J. D. kruviną ranką, kurią jis trenkė į sieną susipykęs su S. Ž., ši atnešusi pleistrą iš namų ranką užklijavo. Pas A. S. kraujo nematė, nematė, ar buvo sužalotos rankos, nežiūrėjo, perlipo jį ir išėjo iš buto. Viskas įvyko gretai, bute užtruko apie 5-6 minutes. Po įvykio automobilyje išsibarė su J. D. ir S. Ž.. J. D. žinojo, kad jis tokių dalykų nedaro. S. Ž. kalbėjo, kad ją sumušė, išprievartavo ir tada jis suprato, kas toks yra A. S., nors prieš tai galvojo, kad jis yra nuomininkas, jeigu būtų žinojęs, kad S. Ž. gyveno kartu su A. S., tai situacija būtų buvusi aiški, jis būtų nėjęs. Automobilyje apie A. S. nieko nekalbėjo. J. D. eidamas iš automobilio į butą rankose nieko nesinešė. Nepastebėjo, kad kišenėse jis būtų turėjęs žiebtuvėlį. 15 cm daiktą būtų pastebėjęs, bet nieko nebuvo. Peilio jis nematė, telefonų taip pat. Jiems susitikus S. Ž. buvo blaivi, važinėdama gėrė vyną, jeigu teisingai pamena, ji išgėrė du butelius vyno. Gėrė viena. Po įvyko jis gėrė degtinę. 30 min. stovėjo Justiniškių namo kieme ir gėrė.

Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi nei materialinės, nei fizinės žalos žmogui nepadarė. Galėjo būti kraujosruvos, nes A. S. buvo apglėbęs. 10 smūgių atlaikyti yra sunku. Smūgiuoti jis negalėjo, kadangi laikė A. S. apglėbęs. Negirdėjo frazės „aš tave užmušiu“. Atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis parodė, kad nematė, jog J. D. būtų laikęs A. S. už kojų. Anksčiau jis A. S. nepažinojo. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

2020 m. rugpjūčio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog G. V. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo nuvykta į Justiniškių mikrorajoną Vilniuje, sustota prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) . G. V. parodė automobilių stovėjimo aikštelę, esančią priešais minėtą namą, taip pat parodė vietą - dešiniame kampe aikštelėje (žiūrint nuo namo laiptinės). Paaiškino, kad šioje vietoje sustojo J. D. vairuojamas automobilis Mercedes, kai jie pirmą kartą privažiavo prie namo. Po to G. V. priėjo prie namo laiptinės su užrašu virš įėjimo durų (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad šias duris parodė S. Ž. ir jie užėjo į namo vidų, kai ėjo pasikalbėti dėl skolos. Pro šias duris jie ėjo ir su J. D. aiškintis dėl skolos S. Ž., prie namo privažiavus antrą kartą. Užėjus į namo laiptinę, užkilta į trečią aukštą, kur G. V. parodė rudos spalvos buto duris, esančias tiesiai nuo laiptų iš apačios. Paaiškino, kad šias duris parodė S. Ž., kuri sakė, jog šiame bute gyvena asmuo, su kuriuo jie turėjo pasikalbėti dėl skolos. Prie tų pačių durų priėjo ir jis su J. D., kai į namą atėjo antrą kartą. Paaiškino, kad prie šių durų pamatė nepažįstamą vyrą, kuris rakino antras buto duris. Šiam vyrui J. D. sudavė smūgį ir jie užėjo į buto vidų. Jis ėjo vyrams iš paskos. Kadangi parodymų patikrinimo metu buto durų niekas neatidarė, nebuvo galimybės atlikti parodymų patikrinimo vietoje bute. Išėjus į lauką, G. V. parodė vietą - aikštelės dešiniajame kampe ir paaiškino, kad šioje aikštelės vietoje sustojo nepažįstamo vyro, su kuriuo jie ėjo aiškinti dėl S. Ž. skolos, automobilis. Taip pat G. V. parodė kryptį - link arkos name Nr. 217. Praėjus pro arką, eita link automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie namo. Aikštelės viduryje G. V. parodė vietą ant asfalto su smėliu ir paaiškino, kad šioje vietoje sustojo J. D. vairuojamas automobilis, kai jie atvyko prie namo antrą kartą. Toje pačioje vietoje automobilis stovėjo ir tuo metu, kai jie grįžo po konflikto. Prie protokolo pateikta fotolentelė (3 t., 122-125 b. l.).

Nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad parėjus namo ir atidarius duris, jis buvo užpultas. Buvo du žmonės su medicininėmis kaukėmis, vienas iš jų, jaunesnis, iš už nugaros įstūmė jį į butą ir pradėjo mušti. Šių asmenų jis iki įvykio nematė. Jis šaukė ir barėsi. Nesuprato, kodėl visa tai vyksta. Jis klausė, ką jie daro, kodėl jį užpuolė. Vienas mušė per galvą, mušė pargriovęs ant lovos, o kitas ieškojo kažkokių daiktų. J. D. rado ir paėmė du jo telefonus ir pasą, po to išsiėmė peilį ir juo sudavė jam: įsmeigė peilį į ranką. Tuo metu kitas asmuo laikė jį ranka už kaklo. Kadangi buvo daug kraujo, jis pasakė, kad jam reikia susitvarstyti ranką. Pasakę „persirišk“, asmenys iš buto išėjo. Jo supratimu, tai buvo kerštas už S. Ž., kadangi vienas iš vyrų, ne J. D., pasakė, kad „čia tau už S.“. Visas veiksmas nuo užpuolimo iki asmenų išėjimo, truko apie 20 min. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis parodė, kad jam skambino neprisistatęs vyriškis, kuris grasino, sakė, kad reikia susitikti ir pasišnekėti. Jis to daryti nesutiko. Anksčiau jis turėjo konfliktą su S. Ž.. Skambinęs vyras siūlė susitikti dėl S. Ž.. Vieną vyrą jis atsiminė gerai ir tyrimo metu nuotraukoje jį atpažino iš akių, kito vyro nepažino, nes gerai nematė jo veido. Antras vyras – J. D.. Pirmas vyras [G. V.] laikė jį ranka už kaklo ir mušė per galvą. Gulint ant lovos, šis vyras jį kaire ranka laikė, dešine mušė. Buvo suduota daugiau nei penki smūgiai. Tiksliai nepamena, kur buvo suduota. Smūgiai buvo stiprūs, kumščiu trenkė per galvą. Antras vyras [J. D.] nesmūgiavo, jis vaikščiojo po butą ir kažko ieškojo, reikalavo pinigų, radęs du jo Huawei telefonus ir pasą, juos paėmė. Vyresnis kalbėjo apie pinigus, tačiau namuose pinigų ar vertingų daiktų jis neturėjo. Jis niekam nebuvo skolingas. Po to tas pats vyras [J. D.] laikė jį už kojų, ištraukė iš galinės kišenės nedidelį, apie 15 cm, virtuvinį peilį ir iš viršaus dūrė į kairės rankos žastą. Tuo metu pirmas vyras [G. V.] jį taip pat laikė ir matė dūrimo faktą. Iki to laiko rankos susižalojęs nebuvo. Asmenims išėjus jis persirišo ranką ir po 3-4 minučių nuėjo pas kaimyną, kurio buto durys yra šalia jo buto durų, paprašė leisti paskambinti draugui R. P., kad šis atvažiuotų. Įvykis įvyko penktadienį, o į policiją jis kreipėsi pirmadienį ar antradienį, kadangi buvo dideliame šoke ir bijojo. Po šio įvykio gal šeštadienį jis nusipirko naują kortelę ir įdėjęs ją į telefoną skambino S. Ž., kurios numerį yra išsaugojęs. Po to jam atskambino kitas numeris, suprato, kad tai jie. Sakė grąžinti jam telefoną, pasą ir 1000 Eur. Sutiko, sakė, kad bus už valandos ir viską atveš. Supratęs, kad jie niekur nevažiuoja, paskambinęs pasakė, jog kreipsis į policiją. Visas šio įvykio aplinkybes geriau prisiminė iš karto po įvykio duodamas parodymus.

Telefonus yra pirkęs ne naujus, už juos mokėjo apie 150 Eur, pasidaryti pasą kainavo 57 Eur, taip pat reikėjo pirkti čiužinį, kadangi jis buvo visas permirkęs krauju. Įvykio metu buvo sugadinta ir patalynė. 30 Eur išleido medikamentams, žaizdai sutvarkyti pirko pleistrus, tepalus. Į operatorių dėl telefono užblokavimo nesikreipė, į policiją dėl paso kreipėsi po dviejų savaičių. Už pasą jam buvo sumokėta. Po to, kai jį įstūmė į butą, jis jautėsi baisiai, tokio įvykio nėra patyręs, viskas atrodė nežmoniška. Kai mušė jį, jautė didelį skausmą, galvojo, ar neužmuš. Po šio įvykio buvo sumušta galva, skaudėjo ranką, negalėjo normaliai dirbti su technika, savaitę laiko turėjo nedarbingumą. Ant rankos po įvykio liko randas, ranką judinti nepatogu. Visada galvoja, ar ko nesutiks, ar kas jo nesumuš, atsirado baimė. Iki šiol jaučia moralinę nuoskaudą. Pareiškė ieškinį 5000 Eur neturtinei žalai. Už šiuos pinigus jis galėtų nuvažiuoti pailsėti, nueiti pas psichiatrą, gal jis padėtų jam nusiraminti, kadangi iki šiol jaučiasi blogai, bijojo su šiais asmenimis susitikti teisme. Apie žalos atlyginimą nebuvo jokios kalbos. Jis gyveno su S. Ž. ir jų santykiai buvo normalūs. Buvo ją sužalojęs, tačiau jie susitaikė ir S. Ž. pareiškimą atsiėmė. Tas įvykis buvo prieš porą metų, o gal ir daugiau.

Teikdamas pareiškimą visas aplinkybes nurodė teisingai. Pirmieji parodymai yra teisingiausi. Apklausos metu tyrėjas leido viską papasakoti. Pagarsinus nukentėjusiojo byloje pateiktą pareiškimą bei jo parodymus, duotis ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 1-4, 53, 56, 58, 60, 69, 74 b. l.) nukentėjusysis parodė, jog peilis tikrai buvo. Į tą patį numerį jam skambino ir kalbėjo tai jaunesnis, tai vyresnis balsas, tai vienas šnekėjo, tai kitas. S. Ž. jis minėjo apie peilį ir sužalojimus. Kadangi asmenys minėjo, kad jie nuo S. Ž., skambino jai tam, kad sužinotų numerį. Iš jo buvo pavogti abu telefonai Huawei P9, kurių kaina apie 100 eurų. Vienas iš telefonų buvo atsarginis, kitas nuolat veikiantis. Čiužinį pirko kartu su lova, jam nėra žinoma, kodėl S. Ž. tvirtina, kad čiužinys priklausė jai. Kai sužalojo S. Ž., žalos jai neatlygino. Neatsimena, kad būtų rašęs S. Ž. rusiškai „tu sėsi“, jam nėra žinoma, kas taip rašė. Jis prašė numerio žmogaus, kuris ieškojo jo, radęs S. Ž. numerį jai parašė, kad duotų to žmogaus numerį, kad būtų galima susitarti. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 11 d. nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.30 val., atvykęs į namus nuėjo į parduotuvę. Apie 18 val. grįžus iš parduotuvės į namus, į butą, esantį trečiame aukšte, kilo laiptais. Atėjęs iki buto durų, jas atrakinęs ir atidarinėdamas pastebėjo, kad nuo lifto pusės atbėga du vyrai. Vienas apie 35-36 metų amžiaus, aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, šviesios spalvos plaukų, trumpai kirptas, buvo apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis. Kitas vyras apie 45 metų amžiaus, vidutinio ūgio, lieknas, tamsios spalvos plaukų, trumpai kirptas, buvo apsirengęs tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos džinsinėmis kelnėmis, ant veido buvo užsidėjęs medicininę veido apsaugos kaukę. Pravėrus buto duris, asmenys jį įstūmė į butą, nusivedė į kambarį ir pargriovė ant lovos. Pirmasis vyras, kurį jis apibūdino, trenkė jam apie 10 smūgių dešine ranka į veidą. Po smūgio šis vyras jį laikė, o antrasis vyras, kurį jis apibūdino, kol pirmasis trankė per galvą, laikė jo kojas. Kai pirmasis nustojo daužyti jam per galvą, antrasis iš kelnių galinės kišenės išsitraukė peilį, apie 15 cm geležte, rožinės spalvos rankena, pasakęs „tuoj tave užmušiu“, dešine ranka dūrė jam į kairės rankos žastą. Jam iš rankos pradėjo smarkiai tekėti kraujas. Tada pirmasis vyras suėmė abiem rankomis jam už kaklo ir smaugė jį. Smaugdamas vyras pasakė ,,visa tai tau už S.“. Kitas vyras tuo metu jam iš rankos ištraukė mobilaus ryšio telefoną ,,Huawei“, kurį jis vertina 100 Eur, su juodos spalvos dėklu, kurį vertina 10 Eur, ir namuose pradėjo landžioti po spinteles. Iš spintos antras vyras ištraukė dar vieną mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kurį jis vertina 100 Eur, ir iš ten pat, iš dėžutės, kuri gulėjo šalia spintos, ištraukė pasą, išduotą jo vardu, kurį jis vertina 60 Eur. Tada pasiėmęs jo pasą ir abu mobilaus ryšio telefonus, laikydamas visus daiktus rankose, antrasis vyras atsisuko į jį, jis pasakė „baikit, jums čia ne 90-ieji“. Vyrai jam nieko neatsakė, apsidairė, pradėjo eiti link išėjimo. Išeidami pasakė susitvarkyti pjautinę žaizdą. Peilį, kuriuo jam dūrė į ranką, vyrai išsinešė su savimi. Namuose po įvykio šio peilio nerado. Tuo metu į policiją ir į medikus jis nesikreipė, nes jis buvo labai išsigandęs. Žaizdą sutvarstė pats. Jis nuėjo pas kaimynus, gyvenančius prie pat jo buto, dešinėje pusėje (buto nurodyti negali). Kaimynų paprašė leisti paskambinti draugui, kuris atvykęs padėjo sutvarstyti žaizdas. S. Ž. - jo buvusi mergina, su kuria išsiskyrė prieš 2 metus. Išsiskyrus su S. Ž., kartais su ja susiskambina, tačiau susitikęs nebuvo. 2020 m. rugpjūčio 6 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) gavo žinutę, žinutėje buvo grasinimai, piktybiniai žodžiai. Kitą dieną, po to, kai jį sumušė, jis paskambino S. Ž., papasakojo jai, kas nutiko. Pasakė perduoti draugui, kad jis atiduotų visus jo daiktus, kuriuos iš jo pavogė ir paprašė duoti draugo telefono numerį. S. Ž. padiktavo tą patį telefono numerį, iš kurio jis buvo gavęs grasinančias žinutes. Jis skambino tuo numeriu, prašė grąžinti daiktus. Jam atsakė, kad grąžins. Jis laukė iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., tačiau iki šio laiko daiktų neatgavo. 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 12 val., jam paskambino asmuo iš to paties numerio, jis dar kartą paprašė grąžinti jo daiktus, pasakė, kad kitu atveju rašys pareiškimą, į ką vyras atsakęs ,,nieko aš tau negrąžinsiu, atsėdėsiu dar porą metų'', numetė ragelį. Po to jis pasikeitė SIM kortelę, kad minėtas vyras negalėtų daugiau paskambinti. Mobilaus ryšio telefono dokumentų jis neturi. Jam padaryta turtinė žala - 270 Eur (1 t., 53 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 21 d. nukentėjusysis A. S. parodė, kad jaunam vyrui pradėjus smūgiuoti jam į galvą, vyresnis iš karto stovėjo prie lovos, po to pritūpė ir laikė jam ranka prispaudęs kojas. Pirmos apklausos metu suklydo, telefonas, tikėtina, jam iškrito prasidėjus konfliktui. Kadangi vyresnis vyras tą telefoną pakėlė nuo grindų netoli įėjimo ir lovos kampo. Peilio, kuriuo jis buvo sužalotas, geležinė dalis buvo apie 10 cm ilgio. Prisimena, kad paviršius buvo kaip nudažytas žalsvai. Pavogtame telefone buvo Tele 2 ryšio kortelė „Pildyk“ (ne abonentas) su planu. Vėliau, kai jis kreipėsi dėl telefono numerio atstatymo, jis turėjo sumokėti 1 Eur. Įvykio metu iš jo buvo pavogtas ir jo vardu išduotas pasas (1 t., 69 b. l.).

