- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-221-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14240-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
- Atsakovas
- T., T. J.
- Trečiasis asmuo
- UAB „SOBO“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-221-460/2013
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-14240-2010-5)
2013 m. gegužės 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1204-323/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ ieškinį atsakovui T. J., tretiesiems asmenims UAB „SOBO“ SISTEMOS, UAB „Danės būstas“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo T. J. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė2010-10-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė teismo priteisti iš atsakovo 6 253,77 Lt skolos, 186,57 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas yra negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė tiekė atsakovui šilumos energiją, tačiau atsakovas už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. neatsiskaito už jam pateiktą šilumos energiją (t. 1, b. l. 2–4).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė teismo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-09-28 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose nebuvo ir iki šiol nėra šilumos įrenginių, kuriais būtų tiekiama šilumos energija. Mano, kad neturi prievolės mokėti už šilumos energiją, kuri faktiškai į jo patalpas nebuvo tiekiama. Pažymėjo, kad ieškovas žinojo apie tai, kad ginčo patalpose nėra šildymo prietaisų, apie tai ne kartą buvo informuotas raštais ir prašymu išduoti technines sąlygas šildymo prietaisų prijungimui. Taip pat nurodė, kad pats atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir savavališkai šildymo prietaisų neatjungė; patalpas be šildymo prietaisų pirko, todėl atsakovui negali būti taikoma atsakomybė už neteisėtą šildymo prietaisų atjungimą ir toliau skaičiuojamas mokestis už šilumos tiekimą, nesant faktinio šilumos tiekimo. Teigia, kad ieškovė, matydama, jog atsakovas neapmoka pateikiamų sąskaitų, turėjo nutraukti šilumos tiekimą į ginčo patalpas ir nedidinti skolos. Taip pat nurodė, kad su ieškove energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudaręs nebuvo, todėl negali būti taikoma atsakomybė už sutartinių prievolių nevykdymą (t. 1, b. l. 26–29).
Trečiasis asmuo UAB „Danės būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pažymėjo, kad šios paslaugos yra specifinės tuo atžvilgiu, kad jos nėra teikiamos konkrečiam patalpų savininkui asmeniškai. Paaiškino, kad prižiūri tik namo bendro naudojimo patalpas ir savo ruožtu neprižiūri atsakovo valdomų patalpų, kurias prižiūrėti turi pareigą pats atsakovas. Taip pat nurodė, kad jam nėra žinoma, jog atsakovo valdomose negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nėra šildymo įrenginių, taip pat nežinoma, kad atsakovas siekia prisijungti prie šilumos tiekimo sistemos, kadangi atsakovas į namo administratorių nesikreipė (t. 1, b. l. 109–111).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-27 sprendimu ieškinį tenkino; nusprendė priteisti ieškovei AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ iš atsakovo T. J. 6 253,77 Lt skolos, 186,57 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 440,34 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 543,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos energijos tiekimo tinklų datos, iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Teigė, jog savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Konstatavo, kad negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos yra neteisėtas, atliktas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, procedūrų. nepriklausomai nuo to, kad faktiškai atsakovo patalpose šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos, atsakovas buvo šilumos energijos vartotojas, todėl atsakovui, kaip patalpų savininkui ir šilumos energijos vartotojui, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją, iki jis teisės aktų nustatyta tvarka įteisins patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos. Atsižvelgė į tai, ieškovo ieškinį kaip pagrįstą tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai savo sprendimą grindė tais motyvais, jog atsakovas neteisėtai atsijungė savo patalpų šildymo prietaisus nuo namo centralizuotos šildymo sistemos. Teigia, jog tarp ieškovės ir atsakovo niekada nebuvo susiklostę šiluminės energijos tiekimo–vartojimo santykiai. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad po atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų grindiniu praeina namo šildymo, karšto vandens ir cirkuliacinės linijos vamzdynas. Mano, kad teismas be pagrindo rėmėsi LAT nutartimi 3K-3-44/2012, kadangi, skirtingai negu nurodyta minėtoje nutartyje, atsakovas niekada nesiekė atsijungti nuo šildymo sistemos. Pažymėjo, kad ieškovė naudojasi išimtinai jai palankia teisine baze ir nebendradarbiauja. Teigia, jog ieškovės minimą aplinkybę, kad pagrindas pateikti sąskaitas už netiekiamą šilumą yra įrašas Nekilnojamojo turto registre, paneigia byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas apie kitas patalpas. Teismas nepagrįstai nesivadovavo LATT nutartimi 3K-3-155/2005, kurioje nurodyta, kad vartotojas privalo sumokėti už jam suteiktą energiją, tačiau šiuo atveju atsakovui šilumos energija nebuvo suteikta. Mano, kad nepagrįstai iš atsakovo buvo priteisti delspinigiai bei palūkanos.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pagal LAT praktiką neteisėtas atsijungimas nuo šilumos tiekėjo tinklų neatleidžia nuo pareigos sumokėti už tiekiamą šilumą. Teigia, jog atsakovo kaip naujojo savininko teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl atsakovas turi pareigą sumokėti už šilumos energiją pagal pateiktas sąskaitas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui 2006-09-28 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 13). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo duomenimis matyti, kad patalpos šildomos iš centralizuotų sistemų (t. 1, b. l. 13). Šilumos ūkio 2008-01-18 patikrinimo aktu nustatyta, jog patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savavališkai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, demontuoti šildymo prietaisai (t. 1, b. l. 35). Šildymo, jo prietaisų– radiatorių – atjungimo nuo namo šildymo sistemos aktas nepateiktas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 253,77 Lt skolos už pateiktą šilumos energiją ir 186,57 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. (t. 1, b. l. 14–15).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose nėra šildymo prietaisų, kadangi jie atjungti nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau nevertino fakto, jog apeliantas byloje teikė įrodymus, kad jis įgijo patalpas be šildymo prietaisų. Tai reiškia, jog byloje nėra nustatytas atsijungimo nuo šildymo sistemos momentas, kadangi tai gali turėti įtakos ir kitų asmenų, ne tik apelianto teisių ir pareigų apimčiai. Tai reiškia, jog nustačius, kad atsijungimas nuo šildymo sistemos atliktas iki 2006-09-28 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovė galbūt nepagrįstai visa apimtimi prašo skolą priteisti iš apelianto. Tuo atveju svarstytinas klausimas dėl asmens, kuriam nuosavybės teise priklausė patalpos iki 2006-09-28 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar galbūt ir dar ankstesnio įtraukimo į bylą, kadangi prieš atsakovui įsigyjant ginčo patalpas, jos priklausė UAB „Adrastėja“ ir šios bendrovės direktorius nurodė, kad jau ir šiai bendrovei valdant turtą, centrinio šildymo radiatorių patalpose nebuvo (t. 2, b. l. 8) (CPK 314 straipsnis). Taigi šioje byloje net neaišku, kieno konkrečiai teises apeliantas perėmė. Minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas be pagrindo neišnagrinėjo, o tai gali turėti esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 43 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šildymo sistemos atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos yra neteisėtas, atliktas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, procedūrų. Pabrėžtina, jog atsijungimą nuo bendros šildymo sistemos ginčo laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu 2013-01-24 įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas Nr. I438-35/2012, kuriuo nuspręsta: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) 250 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą siekiant atjungti įrenginius, 251-254 punktai, taip pat 255 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus įrenginių atjungimo darbus atlikti pagal išduotas projektavimo sąlygas, 256 punktas, taip pat 257 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą rekonstravimo darbus atlikti vadovaujantis Taisyklių 175-184 punktuose nustatyta tvarka, bei 259 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, prieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka), Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (2010 m. rusėjo 29 d. nutarimo Nr. 1415 redakcija) 1.2.18 punktui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) 255 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus atjungimo darbus atlikti pagal kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus vartotojo lėšomis, 257 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą nepažeisti kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų, 258 punktas, taip pat 259 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, ir 260-263 punktai neprieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka), Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (2010 m. rusėjo 29 d. nutarimo Nr. 1415 redakcija) 1.2.18 punktui; 3) pripažinti, kad Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija) 211-215 punktai, taip pat 216 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus darbus atlikti pagal projektą, 217 punktas ta apimtimi, kiek numatytas statybos užbaigimo akto surašymas, bei 218 punktas prieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka), Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (2010 m. rusėjo 29 d. nutarimo Nr. 1415 redakcija) 1.2.18 punktui; 4) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija) 210 punktas, taip pat 216 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus darbus atlikti pagal kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus savo lėšomis, bei 217 punktas ta apimtimi, kiek numatyta, kad pastato karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant šilumos tiekėjo įgaliotam atstovui, neprieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka), Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (2010 m. rusėjo 29 d. nutarimo Nr. 1415 redakcija) 1.2.18 punktui. Minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-17 priimtą (įsiteisėjo 2013-01-24) sprendimą Nr. I438-35/2012 būtina išanalizuoti šios bylos kontekste ir įvertinti, kokia apimtimi ir ar turi esminės įtakos šios bylos nagrinėjimui. Kitaip tariant bylos nagrinėjimo metu pasikeitusi teismų praktika galbūt gali turėti įtakos ir ieškovės pozicijai svarstant atsijungimo nuo šildymo sistemos klausimą (CPK 178 straipsnis).
Taigi nenustatytos aplinkybės ir besikeičianti teismų praktika yra pagrindas išnagrinėti iš naujo byloje pateiktus įrodymus bei byloje dalyvaujančių ar galbūt dalyvausiančių asmenų poziciją ir įvertinti ieškovės ieškinio pagrįstumą bei teisėtumą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).
Anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šis apelianto apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d sprendimo laikytinas pagrįstu iš dalies, minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir klausimas dėl skolos priteisimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.