Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal V. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23082-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis P. Š. surašė V. R. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 12 d. 13.49 val. Vilniuje, Eišiškių pl. vairavo automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,50 promilės girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas A. G. 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, V. R. paskyrė 300 eurų baudą ir specialiosios teisė (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių.

Be to, pasak pareiškėjo, aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad jam gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 str. 9 d. numatyta poveikio priemonė. Nurodo, kad yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. dirba AB V.P. darbininku, yra sudaręs santuoką. Taigi, pareiškėjo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: baigė mokslus ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui). Tai tik patvirtina aplinkybės, kad jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, vairuotojo pažymėjimą policijai atidavė sulaikymo momentu, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus. Darbovietėje jis vertinamas išimtinai pozityviai.

Taip pat nurodo, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, be to sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Tai yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Teigia, kadiki aptariamo administracinio nusižengimo jis nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, ką patvirtina išrašas apie baustumą. Tai viena objektyviausių aplinkybių, patvirtinančių, kad padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, pareiškėjui nebūdingas poelgis. Prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi jau ilgą laiką – 27 metus, tokia vairavimo patirtis mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.

Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tikslu pasirūpinti savo tėvu, kurio sveikatos būklė yra labai prasta, jam nustatytas neterminuotas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei didelis specialiųjų poreikių lygis, kas reiškia, kad tėvas iš esmės nevaikšto. Pareiškėjas gyvena su tėvu, padeda jam buitiniuose ir kituose reikaluose, o netekus teisės vairuoti transporto priemones, jo tėvas praranda susisiekimo galimybę. Be to pareiškėjo faktinė darbo vieta yra toli nuo gyvenamosios vietos, didelis atstumas kliudo darbovietę pasiekti viešuoju transportu, kadangi jis nėra tiek išvystytas. Pažymi, kad jo sutuoktinė padėti negali, nes teisės vairuoti transporto priemones ji neturi.

Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad šiuo atveju padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių. Nurodo, kad jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimastyti apie teisei priešingą elgesį.

Be to, net ir tenkinus šį skundą, pareiškėjas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 straipsnio 5 dalyje taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau sumokėta. Pažymima, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašytina paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Galiausiai, pareiškėjas, baigęs papildomus vairuotojų mokymus įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti, taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes.

Nurodoma, kad pareiškėjas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.

Prašo: 1) panaikinti Vilniaus AVPK 2018-09-03 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių; 2) teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Vilniaus AVPK 2018-09-03 nutarimą dalyje ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą; 3) teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodytų prašymų, pakeisti Vilniaus AVPK 2018-09-03 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose; 4) teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodytų prašymų, pakeisti Vilniaus AVPK 2018-09-03 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

Per teismo posėdį pareiškėjas V. R. skundą palaikė, prašė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Nurodė, kad prieš sėsdamas už vairo pasitikrino blaivumą draugo alkotesteriu, ir jis parodė 0,19 promilės.

Institucijos atstovas per teismo posėdį prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad patikrinus ilgesnio laikotarpio administracinių nusižengimų registro duomenis nustatyta, jog pareiškėjas anksčiau tris kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalis nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuobaudos skyrimo taisyklių buvo laikytasi tinkamai, atsižvelgta į V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskirta minimali įstatymo numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas paskirta minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Iš pareiškėjo V. R. skundo argumentų bei teismo posėdyje duotų paaiškinimų galima suprasti, kad pareiškėjas neginčija nei administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, nei paskirtos nuobaudos ir/ar, iš esmės, administracinio poveikio priemonės teisingumo, tačiau prašo atsižvelgti į jo asmenybę, specialiosios teisės būtinumą tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje, ir šią specialiąją teisę grąžinti ar sutrumpinti, paskiriant pareiškėjui švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Tačiau ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateiktus duomenis, darytina išvada, jog nėra pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti. Tokia išvada pirmiausia darytina todėl, kad V. R. iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, priešingai nei teigiama skunde, anksčiau buvo padaręs teisės pažeidimų, ir netgi analogiškų, t. y. vairavo transporto priemones, būdamas neblaivus. Pateikti Administracinių nusižengimų registro išrašai patvirtina, kad V. R. 2004 m. spalio 12 d. nutarimu baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (ATPK) 126 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 2000 Lt bauda; 2006 m. gegužės 2 d. nutarimu taip pat pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnį paskirta 2000 Lt bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėn.; 2008 m. lapkričio 10 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirta 1000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Taigi, nepaisant to, kad nuo šių teisės pažeidimų praėjęs ilgas laiko tarpas, šios nuobaudos negalioja, vis tik tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjo V. R. priešingas teisei elgesys turi sistemingumo požymių.

Tokioje situacijoje švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos, administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas nebūtų adekvatus pareiškėjo padarytam administraciniam nusižengimui ir neatitiktų įstatymo siekiamų tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Tai, kad pareiškėjas dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių nuobaudų, – yra įprastos, savaime suprantamos aplinkybės, kurios nesudaro pagrindo švelninti minimalią nuobaudą. Pareiškėjo pateikti duomenys apie jo tėvui nustatytą specialiosios slaugos poreikį nagrinėjamu atveju nėra prioritetiniai vertinant dėl pareiškėjo teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo. Akivaizdu, neturint šios teisės, tenka daugiau skirti lėšų ir laiko tėvo poreikių užtikrinimui, tačiau tai nereiškia, kad poreikių užtikrinti apskritai neįmanoma, kad neįgalus asmuo lieka be paramos ir pagalbos. Tas pat pasisakytina ir dėl susisiekimo tarp pareiškėjo gyvenamosios vietos ir darbo vietos. Visą riziką dėl galimų pasekmių, tame tarpe darbinių funkcijų tinkamo vykdymo pasunkėjimo, asmuo privalo įvertinti prieš darydamas teisės pažeidimą.

Taigi įvertinus pareiškėjo asmenybę, byloje nustatytų duomenų visumą konstatuotina, kad išskirtinių aplinkybių byloje nenustatyta, tad nėra ir pagrindo neskirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės ar skirti švelnesnę nei sankcijoje už administracinį nusižengimą numatyta ir pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė. Pareiškėjas skunde nurodė teismų praktikos pavyzdžių, kuomet buvo trumpinamas specialiosios teisės atėmimo terminas, tačiau atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad, kaip minėta, tai yra išimtis iš bendrosios taisyklės ir ji taikoma tik nustačius visumą duomenų, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiuo konkrečiu atveju tokios išvados daryti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo V. R. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-23082-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.