2020 m. rugpjūčio 20 d. nukentėjusiojo A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad A. S. pasiūlymu nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur nuvykus ir išlipus prie namo, A. S. priėjęs prie automobilių aikštelės dešinės pusės kampo (žiūrint nuo namo Nr. 223 laiptinių) paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. grįžęs namo šioje vietoje pasistatė savo automobilį Audi. Taip pat jis [A. S.] parodė įėjimą į laiptinę, kur yra jo gyvenamas butas - užrašas virš įėjimo durų į laiptinę – (duomenys neskelbtini). Užėjus, pakilo į trečią aukštą, kur priešais laiptus iš apačios parodė rudos spalvos duris. Paaiškino, kad tai jo gyvenamojo buto durys ir šias duris jis rakino, kai pamatė ateinančius vyrus. Nukentėjusysis parodė koridorių, einantį į kairę pusę nuo laiptų bei paaiškino, kad iš tos pusės pamatė ateinančius du vyrus: jauną ir vyresnį su kauke. Parodė, kad stovėjo dešiniu šonu tarpduryje, kai prie jo priėjo nepažįstamas jaunas vyras, kuris jį abiem rankomis įstūmė į buto vidų. Paaiškino, kad pajudėjo tiesiai į priešais įėjimą esantį kambarį. A. S. kambaryje apėjęs lovą, stovinčią prie dešinės sienos nuo įėjimo, sustojo ir paaiškino, kad jam iš paskos užėjo jaunas bei vyresnis vyras. Jaunesnis vyras priėjo prie jo ir jam [A. S.] stovint priekine dalimi į įėjimo pusę, abiem rankomis jį pastūmė ir jie abu griuvo ant lovos. A. S. manekeno pagalba parodė, kaip abu vyrai griuvo ant lovos: jis kairės pusės šonu nugriuvo ant lovos, o jam iš paskos griuvo ir jaunas užpuolikas. Nukentėjusysis, demonstruodamas ant manekeno jaunesnio vyro veiksmus, parodė, kaip nugriuvus ant lovos užpuolikas, būdamas jam iš nugaros, apglėbė kaire ranka jam už kaklo, o dešine ranka smūgiavo jam į galvos dešinę pusę. Po to nukentėjusysis (ant manekeno) pademonstravo, kaip jis pasuko kojas tiesiai ant lovos, o jaunas vyras jį toliau laikė kaire ranka apglėbęs iš nugaros pusės. Taip pat parodė, kur visą tą laiką stovėjo vyresnis vyras, kol jį mušė jaunesnis vyras - prie lovos krašto iš kairės pusės nuo įėjimo. Vienu momentu vyresnis vyras buvo prisėdęs ant lovos krašto ir laikė savo ranka jo kojas. Paaiškino, kad vyresnis vyras atsikėlė prie lovos krašto, arčiau kambario kairėje, ir dešinėje rankoje laikydamas peilį priėjo prie jo ir pasilenkęs jam iš kairės pusės vieną kartą dūrė į ištiestos kairės rankos žastą. Nukentėjusysis paaiškino, kad jaunas vyras jį visą laiką laikė apglėbęs ranka iš nugaros. A. S. paaiškino, kad jam gulint ant lovos, o jaunam vyrui jį laikant iš nugaros, vyresnis vyras priėjęs prie sekcijos, stovinčios priešais lovą, prie kairės sienos nuo įėjimo, atidaręs dėžutę, stovėjusią sekcijoje ant neuždaros lentynos, paėmė jo pasą. Po to priėjęs prie tolimesnės sekcijos dalies, atidarė dureles ir iš ten paėmė jo seną telefono aparatą Huawei. Vyresnis vyras paklausė, kur yra jo telefonas, jaunas pasakė, kad kažkur prie lovos, ar ant lovos. Nukentėjusysis parodė, kaip vyresnis vyras priėjo prie lovos krašto arčiau kairės sienos ir nuo grindų ar nuo lovos, pakėlė jo naudojamą telefono aparatą Huawei. Nukentėjusysis paaiškino, kad jaunas vyras jį paleido, apėjo lovą ir pirmas išėjo iš buto. Jam iš paskos su abiem telefonais ir pasu, iš buto išėjo ir vyresnis vyras (1 t., 60-67 b. l.).

2020 m. rugpjūčio 12 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog A. S. atpažino J. D. kaip asmenį, kuris 2020 m. rugpjūčio 7 d. jį sumušė bei apiplėšė. Nurodė, kad vyras buvo su kauke. Šį vyrą jis atpažino pagal akių formą bei bendrus veido bruožus (1 t., 74-75 b. l.).

A. S. 2020 m. rugpjūčio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, neatpažino G. V. (1 t., 78-80 b. l.).

L. S. Ž. teismo posėdžio metu parodė, ji tam tikrą laiką bendravo su A. S., planavo kartu gyventi. Maždaug prieš 2 ar 3 metus namuose A. S. ją labai stipriai sumušė, ją ištiko koma, jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, po šio įvykio ji tapo neįgali, turi sveikatos sutrikimų. Ji A. S. atleido. Su J. D. susipažino ligoninėje ir jam grįžus iš Anglijos į Lietuvą vėl pradėjo bendrauti. J. D. po šio įvykio jai labai padėjo finansiškai, kadangi ji negalėjo dirbti, J. D. siųsdavo pinigus. Kadangi J. D. neturėjo savo telefono, ji jam davė savo. Telefone J. D. rado nuotraukas, kur ji nufotografuota sumušta. J. D. teiravosi, kas tai per nuotraukos, norėjo pakalbėti su tuo žmogumi. Prašė A. S. telefono, tačiau nepamena, ar ji davė. Praėjus maždaug dviem savaitėms, ji J. D. ir jo draugą G. V., kurį paėmė pakeliui, pavežė iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Abu vyrai buvo blaivūs, nusiteikę draugiškai. Pažįstamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Apie metus laiko ji gyveno tame bute, tačiau po to, kai buvo sumušta A. S., ji į butą nebegrįžo. Atvežusi J. D. ir G. V. paleido prie laiptinės, pasakė aukštą (trečias aukštas), butą ir duris. Jie išlipo iš mašinos, užėjo į laiptinę ir po 10-15 min. grįžo. J. D. ir G. V. nei prieš įeidami, nei grįžę su savimi nieko neturėjo. Peilio ji nematė. G. V. ir J. D. buvo su medicininėmis kaukėmis. Grįžę jie nieko jai nepasakojo, tarpusavyje nebendravo. J. D. ranka buvo sužalota, tačiau kuri, nepamena. Buvo daryta rankos operacija. Kraujo žymių nebuvo. Kitą dieną paskambinęs A. S. pasakė, kad geležimi jam dūrė per arterijas ir jas perpjovė, kad jam turi grąžinti telefonus ir į pašto dėžutę atnešti 1000 Eur, sakė, jeigu neatneš, kreipsis į policiją. Pokalbis buvo trumpas. Yra tai patvirtinančios SMS žinutės. Ji gavo SMS žinutę - „[necenzūrinis žodis], sėsi [rusų k.]“. Ji J. D. sakė, kad skambino A. S. ir minėjo, kad yra stipriai sužalotas, kad prašė nunešti ir į pašto dėžutę įdėti 1000 Eur. J. D. nieko nesakė. Ji sakė A. S., kodėl jis su ja taip pasielgė, ją primušė, į ką jis atsakė, kad jis [A. S.] ją vieną sumušė, o jie jį – dviese. Tyrimo metu jai buvo sakyta, kad jeigu ji sakys taip, kaip parašyta, kitą dieną bus paleista. Reikėjo pasakyti, kad matė peilį ir telefonus. Gynėjo neturėjo, jai nebuvo išaiškintos teisės, kitą dieną buvo kažkoks advokatas. Pradžioje taip ir sakė, o maždaug po poros savaičių, dalyvaujant advokatui, pasakė visą tiesą. Dėl sulaikymo ji patyrė didelį stresą, jai buvo daromas didelis spaudimas, sutriko širdies ritmas, buvo pristatyta į Antakalnio ligoninę. Ji nuolat vartoja vaistus. Buvo nustatyta R32 diagnozė.

