Teisora
Registruotis

Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-926-762/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
1-926-762/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Dilys
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
V. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-926-762/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10268-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.2 (S)
(N)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 10 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant Rasai Povilavičienei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Žaliui,kaltinamajam R. K.,nukentėjusiajai V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vakumuotoju, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. , 2019 m. kovo 12 d., apie 14.29 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,91 promilės etilo alkoholio, vairuodamas automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus, sukeldamas pavojų kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus ir kelio būklę, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šulinį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas šulinys ir tuo padarydamas nukentėjusiajai V. Š. didelę 990 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną kartu su M. T. nuvažiavo pas pažįstamą pravarde „Storas“ gyvenantį Aukštaičių gatvėje, Rokiškio mieste, kur gėrė degtinę. Nemažai išgėrė, todėl net neprisimena kaip iš pažįstamo išėjo. Prisimena tik tai, kad Rokiškio mieste, išvažiavime iš Aukštaičių gatvės į Kauno gatvę sėdi greitosios pagalbos automobilyje ir jam prakirstas antakis. Pastebėjo, kad jo automobilis „S. A.“, su kuria buvo atvažiavęs pas pažįstamą pravarde „Storas“, yra apgadinta, o šalia automobilio esantis šulinys sugriautas. Kas vairavo jo automobilį dėl girtumo nepamena. Jį sulaikė ir kai kitą dieną apklausė prisipažino, kad jis pats vairavo, nors to neprisimena. Kuomet buvo paleistas iš sulaikymo ir susitiko su M. T., šis jam prisipažino, kad būtent jis, tai yra M. T. vairavo jo automobilį ir įvažiavo į šulinį. M. T. atsisakė šį faktą pripažinti pareigūnams atliekantiems tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta:

Nukentėjusiosios V. Š. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ji paties įvykio nematė, tik vėliau išėjusi į lauką pamatė, kad yra sudaužytas ir sugriautas jos namų vandens šulinys. Šulinys stovėjo prie pat kelio ant šaligatvio. Šulinį atstatyti, tai yra jį išvalyti, pastatyti naują ritinį, pagaminti naują stogelį jai kainavo apie 1040 Eur. Jos pačios pajamos yra tik 260 Eur neįgalumo pensija, todėl jai dėl suniokoto vandens šulinio padaryta žala yra didelė. Dėl šio įvykio ji labai pergyvena, nervavosi, susidarė nepatogumai, nes kurį laiką neturėjo savo vandens, turėjo vandenį neštis iš kaimynų, šuliniu negalėjo naudotis nuo kovo iki liepos mėnesio.

Liudytojos D. M. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną po pietų, tikslaus laiko nepamena, buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Būdama virtuvėje išgirdo trenksmą ir tą pačią akimirką pasižiūrėjusi pro langą pamatė, kad 50-70 metrų atstumu nuo jos lango tamsiai mėlynos spalvos automobilis atsitrenkė į šulinį. Matėsi, kad vairuotojas bandė išvažiuoti, nes automobilis judėjo pirmyn-atgal. Nepavykus išvažiuoti matė, kad iš vairuotojo ir keleivio pusės išlipo du vyriškiai. Iš vairuotojo pusės išlipo vyresnio amžiaus, o iš keleivio pusės jaunesnis ir žemesnis vyriškis. Iš eisenos matėsi, kad jie yra neblaivūs ir kažkur išėjo. Po keleto minučių sugrįžo tie patys vyriškiai. Už vairo atsisėdo tas pats vyresnio amžiaus vyriškis ir vėl bandė išvažiuoti. Tuo pat metu matė, kad prie šio automobilio privažiavo policijos automobilis ir pareigūnai iš automobilio išlaipino vyriškius.

Liudytojo M. T. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną Rokiškio mieste alaus bare susitiko su R. K., kur kartu vartojo alkoholį. Po to su R. K. automobiliu nuvažiavo į Aukštaičių gatvę pas pažįstamą, kur toliau vartojo alkoholį. Buvo labai girtas, todėl kas vyko toliau nepamena. Pamena tik tai, kad sėdėdamas R. K. automobilio priekinėje keleivio vietoje pro priekinį langą pamatė policijos pareigūnus. Tuo metu R. K. sėdėjo už vairo. K. R. K. įvažiavo į šulinį neprisimena. R. K. nesakė, kad jis vairavo, tik norėjo už R. K. prisiimti kaltę dėl vairavimo, tačiau nusprendė nemeluoti.

