Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartimi subendrinta paskirta ir neatlikta bausmės dalimi 2 (dviem) mėnesiais ir jam nustatyta galutinė subendrinta – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, jam uždrausta naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 6 (šešių) metų laikotarpiui.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė iš R. R. išieškoti konfiskuotino automobilio „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3750 Eur.

2023 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas 3750 eurų, neišieškoma suma 500 eurų, piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas sąskaitoje (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas 3750 eurų, neišieškoma suma 500 eurų, piniginėms lėšoms, esančioms 73000, „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas 3750 eurų, neišieškoma suma 500 eurų, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas iki 2024 m. vasario 20 d. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti, apribojimo mastas 3750 eurų, neišieškoma suma 500 eurų, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktas galioti iki 3750 eurų sumos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. R. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2023 m. rugpjūčio 18 d., apie 06.46 val., R. R., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. R. priklausantį automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas D. P. ir specialistas A. K. alkoholio matavimu prietaisu „Drager Alctest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0374, patikros Nr. 1936210, 2023 m. rugpjūčio 18 d., 07.04 val., jam nustatė 2,78 promilių girtumą, pasitikrinti blaivumą antrą kartą atsisakė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

6. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

7. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. R. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir skunde prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo kontekste.

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis bei paskyrė apeliantui vienu trečdaliu sumažintą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartimi nustatytos ir neatliktos bausmės dalimi bei jam paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. R. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

10. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytoms aplinkybėms, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad R. R. praeityje teistas penkiolika kartų, šis jo teistumas šešioliktasis (1 t., b. l. 68–85). Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. R. yra teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau daugiausia už smurtinius nusikaltimus bei net keturis kartus už analogiškas nusikalstamas veikas – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tuo tarpu šis kartas yra penktasis. Administracinių nusižengimų registro duomenimis trejų metų laikotarpiu R. R. administracine tvarka baustas keturis kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, vieną administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus (1 t., b. l. 87–92). Akivaizdu, kad nuteistasis iš savo teisei priešingo elgesio ir dėl to kilusių teisinių pasekmių nepasimokė, nusikalstamas veikas daro nuolat ir sistemingai. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, todėl sutiktina, kad tik griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi R. R. daromų nusikalstamų veikų skirtingą pobūdį bei dažnumą, sprendžia, kad nuteistasis atlikęs ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes nededa pastangų koreguoti savo elgesio teigiama linkme, tačiau priešingai – nusikalsta pakartotinai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad R. R. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo lygtinai paleistas 2023 m. balandžio 7 d. (1 t., b. l. 83), tačiau praėjus vos kiek daugiau nei keturiems mėnesiams (2023 m. rugpjūčio 18 d.) įvykdė naują nusikalstamą veiką. Nors nuteistajam ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės – bauda, areštas, taip pat ne kartą buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, tačiau net ir tai jo nepaskatino vesti socialiai orientuoto gyvenimo būdo, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Nuteistasis kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų pateikia tai, kad turi priklausomybę alkoholiniams gėrimams ir bando ją spręsti lankydamas specializuotus užsiėmimus, tačiau nei turima priklausomybė, nei jos sprendimo būdai, kurių be kita ko nuteistasis nepatvirtino jokiais objektyviais duomenimis, šiuo atveju negali lemti švelnesnės nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, bausmės skyrimo. Be kita ko, nors nuteistasis teigia suvokiantis, kad turi priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms – alkoholiui, tačiau įvertinus jo daromų nusikalstamų veikų dažnumą būnant apsvaigus nuo alkoholio, darytina išvada, kad šios problemos iš tiesų jis realiai nesprendžia. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmasis nuteistojo vairavimo neblaiviam atvejis buvo užfiksuotas dar 2001 metais (du kartus), taip pat 2019 metais, 2021 metais. Taigi, R. R., būdamas ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, juolab neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam buvo atimta jau ankstesniais teismų procesiniais spendimais, net penktą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas neabejotinai rodo, jog R. R. žinodamas dėl savo neteisėto elgesio galinčias kilti teisines pasekmes vis tik rinkosi nusikalstamo elgesio modelį. Aukštesniojo teismo vertinimu šie argumentai patvirtina, kad nuteistojo daromos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o šio nusikaltimo įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio pasekmė.

12. Apeliaciniame skunde kaip vieną iš argumentų skirti švelnesnę bausmę R. R. taip pat nurodė tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl jo teigimu, teismas turėjo jam skirti pusę maksimalios bausmės. Apygardos teismas nesutikdamas su šiuo nuteistojo argumentu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, dėl ko jo atžvilgiu buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, t. y. kadangi ši baudžiamoji byla apylinkės teismui buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (1 t., b. l. 138), o nuteistajam pripažinus kaltę buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtoji bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nei BK nuostatose, nei suformuotoje teismų praktikoje nėra reglamentuotos ar įtvirtintos taisyklės, jog nuteistajam pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam skirtina bausmė turėtų būti lygi pusei maksimalios bausmės. Priešingai, pagal BK 61 straipsnio nuostatas, teismas skirdamas bausmę nuteistajam jos dydį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Nustatant bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Šiuo atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra nurodytas tik maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis – 1 (vieneri) metai, todėl minimaliu bausmės dydžiu laikytini 3 (trys) mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Taigi, laisvės atėmimo bausmės vidurkis už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra 7 (septyni) mėnesiai 15 (dienų). Ne didesnę kaip straipsnio sankcijos vidurkis bausmę teismas gali skirti tuomet, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnio 4 dalis). Apygardos teismas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, be to, įvertinus jo asmenybę, daromų nusikalstamų veikų sistemiškumą, tai, kad R. R. ankstesniais teismų procesiniais sprendimais skirtos bausmės iš esmės jo elgesio nepaveikė, siekiant apsaugoti visuomenės interesą į saugią aplinką bei apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas parinko tinkamą bausmės rūšį bei nustatė proporcingą jos dydį.

13. Nors apelianto skunde teigiama, kad valstybinis kaltintojas jam siūlė skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, tačiau aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, kad kaip jau minėta, bausmės skyrimas yra bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teismo kompetencija. Tik bylą nagrinėjantis, šiuo atveju apylinkės, teismas gali spręsti, kokia bausmė padės įgyvendinti teisingumo principą bei bus proporcinga tiek nusikalstamos veikos pavojingumui, tiek asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmenybei. Taigi, bylą nagrinėjantis apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra įpareigotas skirti tokios rūšies ar dydžio bausmę, kurios prašo prokuroras ar kiti proceso dalyviai, tuo tarpu parenka tokią bausmę, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus ir ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, ir nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę ir nustatė jos terminą didesnį nei sankcijos vidurkis bei sumažino jį vienu trečdaliu. Šiuo atveju nuteistajam nėra pagrindo paskirti švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę ar nustatyti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą, nes tik realiai atliekama bausmė laisvės atėmimo vietų įstaigoje šiuo atveju gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

16. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. lapkričio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį R. R. sudaro 80,00 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

17. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

18. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, jis nedirbo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl akivaizdu, kad nėra sukaupęs jokių pajamų ar turto. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie R. R. turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jo įsidarbinimo galimybės yra pakankamai ribotos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba R. R. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo R. R..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš R. R. valstybės naudai 80,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.