Pagarsinus 2020 m. rugpjūčio 17 d. S. Ž. medicinos dokumentų išrašą, liudytoja parodė, kad ji nuolat vartoja vaistus „Zonciloc“, kai juos išgeria, jaučiasi gerai. Išrašant iš ligoninės vaistų nedavė, kitą dieną vaistai taip pat nebuvo duoti, apie pietus ji buvo išleista. Vaistai buvo rankinuke, todėl juos iš karto suvartojo ir būklė pagėrėjo. Čiužinys, paklodės, priklausė jai, ji buvo pirkusi šiuos daiktus ir palikusi bute, kadangi nenorėjo jais naudotis. A. S. gyveno tame bute ir naudojosi jos daiktais.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. duotus parodymus (2 t., 2 – 3, 48 – 49, 59 – 63, 65 – 66 b. l.), liudytoja paaiškino, kad areštinėje jai buvo daroma įtaka, taip jai liepė kalbėti pareigūnai, t. y. kad A. S. sumušė jos draugai, kad pavogė telefonus. Perskaitė ir liepė pasirašyti, žadėjo išleisti iš areštinės. Nežino, kodėl pasakė, kad įvykio vietoje buvo sudaužytas telefonas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 18 d. S. Ž. apklausiama kaip įtariamoji, parodė, kad A. S. pažįsta kelerius metus, anksčiau jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Prieš kelis metus A. S. buvo ją sumušęs, ją ištiko koma. Dėl šio įvykio buvo pradėta baudžiamoji byla, tačiau ji A. S. atleido ir su A. S. nebendravo. Iki šiol ji turi įėjimo į buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę magnetuką, tačiau raktus nuo paties buto atidavė A. S.. Jai žinoma, kad A. S. iki šiol gyvena tame bute. J. D. yra jos pažįstamas, su kuriuo ji susipažino prieš trejus metus ligoninėje. J. D. buvo išvykę į Londoną ir 2020 m. vasario mėnesį grįžo. Ji J. D. paskolino savo telefoną, kadangi šis neturėjo savo. Telefone J. D. pamatė jos nuotrauką, kai buvo A. S. sužalota. J. D. panoro pasikalbėti su A. S. dėl jos sužalojimo, ji vis prašė atidėti šį pokalbį. 2020 m. rugpjūčio 7 d. ji, J. D. prašymu, buvo susitikusi su juo, tačiau kur konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis, neprisimena. Ji tuo metu vairavo pilkos spalvos automobilį Mercedes Benz. J. D. panoro išsiaiškinti su A. S. dėl jos sumušimo. Kiek prisimena, J. D. su A. S. prieš tai bendravo telefonu, nes J. D. norėjo išsiaiškinti dėl jos sužalojimo, tačiau vyrai susitikę nebuvo. Susitikimo metu ji sutiko J. D. parodyti, kur gyvena A. S.. J. D. pasiūlė paimti pažįstamą G. V.. G. V. ji yra mačiusi kelis kartus. A. S. G. V. nepažįsta. Kokiam tikslui J. D. norėjo pasikviesti G. V. važiuoti kartu pas A. S., ji nežino. J. D. prašymu nuvažiavo į Vaduvos gatvę, kur paėmė G. V.. Pakeliui G. V. gėrė degtinę, ji buvo blaivi, J. D. jos akivaizdoje nieko negėrė. Vyrai nieko nevalgė. Nematė, kad jie būtų turėję rankoje kokių nors daiktų. Apie 17 val. jie trise atvažiavo prie A. S. namo laiptinės. Ji parodė į laiptinę, kur gyvena A. S., pasakė, kad jis gyvena trečiame aukšte, buto durys tiesiai. Į laiptinę nėjo. Pamatė, kad A. S. automobilio šalia namo nėra. G. V. buvo nuėjęs patikrinti, ar A. S. namie, grįžęs sakė, kad jo nėra. Tada jie nuvažiavo prie šalimais esančios parduotuvės Maxima. Pastovėję kurį laiką, pamatė aikštelėje prie namo A. S. automobilį, apie tai ji pasakė vyrams. J. D. ir G. V. išėjo. Jokių daiktų jų rankose ji nematė. Į laiptinę jie užėjo kažkam išeinant iš namo. Kiek suprato, vyrai ėjo tik pasikalbėti su A. S. dėl jos ankstesnio sužalojimo. G. V. buvo su kauke, apsirengęs marga (mėlynos spalvos su geltonais taškiukais) trumpomis rankovėmis maikute ir džinsais. J. D. buvo be kaukės, kaip buvo apsirengęs, neįsidėmėjo. Su vyrais ji kartu nėjo. Vyrų nebuvo apie pusvalandį. Kai vyrai išėjo iš laiptinės, jie gana greitai artėjo prie jos automobilio. Jos manymu, J. D. rankoje kažką nešėsi, tačiau kokio dydžio ir kokios spalvos, neįsidėmėjo, nes iki automobilio jie nepriėjo. Einant link automobilio, pamatė, kaip J. D. numetė ant asfalto daiktą, kurį nešėsi rankoje, ir pradėjo šį daiktą mindžioti. Suprato, kad tai telefonas. Po to vyrai grįžo į jos automobilį, J. D. sėdo ant galinės sėdynės, o G. V. į priekį. Jo rankose nieko nepamatė, jo rūbai buvo tvarkingi, jokių sužalojimų ant jo nepastebėjo. J. D. pasakė, kad jie sumušė A. S., daugiau nieko nesakė, ji ir neklausė, G. V. nieko nepasakojo. J. D. vienos rankos krumplis ir riešas buvo ištinę, pirštas kraujavo. Ji nuvežė G. V. į V. gatvę. Prisimena, kad kitą dieną, jai skambino A. S. ir pasakė, kad jam praskėlė ranką kažkokiu metaliniu įrankiu, trenkė per galvą, atėmė telefonus ir dokumentus. Dėl to jis prašė iš jos 1000 Eur, nurodė, kad tada jis niekur nesikreips. Ji liepė su J. D. aiškinti tarpusavyje, pasakė J. D. telefono numerį. Kiek jai žinoma, A. S. skambino J. D.. Kiek jai žinoma, J. D. jokių daiktų ar pinigų A. S. negrąžino ir susitikę jie nebuvo. Su J. D. paskutines dvi dienas bendravo, tačiau jis apie šį įvykį nieko nesakė (2 t., 48-49 b. l.).

2020 m. rugpjūčio 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog S. Ž. parodė vietą – (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje, kur ji privažiavus prie namo pirmą kartą sustabdė vairuojamą automobilį. Taip pat S. Ž. parodė laiptinę, pažymėtą (duomenys neskelbtini), kur užėjo G. V. patikrinti, ar A. S. yra namie ir iš ten pat išėjo, ir vietą aikštelėje prie namo, kur stovėjo A. S. automobilis, kai ji privažiavo prie namo antrą kartą ir toje aikštelėje išleido J. D. ir G. V.. Nurodė, kad savo automobilį sustabdė už namo Nr. (duomenys neskelbtini). Toje pačioje aikštelėje (už namo Nr. 217), S. Ž. parodė vietą - kairėje pusėje nuo jos stovėjusio automobilio, kur J. D. numetė ant žemės ir sumindžiojo kažkokį daiktą (jos manymu, telefoną) (2 t., 59-63 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 27 d. S. Ž. papildomai parodė, kad A. S. jai nėra skolingas. Jokio pokalbio su G. V. ar J. D. apie skolą už buto nuomą, nebuvo. A. S. nebuvo jos išžaginęs ir apie tai jokio pokalbio nei su J. D., nei su G. V., nebuvo. 2020 m. rugpjūčio 7 d. pas A. S. nuvežti jos prašė J. D., tačiau dėl kokios priežasties, ji nežino. Nežino, kodėl J. D. važiavo pas A. S.. Apie tai, kad A. S. buvo sumuštas, sužinojo tik kitą dieną iš paties A. S., kai jis jai paskambino, papasakojo apie sumušimą, reikalavo iš draugų pinigų – „štukos“ (1000) eurų, kad jis nesikreiptų į policiją. Po kelių dienų A. S. paskambino jai iš kito numerio ir parašė SMS žinutę rusų kalba „tu, [necenzūrinis žodis], sėsi“. Nori patikslinti, kad galimai pirmos apklausos metu ji pasakė, kad žinojo, jog J. D. važiuoja sumušti A. S., tačiau apie tai ji sužinojo kitą dieną iš A. S.. Ji galvojo, kad vyrai tik pasikalbės su A. S.. Jokių svetimų daiktų grįžus G. V. ir J. D., ji nematė, jie jai apie tai nieko nesakė. Apie tai, kad buvo pavogti telefonai ir dokumentas, sužinojo iš paties A. S., kai šis jai skambino kitą dieną. Negirdėjo, kad J. D. važiuodamas būtų ką sakęs G. V.. Važiuojant pas A. S., ji apie A. S. nieko nepasakojo, vyrai apie jį nieko neklausinėjo ir nieko nekalbėjo. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji anksčiau gyveno, tačiau šiame bute nei J. D., nei G. V. nėra buvę. J. D. žinojo buto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslų adresą. 2020 m. rugpjūčio 7 d. ji prie A. S. buto nėjo. Grįžtant iš buto, tarp vyrų ji jokio pokalbio negirdėjo. Nekreipė dėmesio, kaip jie ėjo prie automobilio. J. D. atsisėdo ant galinės sėdynės, G. V. sėdo į priekį. Automobilį vairavo ji, iš automobilio nelipo, ir jie išvažiavo. Ji nei J. D., nei G. V. automobilyje nieko neklausinėjo ir jie jai nieko nepasakojo. Nematė, kad J. D. prie automobilio sudaužytų telefoną. Pirmos apklausos metu sakydama, kad matė, kaip J. D. sudaužė daiktą prie automobilio, galimai suklydo, nes buvo susijaudinusi dėl sulaikymo, jautė šoką, buvo pakilęs kraujospūdis. Ji neatsimena, ar vartojo alkoholį po vyrų susitikimo su A. S., o iki tol alkoholio nevartojo, nes išgėrusi niekada nevairuoja (2 t., 65-66 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 28 d. apklausta kaip liudytoja S. Ž. parodė, kad A. S. yra jos buvęs sugyventinis. Kartu apie pusmetį jie gyveno (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jos pažįstamai. Šiame bute ji buvo ir iki šiol yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Su A. S. jie išsiskyrė prieš trejus metus, po to, kai A. S. ją sumušė, dėl ko ji atsidūrė ligoninėje, buvo komoje, jai stipriai buvo sužalota galva. Dėl jos sumušimo buvo pradėta baudžiamoji byla, tačiau ji atleido A. S. nenorėdama gadinti gyvenimo. Po įvykio su A. S. ji bendraudavo, bet retai. Žinojo, kad A. S. toliau gyveno bute, (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario mėnesį iš užsienio grįžo jos draugas J. D., kuris neturėjo savo telefono aparato, todėl ji paskolino savąjį. Šiame telefone liko jos nuotraukos, kai ji buvo A. S. sužalota. Nuotraukas pamatė J. D., klausinėjo jos apie tai. J. D. ji papasakojo, kaip buvo sumušta A. S.. J. D. dėl to panoro pasikalbėti su A. S.. Ji prašė J. D. to nedaryti. J. D. asmeniškai nepažinojo A. S. ir, kiek jai žinoma, nebendravo. 2020 m. rugpjūčio 7 d., (duomenys neskelbtini), iš kur kilęs J. D., savo automobilyje Mercedes Benz, valst. (duomenys neskelbtini) keitė tepalus. J. D. matė jos automobilio dokumentus, kuriuose užfiksuota, kad ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, po pietų ji buvo su J. D., abu buvo blaivūs, J. D. paprašė nuvažiuoti paimti G. V.. Prisimena, kad jie važiavo netoli V. gatvės, kur į automobilį įsėdo G. V.. Šį vyrą ji matė tik kelis kartus. Prisimena, kad J. D. prašė nuvežti jį iki A. S.. J. D. nesakė, kokiu tikslu važiuoja pas A. S., ji ir neklausė. Važiuojant neprisimena, kad būtų kalbama apie A. S.. Prisimena, kad atvažiavus prie (duomenys neskelbtini), ji išleido vyrus prie namo, ar netgi toliau, tiksliai neprisimena. Abu vyrai išlipo iš automobilio. Ar vyrai turėjo kažką rankose, ji neįsidėmėjo. Ji sustojo toliau nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatvėje. Pamena, kad ji sustojo aikštelėje galine dalimi į namą Nr. 223. Ji išlipo iš vairuotojo vietos ir sėdo ant galinės sėdynės, nes ten buvo jos rankinukas ir ji norėjo parūkyti. Vyrų nebuvo apie 15 min., kai šie grįžo, ji nematė, nes automobilis stovėjo galine dalimi į namą Nr. (duomenys neskelbtini). Ar vyrai ką nors darė prie automobilio, nematė. Priėję prie automobilio jie iš karto įsėdo į vidų. Ji atsisėdo į vairuotojo pusę ir pradėjo važiuoti. Prisimena mačiusi J. D. sužalotą, ištinusią ir nežymiai kraujuojančią ranką (kurią, neprisimena). Ranka buvo patinusi ir kraujuojanti jau iki to įvykio. Neįsidėmėjo, kad vyrai būtų turėję kokių nors sužalojimų, išskyrus J. D. ranką, vyrų rūbai buvo tvarkingi. Jos nuomone, jie nieko neatsinešė su savimi. Įsėdę į automobilį nei J. D., nei G. V. nieko nekalbėjo, ji nieko jų neklausė. Jos akivaizdoje J. D. G. V. nieko nedavė. 2020 m. rugpjūčio 8 d. jai vairuojant, paskambinęs A. S. pasakė, kad jos „družbanai“ pavogė telefonus, asmens kortelę, supjaustė A. S. arteriją. A. S. prašė perduoti, kad grąžintų telefonus ir kortelę, priešingu atveju kreipsis į policiją. Ji pasakė, kad A. S. pats bendrautų su J. D. ir perdavė J. D. telefono numerį. 2020 m. rugpjūčio 8 d. A. S. jai skambino iš kito, negu ji žinojo, telefono numerio. Nežino, ar A. S. bendravo su J. D., J. D. jai nieko nepasakojo. 2020 m. rugpjūčio 12 d. iš A. S. naujo telefono numerio ji gavo žinutę rusų kalba „tu, [necenzūrinis žodis], sėsi“. Ji suprato tokį pranešimą kaip grasinimą, tačiau niekur nesikreipė dėl to, kad nenori turėti jokių reikalų su A. S. (2 t., 2-3 b. l.).

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad šalia jo buto trečiame aukšte, yra nuomojamas butas, adresas - (duomenys neskelbtini). Namas yra blokinis, senų statybų. Butų durys yra šalia, jų buto koridoriaus ir miegamojo siena ribojasi su kaimynu butu. Kaip gerai girdi iš kito buto, priklauso nuo to, kokiu garsu įjungtas televizorius. Įvykio dieną iš buto išgirdo keistus garsus, triukšmą, bildesį, verčiamų daiktų garsą. Durų trankymo negirdėjo. Maždaug po 5 minučių kažkas paskambino į duris. Užėjo kaimynas, kurio ranka buvo kruvina, buvo ją perrišęs, veido srityje buvo sumušimas, tačiau kur tiksliai, nepamena. Pranešė, kad jį užpuolė, sumušė, paėmė piniginę, telefoną ir dokumentą. Žmogus buvo susijaudinęs, tačiau susikalbėti buvo galima. Prašė leisti paskambinti, su savimi turėjo užrašų knygutę. Jis surinko sakomą numerį, kadangi asmuo to padaryti negalėjo. Buvo perskaityti ne mažiau kaip du numeriai. Jis sakė, kad žmogus skambintų policijai, tačiau jis skambino pažįstamiems. Prašė draugų, kad pas jį atvažiuotų. Kartu su juo [liudytoju] buvo žmona, tačiau su ja kaimynas nekalbėjo. Asmuo pas juos pabuvo 7-8 minutes ir išėjo. Kalbėdamas telefonu asmuo nelabai ką pasakojo. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 103 b. l.), liudytojas parodė, kad, jo supratimu, dokumentai būna piniginėje, todėl ir pasakė, kad piniginė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. parodė, kad su šeima gyvena pažymoje nurodytu adresu. Tiksliai datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti [2020 m.] rugpjūčio 7 d., vakare, būnant namie, pasibeldė jų laiptinėje gyvenantis vyras. Šio vyro jis nepažįsta, nežino nei vardo, nei pavardės. Vyras pasakė, kad jį sumušė ir apvogė: pavogė telefoną, dokumentus. Jis matė, kad vyro dešinė akis pamėlusi, kairės rankos žastas aprištas, matėsi kraujo dėmės. Vyras paprašė telefono, turėjo užrašų knygutę. Jo telefono numeris baigiasi skaičiais 854. Jis surinko telefono numerį, kurį jam nurodė kaimynas, kaimynas to nedarė, nes jo akis ir ranka buvo sužaloti. Kaimynas kalbėjo su keliais draugais, prašė atvažiuoti ir sakė tik tiek, kad jį užpuolė. Daugiau kaimynas pagalbos neprašė ir išėjo. Vyras, kurio vardo jis nežino iki šiol, nepasakojo kas ir kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo (1 t., 103 b. l.).