Liudytojos J. Š. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną kaip policijos pareigūnė su kolega K. V. gavo pranešimą, kad Rokiškio mieste išvažiavime iš Aukštaičių į Kauno gatvę automobilis kliudė šulinį. Nedelsiant atvykus į nurodytą vietą pastebėjo, kad tamsios spalvos automobilis judėjo ir bandė išvažiuoti į Kauno gatvę, o jo galinis ratas buvo užstrigęs sudaužytame šulinyje. Ji pribėgusi prie automobilio vairuotojo pusės atidarė vairuotojo dureles ir užgesinusi variklį ištraukė automobilio raktelius. Už vairo sėdėjo vyras (nurodo į kaltinamąjį R. K.), o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo keleivis pavarde T. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus ir sunkiai orientavosi, jis neneigė vairavęs automobilį.

Liudytojo K. V. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną su kolege J. Š. vykdant tarnybą gavo pranešimą, kad Rokiškio mieste Aukštaičių gatvėje automobilis įvažiavo į šulinį ir bando šalintis. Nuvykus į nurodytą vietą pastebėjo automobilį galiniu ratu įvažiavusį į šulinį, o automobilio vairuotojas bandė išvažiuoti, automobilio ratai sukosi ir automobilis judėjo pirmyn-atgal. Kolegė J. Š. greit pribėgusi prie automobilio užgesino variklį ir ištraukė užvedimo raktelius. Už automobilio vairo sėdėjo kaltinamasis R. K., o kitas jaunesnis keleivio sėdynėje. Matėsi, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus.

Telefoninio pranešimo registracija, kurioje nurodyta, kad 2019 m. kovo 12 d. 14.29 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariate buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini)namo kiemo išvažiavęs į Kauno gatvę automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, apgadino šulinį (b. l. 10).

Policijos tarnybinio automobilio VW T. K., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine vaizdo kamera užfiksuotu 2019 m. kovo 12 d. vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su apgadinta priekine dalimi bando pajudėti, tačiau vėl grįžta į pradinę padėtį. Automobilis stovi ant nuolaužų. Prie automobilio vairuotojo pusės pribėga policijos pareigūnė ir atidaro dureles. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipa vyriškis, kuris svirduliuoja į šonus, o iš keleivio pusės išlipa dar vienas vyras (b. l. 105-108).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. kovo 12 d. 14.48 val. (duomenys neskelbtini), šalia kelio esantis šulinys yra sugadintas. Šalia šulinio stovi apgadintas automobilis S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio galinis ratas yra šulinio duobėje ( b. l. 15-21).

Biologinės terpės siuntimu ir specialisto išvada Nr. T-A 2637/2019 (01), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. kovo 12 d. 15.10 val. paimtas R. K. kraujo mėginys. Atlikus šio kraujo mėginio tyrimą, jame nustatyta mažiausia koncentracija 2,91 prom. etilo alkoholio (b. l. 92 ).

Nukentėjusiosios pateiktais jos turtinę žalą pagrindžiančiais dokumentais, iš kurių matyti, kad šulinio atstatymo kaštai sudarė: šulinio stogelio gamyba ir įrengimas – 370 Eur (b. l. 175); šachtinio šulinio renovacija (valymas, dezinfekcija, dugno hidroizoliacija) – 620 Eur (b. l. 176-177), medžiagos reikalingos šulinio atstatymui (medsraigčiai, skarda, kibiras, karabinas) pagal kvitus 42,60 Eur (b. l. 178) ir kitos medžiagos (spyna, antdėklas spynai, dažai, teptukas) 13,05 Eur (b. l. 180)

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, kurioje nurodyta, kad V. Š. invalidumo/netekto darbingumo pensija yra 262,12 Eur per mėnesį (b. l. 99-100).