L. R. P. teismo posėdžio metu parodė, kiek pamena, buvo penktadienis. Su A. S. planavo važiuoti į žvejybą. Susiskambino apie 17.00 val., jis pasakė, kad dar dirba, o kai baigs, grįš namo, viską susiruoš, paskambins. Jis turėjo A. S. paimti. Susiruošus iš nežinomo numerio skambino A. S., prašė atvažiuoti. Už 10-15 min. jis buvo pas A. S.. A. S. buvo sumuštas, prie akies buvo mėlynė, kažkurioje rankoje laikė prispaudęs „maikę“, matėsi kraujas. Kraujo buvo virtuvėje, prie vonios. A. S. viską pasakojo. Sakė, kad jam grįžus iš parduotuvės, atidarius duris, nuo lifto atbėgo du nepažįstami vyrai, kurie jį įstūmė į vidų ir sumušė, dūrė peiliu. Kiek jam žinoma, įvykio metu buvo paimti telefonai, pasas ir dar kažkas iš stalčiaus. Kadangi bėgo kraujas, nuėjęs į vaistinę nupirko bintų, pleistro, peroksido, „zelionkės“, kuria užpylė žaizdą ir ją užvyniojo. Žaizda buvo žaste, kur raumuo, apie 2 cm. Lova buvo sujaukta, ant lovos buvo daug kraujo, kiek pamena, net ant čiužinio buvo dėmė. Jie nuvažiavo pas jį ir A. S. apie savaitę gyveno jo namuose, kadangi bijojo, kad šis įvykis nepasikartotų. Į darbą nėjo. Po to jis kreipėsi į policiją, gavo siuntimą kreiptis į gydytojus. A. S. skaudėjo ranką, negalėjo jos įprastai valdyti, buvo pasimetęs, jautė baimę, bijojo grįžti namo. Paskui jis persikraustė gyventi į kitą vietą, jis [liudytojas] padėjo persivežti daiktus, čiužinį, ant kurio buvo apie 30-40 cm dėmė, išmetė. Visą laiką su A. S. kalbėjosi apie tai, kas nutiko. Sakė, kad nežino, kodėl taip įvyko. Paskui pasakė vieno iš užpuolikų vardą ir, jeigu gerai pamena, minėjo S. Ž., su kuria kažkada draugavo. A. S. turėjo tik užrašų knygutę su numeriais, telefono neturėjo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad A. S. jam sakė, kad pavogė du telefonus ir iš stalčiaus paėmė pasą. Pokalbių dėl pinigų, dėl daiktų grąžinimo jis negirdėjo. Minėjo, kad buvo užpultas dviejų vyrų, o S. Ž. vardą girdėjo tuo metu, kai buvo mušamas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 99 b. l.), liudytojas savo parodymus patvirtino. Papildomai parodė, kad praėjo daug laiko ir tam tikras aplinkybes yra pamiršęs. Kai po įvykio buvo pakviestas į policiją, viską prisiminė. Vienas iš užpuolikų pasakė, kad „už S.“, todėl A. S. nusprendė, kad jis yra S. Ž. draugas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, kad jis yra A. S. draugas, jie pažįstami apie 2-3 metus. 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 18.30 val., jam paskambino A. S. ir pasakė, kad buvo pavogtas jo telefonas. A. S. balsas virpėjo, jis buvo susijaudinęs. Sakė, kad laukia jo namuose. Maždaug per pusvalandį jis nuvyko pas A. S.. A. S. sau ant kairės rankos buvo kažką užvyniojęs, dešinė veido pusė buvo ištinusi. A. S. papasakojo, kad užėjus į laiptinę, pakilus į trečią aukštą ir atsirakinus namų duris, du nepažįstami vyrai jį įstūmė į namus, nusivedė į kambarį, pargriovė ant lovos ir sumušė. A. S. nurodė, kad vienas iš asmenų bandė smaugti, o kitas dūrė peiliu į ranką. Vyrai klausė, kur guli pinigai. Asmuo, kuris dūrė, landžiojo po A. S. spintą, pavogė du mobilaus ryšio telefonus ir pasą. A. S. nurodė, kad asmenys namuose buvo apie 20 minučių. Taip pat prasitarė, kad vienas iš tų asmenų – S. Ž., buvusios merginos, draugas. Koks šio draugo vardas ir kitų duomenų, jis nežino. Kas buvo kitas vyras, A. S. nežinojo. Viską papasakojęs A. S. rodė durtinę žaizdą, kuri buvo apie 2-3 cm pločio. Po to jis nuėjo iki vaistinės, praplovė žaizdą vandenilio peroksidu, patepė ,,zelionka'' ir sutvarstė. Jis pasiūlė A. S. nakvoti pas jį ir jie kartu išvažiavo. Jis siūlė A. S. pranešti medikams ir policijai, bet A. S. nesutiko, jam nėra žinoma kodėl (1 t., 99-101 b. l.).

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad atliko procesinius veiksmus su S. Ž., S. Ž. buvo išaiškintos jos procesinės teisės. Protokole turėjo būti parašyta, ar dalyvavo advokatas. Jeigu nėra pareiškiamas noras, kad dalyvautų advokatas, tada apklausa atliekama advokatui nedalyvaujant. Nieko išskirtinio šiuo atveju nebuvo, joks poveikis darytas nebuvo. Buvo atvejis, kada su moterimi važiavo į ligoninę, tačiau nepamena, kokia tai buvo byla. Moters pavardės neatsimena. Greitoji moterį vežė į Antakalnio ligoninę, suteikus pagalbą, nenustačius gyvybei pavojingų sveikatos sutrikimų, moteris buvo atvežta atgal. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas parodė, kad jeigu žmogus pareiškia, kad jam bloga ir matosi, kad jis jaučiasi blogai, kviečiami greitosios medikai, kurie apžiūri ir sprendžia: vežti ar ne asmenį į gydymo įstaigą. Retai tenka vežti į gydymo įstaigą. Prieš apklausą su moterimi bendravo, kadangi reikėjo daryti daiktų apžiūrą. Moteris sakė, kad jai silpna, širdis „kalatojasi“, matėsi, kad simuliuoja. Neatrodė, kad blogai jaustųsi. Priimamajame susipažino su kitu vyru, apsikeitė telefonų numeriais, šypsojosi. Įvykio vietoje kiekvieną kartą fotografuoja, pamena, kad šiuo atveju jis dalyvavo. Nepamena, ar dalyvavo advokatas įvykio vietos apžiūroje. Kiek pamena, S. Ž. buvo sulaikyta viešbutyje su įtariamuoju. Buvo pasakyta, kad yra sulaikoma ir išvežta į komisariatą. Jeigu gerai pamena, ji ir įtariamasis buvo vežami atskirai. Jeigu gydytojas išrašė vaistų, tai turėjo duoti, sulaikymo kameroje yra seselė, kuri dirba dienos metu ir prižiūri žmones. Jeigu žmogus serga diabetu, tai informuojamas budintysis, o ką ten jie daro – nežino. Pati moteris nurodė adresą, kuri laiptinė, aikštelę už namo kur sustojo ir stovėjo. Taip pat nurodė, kad liko sėdėti mašinoje viena ir kad kaltinamieji nuėjo aiškintis su nukentėjusiuoju. Gal tyrėjai pamiršo parašyti, kad jis buvo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoja E. A. teismo posėdžio metu parodė, kad atsimena bylą, dirbo su šia byla. S. Ž. buvo sulaikyta ir kitą dieną ji [liudytoja] atliko apklausą. Jokios pagalbos S. Ž. neprašė, nesiskundė. Jeigu būtų prašiusi, būtų kreipusis į medikus. S. Ž. buvo įtariamoji, nutraukus tyrimą – liudytoja. Jeigu sutinka, yra įteikiamas pranešimas, viską papasakoja, tada užduodami klausimai ir formuojamas protokolas. Šiuo atveju neprisimena, ar dalyvavo advokatas. Apklausa vyko netrumpai. Diktuota nebuvo. Bendravimo tonas buvo normalus. Kiek pamena, įvykio apžiūros metu įtariamoji sutiko, kad advokatas nedalyvautų, ir advokatas nedalyvavo. Buvo klausiama, kaip nuvažiuoti iki tos vietos ir S. Ž. rodė kelią. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad S. Ž. buvo sulaikyta, konvojuojama ir buvo pasiūlyta patvirtinti parodymus, duotus apklausos metu. Sulaikinėjo ne ji [liudytoja], ji dirbo kitą dieną po sulaikymo. Buvo užfiksuoti įtariamosios parodymai. Pasiūlius atlikti parodymų patikrinimą, ji sutiko. Vyko į vietą. Buvo užduotas klausimas dėl advokato, S. Ž. advokato atsisakė. Jeigu neklysta, ji [S. Ž.] rodė namą, laiptinę, iš kur išėjo įtariamieji, aikštelę, kurioje laukė. Sakė, kad vienas iš vyrų kažką trypė. Kartu važiavo ir vienas iš kolegų, kuris buvo apklaustas teisme. Buvo paskirtas advokatas, kadangi S. Ž. buvo sulaikyta ir apklausos metu visada skiria advokatą. Apklausoje dalyvavo ji, S. Ž. ir advokatas, neprisimena, kad apklausoje būtų dar kas dalyvavęs. Joks spaudimas darytas nebuvo. Pastabų iš advokato dėl bendravimo su S. Ž. nebuvo. Jeigu neklysta, S. Ž. buvo paleista po poros dienų. Atliko tai, ką reikėjo, ir paleido. Neprisimena, jog būtų reiškiamos pastabos, jeigu tokių būtų, būtų tai pažymėjusi protokole. Neprisimena, kad S. Ž. būtų skundusis dėl sveikatos, apie jos ligą nieko nebuvo žinoma, jeigu būtų kas negerai, būtų kviečiama pagalba. Aplinkybių dėl pristatymo į ligoninę, nepamena. S. rišliai atsakinėjo į klausimus, suprato surašytą įtarimą ir jokių nesusikalbėjimų, nesusipratimų nebuvo. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Specialistė Emilija Usavičienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sužalojimai yra padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Trauminiai poveikiai skaičiuojami taip: kadangi dešinė akis ir dešinės akies oda yra toje pačioje plokštumoje, toje pačioje vietoje, tai yra vienas trauminis poveikis; kadangi kairiame žaste yra kraujosruva priekiniame vidiniame paviršiuje, apatiniame trečdalyje, ten pat yra žaizda, tai yra dar vienas trauminis poveikis; kairiame dilbyje yra dar vienas sužalojimas, kuris yra trečiasis trauminis poveikis. Išvados pirmame punkte padaryta techninė klaida nurodant žaizdos vietą, o būtent: yra įrašas, kad žaizda yra kairiame dilbyje, kai žaizda yra kairiame žaste. Tiriamojoje dalyje visur parašyta, kad žaizda yra žaste. Poodines kraujosruvos dažniausiai yra padaromos kietais bukais daiktais. Kadangi žaizda gyja antriniu būdu, tai pasisakyti apie jos padarymo mechanizmą nėra galimybės, nes antrinis gijimo būdas iškreipia žaizdos kraštus ir jos nėra kaip įvertinti. Žaizda pradėjusi gyti antriniu būdu reiškia, kad yra infekcija, kuri iškelia odą, iškelia kraštus, yra stebimi pūliai, kaip ir rašoma medicininiuose dokumentuose - uždegimiška žaizda. Pateiktoje išvadoje aprašoma, kad žaizda yra pasidengusi žalsvu šašu, stebimi gelsvi pūliai, vadinasi, yra išsikreipę žaizdos kraštai. Kai nėra infekcijos, gražiai traukiasi kraštai, tada galima matyti, kokie yra kraštai. Šiuo atveju žaizda gyja labiau į viršų, ne horizontaliai. Negalima teigti, kad peilio ar kažkokio kito daikto, kuriuo buvo padarytas sužalojimas, plotis yra 3 cm. Dėl žaizdos gijimo negalima pasakyti, kokiu konkrečiu mechanizmu buvo padaryta žaizda. Nukentėjusįjį apžiūrėję medikai 11 dieną aprašė, kad žaizda yra 4x0,5 cm, o jie [teismo medikai] mato tik 3 cm ilgio, jie kitaip matuoja žaizdas negu gydytojai. Galėjo žaizda apgyti ir susitraukti jos kraštai, ir specialistas mato mažesnį sužalojimą. Gydytojai ligoninėse dažniausiai matuoja žaizdos žiojėjimą, teismo medikai matuoja tik vieną matmenį, bet nematuoja, kiek ji žiojėja. Remiantis kraujosruvų morfologiniu vaizdu apžiūros metu, galima teigti, kad sužalojimai padaryti daugiau negu savaitę laiko, tiksliau po savaitės laiko išskirstyti yra labai maža galimybė, kadangi sužalojimai tiesiog labiau blykšta ir mažėja, apie žaizdos padarymą ir laiką pasisakyti nieko negalima, galima remtis tik medicinos dokumentais. Literatūros duomenimis, senesnės nei savaitės laiko kraujosruvos yra blyškiai gelsvos ir vietomis dar gali turėti violetinius plotelius arba gali jų neturėti. Žaizdos padarymo laiką galima rišti tik prie medicininių dokumentų, o kraujosruvų laiką - prie to, kaip jos atrodo apžiūros metu. Laiką tikslinti yra labai sunku. Yra laikas, kada asmuo kreipėsi į gydymo įstaigą. Kraujosruvos gyja labai individualiai, nėra galimybės išdiferencijuoti, kokia ji buvo pieš tai ir per kiek laiko užgis. Kraujosruvas vertina nuo to laiko, kada ji jas pamatė. Tyrimas atliktas rugpjūčio 18 d. Termino data iš 18 dienos reikia atimti 7 dienas ir bus – 11 diena. Sužalojimai galėjo būti padaryti rugpjūčio 7 d. Jeigu asmuo būtų laiku kreipęsis, žaizda nebūtų užpūliavusi, pirminis gydytojas apžiūrėjęs žaizdą galėjo įvertinti jos padarymo mechanizmą. Žaizdos gijimui turės įtakos kaip ji bus išvalyta, išplauta, susiūta, dezinfekuota. Jei žaizda bus padaryta purvinu, suteptu, nešvariu daiktu ir laiku nebus suteikta pirminė pagalba, tai toks žaizdos padarymas bus rizikingesnis nei tuo atveju, jeigu žaizda būtų padaryta švariu daiktu arba laiku suteikiant pagalbą. Pats gijimas priklauso nuo individualių žmogaus savybių, kaip gyja žaizda, ar formuojasi randas ar ne, koks yra organizmo atsakas. Jeigu žmogus yra nusilpęs, išsekęs, organizmas neturi šansų uždėti šašą ir gydyti žaizdą. Žaizda gali gražiai užgyti, jei ji buvo padaryta švariomis sąlygomis arba išvalyta laiku, žmogaus organizmas susitvarkys, bet jeigu bus bent menkiausia nešvara ar infekcija, nesvarbu, koks stiprus žmogaus organizmas bus, žaizda užpūliuos. Švara ir organizmo apdorojimas turi didelę įtaką. Kadangi nukentėjusiojo galvoje stebima tik poodinė kraujosruva dešinėje akyje bei jos odenoje, šie sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, negalima atmesti teorinės galimybės, kad į akį buvo duota 10 kartų. Teismo medicinos gydytojai neturi galimybės atskirti, ar į tam tikrą vietą buvo suduota daug kartų, ar mažai. Kitose vietose sužalojimų ji nematė, medicinos dokumentuose jie neaprašyti, tai nebent būtų daroma prielaida, kad praėjus laikui šie sužalojimai sugijo. Dažniausiai per savaitę kraujosruvos užgyja, bet tai - teorinis laikas, kartais kraujosruvos išsilaiko ir iki mėnesio. Kadangi galūnėse yra daugiau minkštųjų audinių, tai šiuose vietose jos gali laikytis ilgiau. Žmogaus kūno dalys yra priskiriamos prie bukų daiktų. Visi sužalojimai nėra būdingi griuvimui, jeigu yra duomenų, kad asmuo griuvinėjo, tokia galimybė būtų. Specialistė atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

A. S. byloje pateiktame 2020 m. rugpjūčio 11 d. protokole – pareiškime nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d., jo nuomojame bute, (duomenys neskelbtini)-11, du nenustatytos tapatybės asmenys jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. dešine ranka trenkė jam į veidą, ištraukė peilį ir dūrė juo į ranką taip atimdami galimybę priešintis, pagrobė iš jo rankų mobilaus ryšio telefoną Huawei, 100 Eur vertės, su juodos spalvos dėklu, 10 Eur vertės. Namuose iš spintos ištraukė mobilaus ryšio telefoną Huawei, 100 Eur vertės, ir jo vardu išduotą pasą, kurį jis vertina – 60 Eur. Iš viso jam padaryta 270 Eur turtinė žala (1 t., 1 b. l.).

J. D., kuriam byla nutraukta, šiam asmeniui mirus, ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo teise tylėti ir paaiškinimų dėl pareikšto kaltinimo nedavė (3 t., 6 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklėje 2020 m. rugpjūčio 11 d. užfiksuotas A. S. pranešimas apie tai, jog jis buvo sumuštas bute buvusių asmenų. Papildomai nurodytos 2020 m. rugpjūčio 11 d. A. S. pateiktame protokole – pareiškime išdėstytos aplinkybės (1 t., 15 b. l.).

2020 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, vieno kambario buto, esančio trečiame aukšte (iš devynių), (duomenys neskelbtini)-11, apžiūra. Nustatyta, kad įėjimas į daugiabučio gyvenamojo laiptinę yra iš šiaurinės namo pusės. Įėjimo į laiptinę durys yra su elektronine kodine spyna. Įėjimo į butą durys yra šarvo tipo su dviem spynų atraktais. Durų varčia bei spynų atraktai be matomų apgadinimų. Įėjus į butą patenkama į koridorių, kurio gale tiesiai yra praėjimas į kambarį, kur iš dešinės pusės, palei sieną stovi lova. Atklojus patalynę ant čiužinio matoma tamsiai raudonos spalvos skysčio dėmė. Kambaryje iš kairės pusės stovi sekcija. Prie sekcijos - sėdimas minkštas kampas. Prie lango stovi dvivietis fotelis. Butas yra su balkonu, kurio bendra tvarka nepažeista. Koridoriuje iš dešinės pusės yra praėjimas į virtuvę, vonią bei tualetą. Vonioje iš dešinės pusės ant džiovyklos kabo: vyriškos pilkos spalvos trumpikės, marškinėliai raudonos spalvos ir melsvos spalvos paklodė. Ant visų šių objektų matomi raudonos spalvos skysčio pėdsakai. Prie protokolo pateikta fotolentelė, kurioje užfiksuotos buto, esančio (duomenys neskelbtini)-11, bei laiptinės nuotraukos (1 t., 16-25 b. l.).

J. D. 2020 m. rugpjūčio 17 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad J. D. savanoriškai pateikė daiktus, kuriuos turėjo prie savęs: metalinį sulankstomą peilį be rankenos apdailos, Huawei telefoną, IMEI (duomenys neskelbtini), juodos spalvos piniginę bei bankų korteles (1 t., 30-31 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. S 482/2020(01) nurodyta, kad ant marškinėlių iš įvykio vietos (1 mėg.), trumpikių iš įvykio vietos (2 mėg.), paklodės (3 mėg.), nuoplovoje nuo čiužinio (7 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999999% tikimybe. Ant paklodės (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas, ant peilio geležtės (5 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, 4, 5 mėg. gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su J. D. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe (1 t., 38-49 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G2294/2020 (01) konstatuota, kad remiantis A. S. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, kad A. S. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste ir dilbyje, kraujosruvos dešinės akies odenoje, žaizda kairiame dilbyje. Poodinės kraujosruvos ir kraujosruvos odenoje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Kadangi žaizda dilbyje gyja antriniu būdu, pasisakyti apie jos padarymo mechanizmą nėra galimybės. Poodinės kraujosruvos ir kraujosruvos odenoje padarytos prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2020 m. rugpjūčio 11 d. Kadangi žaizda dilbyje gyja antriniu būdu, pasisakyti apie jos padarymo laiką nėra galimybės. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 83-85 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2 skyriaus vyresniojo tyrėjo Oleg Bikbajev 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės nurodyta, kad gavus telefono numerių (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. S., telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. Ž., telefono numerio (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi J. D. bei telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi G. V., įeinančių/išeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinės su celių bokštų koordinatėmis laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 12 d., 00.00 val., iki 2020 m. rugpjūčio 12 d., 23.59 val., nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 13.00 val. S. Ž., J. D., G. V. naudojami tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (S. Ž.), (duomenys neskelbtini) (J. D.) ir (duomenys neskelbtini) (G. V.) buvo užfiksuoti A. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietoje (galimai jo darbo vietoje veikiančiame mobiliojo ryšio bokštuose (duomenys neskelbtini), ir ten buvo apie 1 val. Po to, minėtų asmenų naudojami telefonų numeriai apie 14.50 val. buvo užfiksuoti Antakalnio mikrorajone, Vilniaus mieste, aptarnaujančio mobiliojo ryšio bokšto zoną. Ten pabuvus neilgą laiką, apie 15.00 val., nuvyko į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini) aptarnaujančio mobiliojo ryšio bokšto zoną, ir ten buvo iki 18.00 val. Apie 18.00 val. visi telefono numeriai užfiksuoti Šeškinės mikrorajone. A. S. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , užfiksuotas nuo 17.00 val. iki 18.00 val., po to jis buvo išjungtas. A. S. ir S. Ž. bendravo nuo 2020 m. vasario mėnesio iki balandžio mėn., po to nuo balandžio mėn. iki rugpjūčio mėn. nebendravo. Bendravimas atsinaujino dieną prieš įvykį ir po jo. A. S. su J. D. ir G. V. kontaktavo tik dieną iki įvykdytos nusikalstamos veikos ir kelias dienas po jos. J. D. ir G. V. nuolat kontaktavo išklotinėse visą laikotarpį. J. D. taip pat nuolat kontaktavo su S. Ž.. G. V. su S. Ž. kontaktavo 2020 m. gegužės mėn., o po to kontaktavo tik po įvykdytos nusikalstamos veikos (1 t., 143-145 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2 skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. rugpjūčio 13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo gautos nukentėjusiojo A. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), S. Ž. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nenustatyto asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką tel. Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinės. Atliekant išklotinių analizę nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.30-18.00 val., visi nurodyti telefonų numeriai buvo užfiksuoti mobiliojo ryšio bokštų veikimo zonoje, kuri apima įvykio vietą - (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo apklausų metu pastebimas nenuoseklumas, keičiamos įvykio pozicijos, neracionalus prieš įvykį ir po įvykio santykių su S. Ž. buvimas, jų bendravimas. Taip pat pastebėtas intensyvus bendravimas tarp nukentėjusiojo A. S. ir nenustatyto asmens, kuris naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai nukentėjusysis apklausos metu nenurodė (1 t., 146 - 147 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2 skyriaus vyresniojo tyrėjo Oleg Bikbajev 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių gavimo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 154 straipsnio taikymo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32039-20, sulaikius S. Ž. ir vežant ją į laikino sulaikymo vietą, ji nurodė, kad šį nusikaltimą įvykdė J. D. kartu su jai nepažįstamu vyru, vardu (duomenys neskelbtini), kurį telefone ji užsivadinusi „G. G. J.“, ir nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) . Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatyta, kad minėtu telefonu naudojasi G. V.. Nustatyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. G. V. pradėjo naudotis nauju tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 166 - 167 b. l.).

Vilnius apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. Č. 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį dėl plėšimo A. S. atžvilgiu ir jo dokumento pagrobimo, S. Ž. atžvilgiu nutrauktas, S. Ž. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., 12-16 b. l.).

2020 m. rugpjūčio 18 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota S. Ž. telefono Huawei, Imei (duomenys neskelbtini) , paimto 2020 m. rugpjūčio 17 d. asmens kratos metu, apžiūra. Nustatyta, kad telefono užrašų knygutėje be kitų įrašų, yra įrašas vardu A., telefono numeris (duomenys neskelbtini); įrašas vardu G. G. J., numeris (duomenys neskelbtini) ; įrašas vardu J. A., numeris (duomenys neskelbtini); įrašas vardu J. M., numeris (duomenys neskelbtini). Telefono aplankale su tekstinėmis žinutėmis, matomas susirašinėjimas su adresatu G. G. J.. Atidarius minėtą susirašinėjimą matomos tekstinės žinutės: gegužės 14 d., ketvirtadienis 18:48, S. Ž. rašo – „(duomenys neskelbtini)“; sekanti žinutė – „D.“; trečiadienis rugpjūčio 12 d., 15:03, iš G. G. J. gautas pranešimas: „Labas Šventa. Č. G.. Pakelk“; S. Ž. atsako [rusų kalba]– „Tu, [necenzūrinis žodis], sėsi“; penktadienis, rugpjūčio 14 d., 10:31, iš G. G. J. gautas pranešimas: „Pakelk ragelį!“. Tarp kitų žinučių matomas susirašinėjimas su neužvadintu numeriu – (duomenys neskelbtini); susirašinėjimas prasideda antradienį, rugpjūčio 18 d., 13:01, žinutėmis „? Skamuinta jusu kame ryšio nera, jei ka parasyk“; S. Ž. atsako – „O kas čia. Jus man sk.“; minėtas numeris atrašo – „V.“; trečiadienį 18 d. 10:47, minėtas numeris rašo [rusų kalba] „Tu, [necenzūrinis žodis], sėsi“. Prie daiktų apžiūros protokolo pateikta fotolentelė (2 t., 30-42 b. l.).