Apibendrinant išdėstytas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad būtent kaltinamasis R. K. būdamas neblaivus vairavo automobilį S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas aiškiai neatsargiai ir tuo pažeisdamas Kelių eismo taisykles nesuvaldęs automobilio įvažiavo ir apgadino nukentėjusiajai priklausantį šachtinį vandens šulinį. Šį faktą patvirtina aukščiau išdėstyti įrodymai.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta iš esmės dėl to, kad jis dėl neblaivumo neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau apklausti liudytojai D. M., J. Š., K. V. tiesiogiai nurodė matę, kad automobilį vairavo būtent R. K.. Ši aplinkybė užfiksuota ir policijos tarnybinio automobilio filmuotoje medžiagoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad dėl sugadinto šulinio nukentėjusioji patyrė ne mažesnę kaip 990 Eur žalą, bei atsižvelgiant į tai, kad jos mėnesinės pajamos pragyvenimui yra 262,12 Eur, tai yra jos patirta žala atitinka jos keturių mėnesių pajamas pragyvenimui, todėl daro išvadą, kad R. K. apgadindamas nukentėjusiajai priklausantį šachtinį vandens šulinį padarė jai didelę žalą.

Nustatyta, kad R. K. vairavo, kai jo kraujyje buvo ne mažiau kaip 2,91 promilės etilo alkoholio, todėl ši aplinkybė laikytina, kaip nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojanti aplinkybė – vairavimas esant neblaiviam.

Žemesnės instancijos teismas

Apibendrinant išdėstytus duomenis, laikoma nustatytu, kad R. K., 2019 m. kovo 12 d., apie 14.29 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,91 promilės etilo alkoholio, vairuodamas automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus, sukeldamas pavojų kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus ir kelio būklę, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šulinį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas šulinys ir tuo padarydamas nukentėjusiajai V. Š. didelę 990 Eur turtinę žalą, todėl tokia R. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Taip pat teismas laiko nustatytu, kad R. K. vairuodamas esant sunkiam girtumui ir dėl to sunkiai orientuodamasis, turėjo numatyti, kad vairuodamas automobilį gali padaryti žalą kitiems asmenims, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jos išvengti, tai yra jis šį nusikaltimą padarė esant neatsargaus nusikaltimo nusikalstamo pasitikėjimo formai (BK 16 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parenkant bausmės rūšį atsižvelgiama į tai, kad R. K. anksčiau neteistas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis. Teismo manymu baudos bausmės skyrimas R. K. atitiks bausmės paskirtį.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad R. K. veikoje atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas esant nusikalstamo pasitikėjimo formai, R. K. kaip asmenybė charakterizuojamas teigiamai (neteistas (b. l. 112-113), iki nagrinėjamo įvykio administracine tvarka nebaustas (b. l. 114), yra dirbantis (b. l. 115)). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, jam skirtinas bausmės dydis mažesnis, nei baudos bausmės galimas skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą, vidurkis.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. 14.47 val. iki 2019 m. kovo 13 d. 16.06 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 149, 151 ), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę BK 66 straipsnio pagrindu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 152-153), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

R. K. nusikaltimą, kuriuo kaltinamas, padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, jis vairavo būdamas sunkaus girtumo, kas rodo visiškai neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi, todėl R. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam terminui (pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas) šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. kovo 12 d. (b. l. 93-95).

Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad R. K. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus spręstinas šios transporto priemonės konfiskavimo klausimas, nes baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. K. esant neblaiviam vairuota transporto priemonė, kuri pagal įsigijimo dokumentus priklauso jam pačiam (b. l. 31), laikytina nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemone. Teismas laiko nustatytu, kad bylos duomenimis R. K. vairavo esant sunkaus girtumo, todėl automobilis „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuotinas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Byloje ieškinį dėl 800 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusioji V. Š. (b. l. 60). Nukentėjusioji prieš teismo posėdį pateikė turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus, pagal kuriuos jai padarytos turtinės žalos dydis yra didesnis nei nurodytas ieškinyje, todėl prašė priteisti turtinę žalą pagal žalą pagrindžiančius dokumentus.

Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo motyvuojamas tuo, kad nukentėjusioji patyrė išlaidas sugadinto šachtinio vandens šulinio atstatymui, kurį sugadino kaltinamasis. Nukentėjusioji pateikė turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad šulinio atstatymo kaštai sudarė: šulinio stogelio gamyba ir įrengimas – 370 Eur (b. l. 175); šachtinio šulinio renovacija keičiant šulinio viršutinį ritinį, išvalant šulinį ir atliekant dezinfekciją – 620 Eur (b. l. 176-177); medžiagos reikalingos šulinio atstatymui (medsraigčiai, skarda, kibiras, karabinas) pagal kvitus 42,60 Eur (b. l. 178) ir kitos medžiagos (spyna, antdėklas spynai, dažai, teptukas) 13,05 Eur (b. l. 180). Darytina išvada, kad nukentėjusioji patyrė aukščiau nurodytus nuostolius (turtinę žalą) R. K. nusikalstamų veiksmų pasėkoje, todėl R. K. ir yra atsakingas už padarytą žalą. Remiantis išdėstytais argumentais ir motyvais laikytina, kad nukentėjusiosios J. A. reikalavimas atlyginti jos patirtą turtinę žalą pagal pateiktus dokumentus bendroje 1045,65 Eur sumoje yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Vertinant nukentėjusiosios reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji pergyveno dėl sugadinto jos šulinio, susidarė nepatogumai, nes kurį laiką neturėjo savo vandens, turėjo vandenį neštis iš kaimynų, šuliniu negalėjo naudotis nuo kovo iki liepos mėnesio, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip nukentėjusiosios patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne į pačią nukentėjusiąją, o tik į jos turtą. Turtinis nuostolis yra pilnai įvertintas priteisiant turtinę žalą. Teismo nuomone nukentėjusiosios patirti nepatogumai, susiję su šulinio atstatymu bei negalėjimu, kurį laiką naudotis šuliniu vertintini kaip minimalūs neturtinio pobūdžio išgyvenimai. Teismas, įvertindamas išdėstytus argumentus, nusikaltimo aplinkybes, mano, kad nukentėjusios V. Š. prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 200 Eur.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė automobilio „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus R. K., paėmimo iš įvykio vietos, nugabenimo į saugojimo aikštelę išlaidos, kas sudaro 60,50 Eur bei automobilio saugojimo išlaidos, kas sudaro 0,18 Eur už parą (skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. birželio 18 d.), viso 78,32 Eur (Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariato prašymas dėl patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis (b. l. 39-44)). Šios išlaidos vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, kaip daiktų laikymo (saugojimo) išlaidos, pripažintinos proceso išlaidomis, nes buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti R. K. vairuotu automobiliu, kurio jis dėl neblaivumo toliau nebegalėjo vairuoti. Kadangi šias išlaidas patyrė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, todėl šios išlaidos priteitinos iš pripažinto kaltu kaltinamojo išlaidas patyrusiam Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Proceso išlaidas šioje byloje taip pat sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (13,30 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (Lietuvos Respublikos BPK 103, 105 straipsniai, 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantys voke byloje - automobilio S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai: registracijos liudijimas F941331; techninės apžiūros rezultatų kortelė NR. 902-0134918; draudimo liudijimas LT/AYB2505286; transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotini antstoliui, kuriam bus perduotas automobilio konfiskavimo vykdymas. Vairuotojo pažymėjimas išduotas R. K. vardu Nr. R0829829, esantis voke byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“. Kompaktinis diskas su informacijas paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti 100 MGL, tai yra 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudos bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į R. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 12 d. 14.47 val. iki 2019 m. kovo 13 d. 16.06 val. (dvi laikino sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (kas atitinka 200 Eur) ir laikyti, kad R. K. paskirta ir likusi neatlikta baudos bausmės dalis yra 96 MGL, tai yra 4800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) baudos bausmė.

Nustatyti laisvanorišką vienerių metų baudos sumokėjimo terminą.

Išaiškinti R. K., kad jam skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) sąskaitą, esančią bet kuriame Lietuvos banke, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą – „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „1-01-1-10268-2019-2 “.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 metų kovo 12 dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti valstybės nuosavybėn R. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1045,65 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis eurus 65 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

Biudžetinei įstaigai Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (kodas 291008610, adresas Tulpių g. 60, Panevėžys) 78,32 Eur Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 32 ct) proceso išlaidų;

Valstybei 13,30 Eur (trylika eurų 30 ct) proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius voke byloje - automobilio S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus: registracijos liudijimą F941331; techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 902-0134918; draudimo liudijimą LT/AYB2505286; transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti antstoliui, kuriam bus perduotas automobilio konfiskavimo vykdymas. Vairuotojo pažymėjimą išduotą R. K. vardu Nr. R0829829, esantį voke byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“. Kompaktinį diską su informacija palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Artūras Dilys