2020 m. rugpjūčio 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota banko kortelės, išduotos J. D. vardu, bei peilio, kuriuos savanoriškai iš karto po sulaikymo pateikė J. D., apžiūra. Apžiūrint peilį nustatyta, kad peilis yra sidabrinės spalvos, atlenkiamas, ilgis (su atlenkta geležte) apie 21 cm, pačios geležtės ilgis apie 10 cm, rankenos ilgis apie 11 cm, geležtė turi 10 skylučių viršutinėje dalyje, matosi, kad nuo rankenos nuimtos kriaunos, matosi likusios žymės, taip pat tarpai, skirti varžtams įsukti, vienoje pusėje rankena turi papildomą metalinę plokštelę - peilio tvirtinimas prie diržo, ar kelnių. Prie daiktų apžiūros protokolo pateikta fotolentelė su daiktų nuotraukomis (2 t., 167-169, 181-186 b. l.).

2020 m. rugsėjo 21 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad A. S. pateikus atpažinti iš J. D. paimtą peilį, A. S. neatpažino peilio, kuriuo jis buvo sužalotas (2 t., 187-188 b. l.).

2020 m. rugpjūčio 21 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono Huawei, IMEI numeriai (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad telefono kontaktuose, be kitų adresatų, yra adresatai: G. - (duomenys neskelbtini); S. - (duomenys neskelbtini); A. –(duomenys neskelbtini) . Skambučių registre matome, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d., laike: 18:45, 19:19, 20:26 ir 2020 m. rugpjūčio 7 d., laike 08:36, 13:35, 13:36, 13:38, 13:44, 13:45, 17:13 buvo skambinta adresatui „A.“. „Viber“ programėlėje vyko susirašinėjimai su kontaktu „D. N. (duomenys neskelbtini) “ (2 t., 170-180 b. l.).

2020 m. rugpjūčio 24 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota kratos metu iš G. V. paimto telefono Samsung IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad telefone įstatyta TELE2 „Pildyk“ SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Peržiūrint susirašinėjimą tekstinėmis žinutėmis matomas susirašinėjimas su neužvadintu numeriu (duomenys neskelbtini). Iš šio numerio 2020 m. gegužės 14 d., 18:48 atsiųsta tekstinė žinutė – „(duomenys neskelbtini)"; ir iškarto atsiųsta kita žinutė "D."; 2020 m. rugpjūčio 12 d. iš to pačio numerio gauta žinutė [rusų kalba]– „Tu, [necenzūrinis žodis], sėsi“; 2020 m. rugpjūčio 14 d., 10:31 G. V. atrašo – „Pakelk ragelį“. Prie daiktų apžiūros protokolo pateikta fotolentelė su nuotraukomis (3 t., 108-112 b. l.).

Byloje pateikta VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties 2020 m. rugpjūčio 18 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. policija kvietė medikus į areštinę dėl vyrui paūmėjusios lėtinės ligos (sutinusi ranka). Užfiksuota sužalojimo vieta: dešinė ranka - skausmas, sutinimas, kuris priskiriamas prie trauminių sužalojimų. Asmeniui skirti vaistai. Pacientas pristatytas į specializuotą ligoninę (2 t., 196-197 b. l.).

Byloje pateikti S. Ž. 2020 m. rugpjūčio 17 d. medicinos dokumentų išrašas, kur nurodyta, kad pacientė jaučia skausmą širdies plote, baigėsi vartojami medikamentai. Objektyvi būklė – sąmoninga, kontaktiška. Medicinos dokumentų išraše matomi atlikti tyrimai. Asmens būklė išrašant – stabili (5 t., 64-65).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš šių požymių pakanka tam, jog plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Kaltinamasis G. V. bylą nagrinėjant teisme neneigė, kad jis bylai aktualiu laiku kartu su J. D., kuriam byla nutraukta mirus, lankėsi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur tuo metu gyveno nukentėjusysis A. S. ir turėjo su šiuo asmeniu konfliktinę situaciją, tačiau neigė kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jis su J. D. įsibrovė į A. S. gyvenamąjį butą, panaudoję fizinį smurtą bei peilį, pagrobė A. S. priklausantį turtą – telefonus ir asmens dokumentą. Aiškindamas įvykio aplinkybes teisme, G. V. detaliai pasakojo įvykio dienos eigą, teigė, kad prie A. S. buto buvo atvažiavę du kartus, pirmą kartą į butą ėjo su S. Ž., antrą kartą – su J. D.. Teigė, kad J. D. smūgiavo A. S. dar laiptinėje, kai A. S. atsidarė buto duris, nurodė, kad J. D. ir A. S. susistumdė, įgriuvo į buto koridorių, kur J. D. ir A. S. barėsi. G. V. aiškino teismui, kad jis, pamatęs agresyviai link jo artėjantį A. S., tam tikra prasme saugodamas J. D. dėl jo sveikatos, kaire ranka per dešinį petį apglėbė A. S., kad jis nepultų nei jo, nei J. D. ir su A. S. griuvo ant lovos. A. D. tuo metu stovėjo prie komodos, vėliau J. D. buvo prisėdęs prie lovos ir jis [G. V.] jautė, kaip J. D. viena ar dviem rankomis spaudžia A. S. (5 t., 125 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu, aiškindamas tolesnio įvykio eigą, G. V. nurodė, kad laikydamas A. S., iš garsų suprato, kad J. D. galėjo vyrui kelis kartus smogti pataikant į veidą. Teisme G. V. teigė, kad A. S. buvo ant jo užkritęs ir jis nieko negalėjo matyti. Vertinant tai, kad G. V. ir A. S. buvo šalia vienas kito, vienoje patalpoje, spręstina, kad G. V. buvo matomi J. D. veiksmai, nukreipti prieš A. S..

Kaltinamasis iš esmės neneigė, jog prieš A. S. naudojo fizinius veiksmus: rankomis jį smaugė, nors iš nukentėjusiojo, kaltinamojo teigimu, jokių fizinių veiksmų nebuvo (5 t., 128, 129 b. l.), ir nors tokius savo veiksmus jis bandė teisinti siekimu malšinti konfliktą, bijodamas nukentėti nuo A. S. ir siekdamas apsaugoti J. D., tačiau tokių veiksmų panaudojimo būtinumas prieš nukentėjusįjį kelia pagrįstų abejonių, kadangi iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad šioje situacijoje J. D. buvo nusiteikęs priešiškai ir konfliktiškai A. S. atžvilgiu, o ne priešingai. Spręstina, kad objektyvaus pagrindo naudoti fizinį smurtą prieš A. S. nebuvo.

Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis neigia, jog į A. S. butą buvo patekta įsibrovus, tačiau aiškindamas patekimo į butą aplinkybes, kaltinamasis nebuvo itin nuoseklus. Bylą nagrinėjant teisme, G. V. parodė, kad jis ėjo pirmesnis, J. D. ėjo iš dešinės, už nugaros (5 t., 124 b. l.), tame pačiame posėdyje, atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis teigė, kad jis ėjo paskutinis ir A. S. nestūmė (5 t., 132 b. l.). Tuo tarpu nukentėjusysis A. S., aiškindamas įvykio aplinkybes, laikėsi nuoseklios pozicijos, kad rakinant duris į butą jis buvo įstumtas jaunesnio vyro. Pagal teismų praktiką įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, tačiau prieš patalpų savininko ar teisėto naudotojo valią (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2012). Byloje nustatyta, kad jokio sutikimo J. D. bei G. V. patekti į A. S. gyvenamąją vietą neturėjo, šie asmenys tarpusavyje pažįstami nebuvo, taigi į A. S. butą buvo patekta atvira jėga, prieš šio asmens valią.

G. V. viso proceso metu teigė nematęs, kad J. D. būtų su savimi turėjęs peilį ir jį panaudojęs, taip pat išeidamas iš A. S. buto nematė, jog A. S. rankos būtų sužalotos ar būtų kraujo dėmės. Tvirtino, jog J. D. ranka buvo kruvina, tačiau šį susižalojimą J. D. pasidarė dar prieš įvykį, konflikto su S. Ž. metu.

Kaltinamojo iškeltą versiją, kad jam nėra žinoma, jog prieš nukentėjusįjį būtų panaudotas peilis ir paimti jam priklausantys daiktai, paneigia nukentėjusiojo A. S. nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys logiški paaiškinimai, kurie proceso eigoje nekito ir kuriais nėra pagrindo abejoti ir (ar) nesivadovauti. Nukentėjusiojo teigimu, grįžus namo ir rakinant buto duris jis buvo užpultas dviejų žmonių. Vienas iš asmenų, kurį nukentėjusysis apibūdino kaip jaunesnį (šiame kontekste pastebėtina, kad J. D. buvo beveik 12 metų vyresnis už G. V.), iš už nugaros rankomis stūmė jį į butą (5 t., 56 b. l.). Pargriuvus ant lovos jaunesnis asmuo jį laikė ir smūgiavo, smūgiai buvo stiprūs, jų buvo daugiau nei penki. J. D., kurį nukentėjusysis atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, kalbėjo apie pinigus, vaikščiojo po butą kažko ieškodamas, radęs du jo telefonus ir pasą juos paėmė, po to laikydamas nukentėjusįjį už kojų, išėmė peilį ir smeigė juo jam į ranką (5 t., 43 b. l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. nurodė, kaip nugriuvus ant lovos G. V. dešine ranka smūgiavo jam į galvos dešinę pusę. Aiškindamas aplinkybes dėl kito asmens veiksmų, nukentėjusysis parodė, kad vyresnis vyras buvo prisėdęs ant lovos krašto ir laikė savo ranka jo kojas, šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir G. V., nurodydamas, jog vienu metu J. D. rankomis spaudė A. S.. Taip pat nukentėjusysis parodė, kaip J. D. dešinėje rankoje laikydamas peilį priėjęs prie jo ir pasilenkęs iš kairės pusės vieną kartą dūrė jam į ištiestos kairės rankos žastą (1 t., 60-67 b. l.). Tai, jog buvo užpultas ir sužalotas peiliu, A. S. nurodė ir S. Ž. telefoninio pokalbio metu.

Tikslinga pažymėti, kad iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog peilis nebuvo itin didelis - apie 15 cm. Tokio dydžio peilį objektyviai nesudėtinga nepastebimai nešiotis drabužių kišenėse ir tai, kad G. V. iš anksto galėjo šio peilio nepastebėti, nepaneigia aplinkybės, kad J. D. turėjo peilį su savimi ir jį panaudojo A. S. užpuolimo metu. Aplinkybę, kad buvo panaudotas peilis, nukentėjusiojo teigimu, matė ir suprato abu užpuolikai, kadangi sužalojus ranką ir pradėjus žaizdai smarkai kraujuoti, vyrai, liepę susitvarkyti ranką, iš buto išėjo (5 t., 43 b. l.). Teikdamas pareiškimą dėl įvykio A. S. taip pat nurodė, kad užpuolimo metu, bute, (duomenys neskelbtini), du nenustatytos tapatybės asmenys jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: dešine ranka trenkė jam į veidą, taip pat nurodė, kad įvykio metu jam peiliu buvo durta į ranką.

Šių įrodymų kontekste pažymėtina ir tai, kad netrukus po įvykio, 2020 m. rugpjūčio 7 d. apžiūrint įvykio vietą, ant čiužinio užfiksuota matoma tamsiai raudonos spalvos skysčio dėmė, taip pat ant kambario vonioje rastos paklodės buvo aptikti raudonos spalvos skysčio pėdsakai. Tyrimo metu J. D. asmens kratos metu rastą ir paimtą peilį, taip pat paklodę bei nuoplovą nuo čiužinio pateikus tyrimui, specialisto išvadoje Nr. S482/2020(01) konstatuota, kad atlikus rasto žmogaus kraujo (nuoplovoje nuo čiužinio (7 mėg.) ir paklodės (3 mėg.)) DNR profilį, šis profilis sutampa su A. S. DNR profiliu, ant paklodės (4 mėg.) ir peilio geležtės (5 mėg.) rasto žmogaus kraujo DNR profilis sutampa su J. D. profiliu. Bylą nagrinėjant teisme liudytojas E. S. teigė girdėjęs iš buto, kur gyveno A. S., sklindantį triukšmą, bildesį. Netrukus po to pas jį užėjo kaimynas (A. S.), kurio ranka buvo perrišta ir kruvina, veido srityje buvo matomas sumušimas, asmuo jam nurodė, kad buvo užpultas ir sumuštas, tačiau jokių detalių neaiškino. A. S. draugas R. P., kuris iš karto po įvykio nukentėjusiojo kvietimu buvo atvykęs ir bendravo su juo, patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, teigė matęs prie A. S. akies sumušimą, nurodė, kad rankoje, kurios tiksliai įvardinti negalėjo, A. S. laikė prispaudęs marškinėlius, matėsi kraujas, vėliau šią žaizdą, kuri buvo žaste, apie 2 cm, jis sutvarkė. Liudytojo teigimu, kraujo buvo virtuvėje, prie vonios, ant lovos čiužinio buvo didelė dėmė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, liudytojas tvirtino, kad nuvykus pas A. S., šis jam aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad rakinant buto duris, pribėgę du vyrai įstūmė jį butą, sumušė jį, vienas iš jų jį smaugė, o kitas dūrė peiliu į ranką, taip pat nurodė, kad užpuolimo metu iš jo buvo pavogti du telefonai ir pasas. Kaip ir minėta, R. P. su A. S. bendravo netrukus po įvykio, A. S. nurodytos įvykio aplinkybės R. P. iš esmės nesiskiria nuo tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nurodytų aplinkybių. Taigi, nukentėjusiojo parodymų turinys, jų nuoseklumas, taip pat ir kiti byloje esantys įrodymai, teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad užpuolimo metu prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas bei peilis, kuriuo A. S. buvo sužalota ranka, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešinti pagrobtas A. S. priklausantis turtas ir dokumentai.

Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. šio įvykio metu buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairiajame žaste ir dilbyje, kraujosruvos dešinės akies odenoje, žaizda kairiajame žaste, kas pagal byloje pateiktą specialisto išvadą kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Bylą nagrinėjant teisme apklausta specialistė E. Usavičienė negalėjo pasisakyti apie žaizdos padarymo mechanizmą, kadangi kreipiantis nukentėjusiojo žaizda buvo pradėjusi gyti antriniu būdu, kas iškreipia žaizdos kraštus ir nėra galimybės tokios žaizdos įvertinti, tačiau specialistė nepaneigė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. rugpjūčio 7 d., kas atitinka nusikalstamos veikos padarymo laiką. Įrodymų, kad sužalojimai galėjo būti padaryti prieš šį įvykį, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad plačiau pasisakydama apie nukentėjusiajam užfiksuotus sužalojimus, specialistė neatmetė galimybės, kad A. S. akyje užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant į akį 10 kartų.

Kaltinamasis G. V. kategoriškai neigia, kad su J. D., kuriam byla nutraukta mirus, bendrai padarė inkriminuotus nusikaltimus, kaltinamasis teigė, kad į butą ėjo turėdamas tikslą pasikalbėti dėl skolos ir nematė, kad po šio įvykio J. D. būtų ką su savimi turėjęs. Spręstina, kad tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos S. Ž., taip pat ir kaltinamojo G. V. parodymų visuma patvirtina, kad G. V. veiksmai atitinka ne tik objektyviuosius BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, bet ir subjektyviuosius.

Šiuo aspektu svarbu įvertinti kaltinamojo G. V. parodymus, kur jis patvirtino girdėjęs tarp J. D. ir A. S. vykusį žodinį konfliktą, kurio metu A. S. išsakė žodžius rusų kalba, jog jis viską atiduos (5 t., 130 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis patvirtino girdėjęs J. D. reikalavimą duoti pinigus, į ką A. S. atsakė, kad šioje vietoje jų neturi (3 t., 120 b. l.). Tai, kad užpuolimo metu buvo kalbama apie pinigus, teisme patvirtino ir nukentėjusysis A. S., jo teigimu, vienam asmeniui pargriovus jį ant lovos ir mušant, kitas, vyresnis, kalbėjo apie pinigus ir ieškojo kažkokių daiktų (5 t., 42, 43 b. l.). Detalesnes įvykio aplinkybes dėl telefonų ir dokumentų pagrobimo A. S. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, kad G. V. jį laikant prispaudus ant lovos ir abejomis rankomis suėmus už kaklo pradėjus smaugti, kitas vyras tuo metu nuo žemės paėmė konflikto metu iškritusį jo telefoną, po to šis asmuo pradėjo landžioti po spinteles, iš kur ištraukė dar vieną mobilaus ryšio telefoną, iš dėžutės spintoje ištraukė pasą, išduotą jo vardu, ir su šiais daiktais iš buto pasišalino. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat teikdamas pareiškimą dėl įvykdytos jo atžvilgiu nusikalstamos veikos, A. S. nurodė, kad iš jo buvo pagrobti du mobilaus ryšio telefonai Huawei bei jo vardu išduotas asmens dokumentas – pasas. Liudytojai E. S. bei R. P. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl jam [A. S.] priklausančio turto pagrobimo, ir nors šie liudytojai įvykio tiesiogiai nematė, tik nurodė informaciją, gautą iš A. S., ir šie duomenys laikytini išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, tačiau teismas neturi pagrindo jais abejoti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Iš liudytojų E. S. bei R. P. parodymų matyti, kad visi asmenys nurodė, jog įvykio metu iš A. S. buvo paimti telefonai bei jam priklausantis dokumentas.

Be to, aplinkybė, kad iš karto po įvykio A. S. nuėjęs pas gretimai gyvenantį E. S., su kuriuo jokių artimų santykių nepalaikė, prašė leisti jam pasinaudoti telefonu ir paskambinti draugui, tik patvirtina, kad iš karto po įvykio A. S. neturėjo galimybės pasinaudoti savo telefonu. O tai, kad asmuo iki įvykio turėjo telefoną ir juo naudojosi, patvirtina telefonų išklotinių analizės duomenys, kur nustatyta, kad A. S. naudojamas telefono numeris 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.55 val., buvo užfiksuotas veikiantis įvykio vietoje, o nuo 18.21 val. šis telefonas neveikė. Kaip teigė liudytojas E. S., A. S. su savimi turėjo užrašų knygutę su numeriais, kadangi asmuo buvo labai susijaudinęs, A. S. nurodytus telefonų numerius rinko jis. Mažai tikėtina, jog asmuo, turėdamas savo telefoną ir galimybę paskambinti, eitų pas kaimynystėje gyvenantį žmogų prašydamas leisti pasinaudoti telefonu, juo labiau, kad jokių artimų santykių A. S. ir E. S. nepalaikė, o vertinant tai, kad A. S. pas E. S. lankėsi iš karto po įvykio, tik patvirtina aplinkybę, kad šio įvykio metu iš A. S. buvo pagrobti kaltinime nurodyti jam priklausantys daiktai.

Kaltinamojo versija, kad jis į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyveno A. S., vyko tik padėti J. D. pasikalbėti dėl skolos, nepasitvirtino. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. S. rakinant buto duris, jis jėga buvo įstumtas į butą, prieš jį buvo smurtauta, buvo kalbama apie pinigus, o suradus telefonus ir asmens dokumentą, šie daiktai buvo pagrobti. Įvykio metu apie jokį skolos grąžinimą kalbėta nebuvo, tokią versiją kėlė tik pats G. V., tačiau jo paaiškinimus paneigė tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojos S. Ž. parodymai, ir nors S. Ž. parodymai proceso metu nebuvo itin nuoseklūs, tačiau ji nepatvirtino aplinkybės, kad tarp jos, G. V. ir J. D. būtų vykęs pokalbis apie skolos grąžinimą. Be to, bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad A. S. būtų skolingas G. V., ar asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip padarytą bendrininkų grupe, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą). Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Pažymėtina, jog nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, Nr. 2K-340/2012 ir kt.).

Šioje byloje nustatyta, kad G. V. bei asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus, veiksmai yra susiję. Tuo metu, kai G. V. laikė prispaudęs A. S., taip atimdamas jam galimybę priešintis, J. D., apieškojęs kambarį, paėmė telefonus bei dokumentą. Tikslinga pažymėti, kad veiksmas vyko esant šviesiam paros laikui, visiems esant vienoje patalpoje, todėl pagrįsta manyti, kad G. V. matė ir suprato šalia jo buvusio J. D. veiksmus grobiant turtą bei dokumentus, o tai, kad jis šių veiksmų neužkirto, rodo jo pritarimą. Pripažįstant asmenis kartu padarius plėšimą, nebūtina nustatyti, kad jie iš anksto buvo suplanavę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, detaliai aptarę savo veiksmų pobūdį. Nagrinėjamu atveju susitarimas tarp G. V. ir J. D., kuriam byla nutraukta, šiam asmeniui mirus, buvo įvykdytas konkliudentiniais veiksmais, t. y., G. V. veiksmai buvo reikšmingi, jis atliko dalį plėšimo požymius atitinkančių veiksmų, kurių visuma leido padaryti baigtą nusikaltimą prieš nukentėjusįjį A. S.. Kadangi nustatyta, kad iš A. S. be mobilaus ryšio telefonų buvo pagrobtas ir jam priklausantis dokumentas – Lietuvos Respublikos piliečio pasas, spręstina, jog G. V. veiksmai, kaip nusikaltimų sutaptis, atitinka BK 180 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų požymius.

Vertinant liudytojos S. Ž. parodymus, pastebėtina, kad viso proceso metu jie buvo nenuoseklūs ir fragmentiški. Visų pirma, S. Ž. bylą nagrinėjant teisme pripažino vežusi J. D. ir G. V. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaip teigė duodama parodymus teisme, ji tai darė J. D. prašymu, kadangi šis norėjo pasikalbėti su ją praeityje sumušusiu A. S.. Nurodė, kad atvežusi vyrus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ji pati jiems pasakė aukštą ir butą, kur gyveno A. S.. Užėję į laiptinę vyrai grįžo po 10-15 min. Važiuodami mašinoje apie įvykį jie nieko nekalbėjo ir tik kitą dieną jai paskambinęs A. S. informavo, kad buvo sumuštas, kad jam buvo perpjautos arterijos. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes S. Ž. parodė netrukus po šio įvykio apklausos įtariamąja metu, tačiau duodama parodymus ji teigė, kad įsėdęs į automobilį J. D. pasakė, jog sumušė A. S.. J. D. vienos rankos krumplis ir riešas buvo ištinę, pirštas kraujavo. Vėlesnio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, S. Ž. nurodė, kad J. D. pats žinojo, kur gyveno A. S., atsitiktinai pamatęs dokumentus apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą. J. D. prašymu, G. V. ir J. D. ji nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur juos ir išleido. Važiuodami nekalbėjo, kokiu tikslu J. D. reikia pasimatyti su A. S., ji to ir neklausinėjo. Vėliau taip pat nei tarp jos, nei tarp G. V. ir J. D. jokio pokalbio apie tai, kas įvyko bute, nebuvo. Tačiau aplinkybės, jog po šio įvykio jai skambinęs A. S. pasakė, kad jos draugai pavogė telefonus, asmens dokumentą ir supjaustė jam arterijas, viso proceso metu nesikeitė. Antra, aiškindama įvykio aplinkybes dėl telefonų ir dokumentų pagrobimo, S. Ž. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad J. D. ir G. V. nei prieš įeidami, nei grįžę su savimi nieko neturėjo. Peilio ji nematė. Apklausta kaip įtariamoji, S. Ž. nurodė, kad jokių daiktų pas J. D. ir G. V. jiems einant į butą ji nematė. J. D. grįžtant link automobilio pastebėjo, kaip jis numetė ant asfalto kažkokį rankose turėtą daiktą, kaip suprato, telefoną, ir jį sumindžiojo. Tikslinga pažymėti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu S. Ž. nurodė vietą, kur J. D. numetė ant žemės ir sumindžiojo, jos manymu, telefoną. Papildomos apklausos metu, S. Ž. neigė mačiusi, jog J. D. prie automobilio būtų sudaužęs telefoną, o apklausta kaip liudytoja, teigė apskritai nemačiusi, ką vyrai veikė grįždami prie automobilio. Trečia, dėl J. D. ant rankos buvusių sužalojimų, buvo keliamos skirtingos versijos. Kaltinamojo G. V. nurodytų aplinkybių apie tai, kad J. D. ranką susižeidė konflikto su ja metu, S. Ž. nepatvirtino. Teigė, kad J. D. ranka buvo sužalota anksčiau, jam buvo daryta operacija ir jokių kraujo žymių nebuvo. 2020 m. rugpjūčio 18 d. įtariamojo apklausos metu S. Ž. nurodė, kad grįžus į automobilį J. D. pasakė, kad sumušė A. S., J. D. vienos rankos krumplis ir riešas buvo ištinę, pirštas kraujavo. Liudytojo apklausos metu S. Ž. teigė jau iki įvykio mačiusi J. D. ištinusią ir nežymiai kraujuojančią ranką.

Bylą nagrinėjant teisme S. Ž. išsakė poziciją, kad tyrimo metu jos parodymai apie tai, kad matė telefonus, buvo paveikti pareigūnų. Apklausos metu gynėjo ji neturėjo, jai buvo sakoma patvirtinti tai, kas parašyta, dėl to pažadėta ją paleisti iš suėmimo. Tačiau, įvertinus S. Ž. parodymus viso bylos proceso metu kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, matyti, jog būtent ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. kaip įtariamosios duoti parodymai atitinka kitus byloje esančius faktinius duomenis. Sugretinus tarpusavyje šiuos liudytojos parodymus su nukentėjusiojo A. S., liudytojų E. S. bei R. P. parodymais, taip pat ir su kitais byloje pateiktais duomenimis, esminės detalės dėl peilio panaudojimo ir dėl telefonų bei dokumento pagrobimo, sutampa.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti ir tai, jog liudytoja S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama ne vieną kartą. 2020 m. rugpjūčio 18 d. S. Ž. pateikus pranešimą apie įtarimą pirminė ir papildoma jos apklausa atlikta dalyvaujant advokatams, taip pat advokatas dalyvavo ir 2020 m. rugsėjo 28 d. S. Ž. apklausiant kaip liudytoją. Nei vienas iš byloje apklaustų pareigūnų A. M. bei E. A., nepatvirtino, kad S. Ž. duodant parodymus buvo daromas spaudimas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad šie pareigūnai būtų priešiškai nusiteikę prieš S. Ž. ir norėtų jai pakenkti. Pažymėtina ir tai, kad S. Ž. laikinai sulaikyta buvo tik vieną dieną, viso tyrimo metu ji buvo laisvėje ir turėjo realias galimybes reikšti pretenzijas dėl pareigūnų neva neteisėto elgesio ir jai daromo ir (ar) padaryto spaudimo duodant parodymus, tačiau ji, net ir turėdama advokatus, to nedarė. S. Ž. byloje pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. ji būtų turėjusi rimtų sveiktos sutrikimų, kas galėjo turėti reikšmingos įtakos jos parodymų davimui.

Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Atsižvelgiant į veiksmų mastą ir mechanizmą, galima konstatuoti, kad G. V. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad G. V. atlikti bei byloje neginčijamai nustatyti aktyvūs bei tyčiniai veiksmai (veikiant kartu su asmeniu, kuriam byla nutraukta, šiam asmeniui mirus, įsibrovimas į butą, G. V. fizinis kontaktas su A. S., peilio panaudojimas prieš nukentėjusįjį; telefonų bei dokumento paėmimas, kai A. S. objektyviai neturėjo galimybės užkirsti tam kelio) atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius, kaltinamojo G. V. kaltė nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiškai.

Pateiktame kaltinime ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G2294/2020(01) konstatuota, kad A. S. nustatyta žaizda kairiajame dilbyje, tačiau kaip teisme teigė specialistė E. Usavičienė, byloje pateiktoje specialisto išvadoje nurodant žaizdos vietą yra padaryta techninė klaida, kadangi specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad žaizda yra kairiajame žaste, o ne kairiajame dilbyje, kaip parašyta išvadoje. Šis rašymo apsirikimas neturi įtakos kaltinamojo veikų kvalifikavimui, todėl taisytinas, nurodant, kad A. S. padaryta žaizda kairiajame žaste.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, bausmių bendrinimo

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatytos trys bausmių rūšys – bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytas sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo G. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, - apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Veikos padarytos bendrininkų grupėje, kas sunkina kaltinamojo G. V. atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo atžvilgiu byloje nenustatyta.

Analizuojant G. V. asmenybę, nustatyta, kad jis nevedęs, vaikų neturi, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, nusikaltimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, tačiau visas skirtas nuobaudas buvo sumokėjęs. G. V. gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale nuo 2017 m. lapkričio 8 d., VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (3 t., 8-9, 10, 11 b. l.), asmuo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), kur nėra užfiksuota jokių nusiskundimų dėl G. V. elgesio (3 t., 25 b. l.). Skiriant bausmę labai svarbu įvertinti ir tai, kad G. V. yra neįgalus, jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis ir paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, jis šiuo metu niekur nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (3 t., 30-32 b. l.).

Spręstina, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį G. V. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas, šios bausmės dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. paskiriant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą. Taip pat už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

G. V. padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirta bausmė bendrintina bausmių apėmimo būdu.

BK 75 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, įstatymo leidėjas numato galimybę iš dalies atidėti bausmės vykdymą. Prie veikų, už kurių padarymą yra galimas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, yra priskirti ir BK XXVIII skyriuje numatyti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o šių nusikalstamų veikų kategorijai priklauso ir veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir XLIII skyriuje numatyti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, o šių nusikalstamų veikų kategorijai priklauso ir veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas ar pagrobtojo panaudojimas.

Įvertinęs kaltinamąjį G. V. charakterizuojančius duomenis – asmuo brandaus amžiaus, iš dalies darbingas, turintis sveikatos problemų, neteistas, – teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), nustatant, kad G. V. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti tik dalį jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, t. y., šešis mėnesius laisvės atėmimo, o likusios bausmės vykdymą tikslinga atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei kelias BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas: pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 punktai); per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios. Šiuo atveju, dalinis bausmės vykdymo atidėjimas su keliomis suderintomis pareigomis, teismo vertinimu, nenutrauks kaltinamojo socialinių ryšių, leis tinkamai rūpintis savo sveikata, be to, jį ne tik nubaus, bet ir paskatins keisti savo gyvenimo būdą bei elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad kaltinamasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Dėl kardomųjų priemonių

G. V. 2020 m. rugpjūčio 19 d., 10.50 val., buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi G. V. skirta kardomoji priemonė - suėmimas 1 (vienam) mėnesiui. Vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis G. V. suėmimas buvo tęsiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi G. V. kardomoji priemonė – suėmimas - pakeista į kardomąją priemonę – namų areštą, nustatytas 6 (šešių) mėnesių namų arešto terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 11 d. (3 t., 16, 33-35, 86-87, 193-195 b. l., 4 t., 138-140 b. l.). G. V. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos paleistas 2020 m. gruodžio 11 d., todėl jo suėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. įskaitytinai.

Kaltinamasis G. V. bylos nagrinėjimo teisme metu atvykdavo į visus teismo, negauta duomenų, kad būtų pažeidęs namų arešto sąlygas, spręstina, kad šioje proceso stadijoje kardomosios priemonės paskyrimas nebūtų tikslingas, todėl kardomoji priemonė G. V. neskiriama.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys, kuriuo nukentėjusysis, galutinai tikslindamas savo reikalavimus, prašo atlyginti jam nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą iš viso 5434 Eur, t. y., 434 Eur sumą turtinei žalai ir 5000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti (1 t., 72 b. l., 4 t., 197-201 b. l.).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo pagrobti du mobiliojo ryšio telefonai Huawei su dėklu ir ryšio kortele bei pasas, nagrinėjamo įvykio metu sugadintas lovos čiužinys, dėl ko A. S. reikėjo įsigyti naują čiužinį, kas, nukentėjusiojo teigimu, jam kainavo 150 Eur, taip pat 30 Eur buvo išleista medikamentams, skirtiems žaizdos priežiūrai.

Nustatyta, kad A. S. nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu buvo sužalota ranka, kas patvirtina aplinkybę, jog žaizdos priežiūrai reikėjo pirkti vaistus, tvarsčius. Nors nukentėjusysis jokių dokumentų ar čekių apie vaistų ir kitų med. priemonių, skirtų žaizdos priežiūrai, pirkimą nepateikė, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad asmuo turėjo išlaidų, susijusių su šio sužalojimo gydymu. Reikalaujama 30 Eur suma, teismo vertinimu, yra adekvati, objektyvi ir proporcinga.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad iš A. S. buvo paimti du mobilaus ryšio telefonai Huawei, telefono dėklas, ir SIM kortelė, kuriuos nukentėjusysis įvertino bendra 210 Eur suma. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti telefonų modeliai, taip pat A. S. nepateikė jokių šių telefonų įsigijimo dokumentų, tik patvirtino, kad telefonai buvo pirkti nenauji ir jis pats tam tikrą laiką šiuos telefonus naudojo. Naujų telefonų Huawei, priklausomai nuo modelio, vidutinė rinkos vertė yra nuo 64,99 Eur iki 1002,99 Eur [pvz., žr. prieigą internete https://www.kaina24.lt/c/huawei-mobilus-telefonai/]. Vertinant tai, kad iš A. S. pagrobti telefonai buvo pirkti nenauji, tam tikrą laiką juos naudojo ir pats A. S., prašomos turtinės žalos dydis, dalyje dėl telefonų, jo dėklo bei kortelės, mažintinas iki 111 Eur.

Plėšimo metu A. S. gyvenamojoje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), krauju buvo suteptas lovos čiužinys, kas užfiksuota ir byloje pateiktose fotonuotraukose (1 t., 222 b. l.). Nors bylą nagrinėjant teisme S. Ž. nurodė, kad lovos čiužinys priklausė jai, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nepateikta. A. S. teigimu, po šio įvykio jis turėjo įsigyti naują čiužinį, ir nors nukentėjusysis nepateikė čiužinio įsigijimo dokumentų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu lovos čiužinys buvo išteptas krauju, tokiu būdu jį negrįžtamai sugadinant, spręstina, kad nukentėjusiojo prašoma 150 Eur suma dėl čiužinio įsigijimo, yra objektyvi ir pagrįsta.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė 2021 m. balandžio 6 d. mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad naujo dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso - išdavimas jam kainavo 57 Eur ir būtent šią sumą jis prašo priteisti iš kaltinamojo (5 t., 52, 57 b. l.). Viešai prieinamais duomenimis apie Lietuvos Respublikos piliečio paso keitimo kainą, teikiamais Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos [žr. prieiga internete: https://www.migracija.lt/noriu-gauti-atk-ir/ar-lr-pas%C4%85-copy-], Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo įprastine tvarka, asmenims turintiems 18 metų, kaina sudaro 43 Eur, paso išdavimo skubos tvarka kaina - 57 Eur. Nusikalstama veika buvo padaryta 2020 m. rugpjūčio 7 d., o dėl naujo asmens dokumento išdavimo A. S. kreipėsi tik 2021 m. balandžio mėnesį. Objektyvių priežasčių, kodėl pasas buvo darytas skubos tvarka, kai iki to laiko asmuo pasą galėjo gauti įprasta tvarka, nenustatyta, todėl nukentėjusiajam priteistinos tokios asmens dokumento pagaminimo (keitimo) išlaidos, kokios būtų patirtos, jeigu dokumentas būtų daromas įprastine tvarka, t. y., 43 Eur.

Nukentėjusysis A. S. byloje reikšdamas galutinį patikslintą civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės 5000 Eur žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t. y., sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Patikslintame civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo teigiama, kad nusikaltimo prieš A. S. padarymo metu jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl šio sužalojimo jis patyrė daug nepatogumų tiek dirbdamas, tiek buityje. Po šio įvykio jis jautė ir jaučia didelį psichologinį diskomfortą, baimę, buvo priverstas pakeisti savo gyvenamąją vietą, taip pat atsirado nepasitikėjimas bei baimė bendrauti su kitais asmenimis. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis taip pat akcentavo, kad po šio įvykio jam atsirado baimė, tačiau specialios pagalbos kreiptis ketina tik tuo atveju, jeigu jam bus priteista suma už patirtą neturtinę žalą.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam A. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. buvo nežymiai sužalotas, stacionarus gydymas jam taikytas nebuvo, be to, į medikus jis kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms po įvykio. Teismui nepateikta duomenų, jog nukentėjusiajam dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo būtų likę reikšmingi liekamieji padariniai, nukentėjusysis į specialistus nesikreipė ir ketina kreiptis tik tuo atveju, jeigu šioje byloje jam bus priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Savaime suprantama, kad dėl patirtų sužalojimų A. S. jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumų ir net baimių, tačiau vien tai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog A. S. sveikata bei psichologinė būklė pašlijo taip, kad tai negrįžtamai paveiks jo tolimesnį gyvenimą.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį: kaltinamasis G. V. dėl rimtų sveikatos problemų yra iš dalies darbingas, šiuo metu niekur nedirba, jo gaunamas pajamas sudaro nedarbingumo išmoka. Teismas, įvertinęs neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies ir mano, kad šis reikalavimas turi būti mažinamas, priteisiant 1500 Eur dydžio sumą.

Žala (turtinė ir neturtinė) nukentėjusiajam buvo padaryta bendrais tyčiniais nusikalstamais G. V. ir asmens, kuriam byla nutraukta mirus, veiksmais, tai yra esant solidariajai atsakomybei.

Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Teismų praktikoje laikomasi taisyklių, jog kai byloje yra keli kaltinamieji, solidariai atsakantys už nusikalstama veika padarytą žalą, ir byla nutraukiama tik dėl vieno iš jų, civilinis ieškinys gali būti tenkinamas ir atlyginimas priteisiamas iš kitų kaltinamųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, J. D. bylą nutraukus jam mirus, priteistinas iš kaltinamojo G. V..

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas J. Z. pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo 800 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro patikslinto civilinio ieškinio parengimas, konsultacija, dalyvavimas posėdžiuose pirmos instancijos teisme. Prie prašymo pateikta 2021 m. sausio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2021 m. sauso 18 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis pinigų sumokėjimo faktą (5 t., 4-5 b. l.).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad teikiant prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo pateikti dokumentai pagrindžiantys atsiskaitymo faktą už suteiktas paslaugas, kas įrodo nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms teisme apmokėti, taip pat į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, realiai suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, nukentėjusiojo atstovo advokato padėjėjo J. Z. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas, priteisinat A. S. iš G. V. 800 Eur už patirtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms teisme apmokėti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- įvykio vietos apžiūros metu A. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini)-11, paimti objektai: nuo čiužinio padaryta nuoplova su raudonos spalvos skysčio pėdsakais, supakuota pakuotėje Nr. 1; trumpikės, supakuotos į pakuotę Nr. 2; raudonos spalvos marškinėliai, supakuoti į pakuotę Nr. 3; paklodė, supakuota į pakuotę Nr. 4;

- asmens kratos metu iš J. D. paimtas peilis, supakuotas į spec. pakuotę Nr. 430788;

- J. D., G. V. ir A. S. seilių DNR pavyzdžiai, supakuoti į 3 vnt. popierinių vokų, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (1 t., 50 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Kompaktiniai diskai paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-992/2022.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę G. V. paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3, 4 dalimis, G. V. paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies. Nustatyti, kad G. V. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti šešis mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam 6 (šešių) mėnesių intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. V. įpareigoti:

- pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose;

- per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. įskaitytinai, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo G. V. faktinio sulaikymo dienos.

Kardomosios priemonės G. V. neskirti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį, iš kaltinamojo G. V. A. S. naudai priteisti 334 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus) turtinės žalos ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) neturtinės žalos.

Tenkinti nukentėjusiojo A. S. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir iš G. V. A. S. priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuo čiužinio padarytą nuoplovą su raudonos spalvos skysčio pėdsakais, supakuotą pakuotėje Nr. 1; trumpikes, supakuotas į pakuotę Nr. 2; raudonos spalvos marškinėlius, supakuotus į pakuotę Nr. 3; paklodę, supakuotą į pakuotę Nr. 4; iš J. D. paimtą peilį, supakuotą į spec. pakuotę Nr. 430788; J. D., G. V. ir A. S. seilių DNR pavyzdžius, supakuotus į 3 vnt. popierinių vokų, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Byloje esančius kompaktinius diskus nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-992/2022.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė