- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- AN2-191-312/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00306-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.14.9Nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka (ANK 675 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal N. P. (N. P.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, kuriuo N. P. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jam paskirta 1 200 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo, taip pat jis pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta 50 eurų bauda, taip pat jis pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jam paskirta 30 eurų bauda, taip pat jis pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jam paskirta 30 eurų bauda. Taikant ANK 38 straipsnio 2 dalį, N. P. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo, dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu N. P. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis už tai, kad jis 2017 m. birželio 2 d., 11.14 val., Šalčininkų r., Eišiškių mstl., Rodūnės g., N. P. vairavo mopedą, v. n. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti, nepakluso policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam ir nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, be valstybinės techninės apžiūros, neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16 ir 226 punktus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. P. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo dalį dėl N. P. pripažinimo kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti arba pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą o būtent 500 Eur baudą, kurios mokėjimą išdėstyti vieneriems metams. Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas dalyje dėl apelianto pripažinimo kaltu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas buvo šališkas, nemotyvavo savo sprendimo, nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, neteisingai aiškinamos materialiosios teisės normos. N. P. savo kaltės dėl šio nusižengimo padarymo nepripažino, policijos pareigūnų veiksmai jam buvo nesuprantami ir neaiškiai išreikšti. Policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino. 2017 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnai, sėdėdami automobilyje, savo veiksmais aiškiai išreiškė valią sustabdyti apelianto vairuojamą mopedą, bet kokie būtent tai buvo veiksmai nei tarnybiniame pranešime, nei teismo posėdžio metu nebuvo nurodyta. Byloje esančioje vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad policijos pareigūnai iš automobilio išlipę nebuvo ir, prieš pradėdami judėti, jokių aktyvių veiksmų apelianto atžvilgiu, kuriuos apeliantas turėjo pamatyti ir suprasti, nedarė. Nors policijos automobilio švyturėliai buvo įjungti, šis automobilis pradėjo judėti, kai N. P. jau važiavo siauru keliuku ir negalėjo suprasti, ar policijos pareigūnai juos įjungė dėl jo veiksmų ar dėl kitų aplinkybių. Be to, apeliantas buvo su šalmu, jo ausys buvo uždengtos, o pagal medicininę pažymą jam yra diagnozuotas abiejų ausų mišrus klausos pakenkimas, todėl jis ir negirdėjo policijos pareigūnų, kurie galimai per garsiakalbį prašė jo sustoti.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad jam paskirtos baudos apeliantas dėl savo sunkios materialinės padėties, nedarbingumo ir šeimyninių aplinkybių iš karto negalės sumokėti. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, N. P. buvo teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą negu ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda bei išdėstyti šios baudos mokėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
N. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju nepaaiškėjo jokių naujų bylos aplinkybių, taip pat nėra vertinami nauji įrodymai, vadovaujamasi administracinio nusižengimo byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais arba paties apelianto pateiktais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nepripažįsta būtinu. Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suformulavo prašymą dėl žodinio proceso, tačiau jis nėra motyvuotas, kaip tai numato įstatymas, teismui toks prašymas nėra privalomas, todėl jis nėra tenkinamas ir apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, N. P. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ginčija tik dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir dėl jam pagal šį straipsnį paskirtos administracinės nuobaudos dydžio pagrįstumo.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat jis gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2017 m. birželio 2 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 4) matyti, kad 2017 m. birželio 2 d., apie 11.14 val., Šalčininkų r., Eišiškių k., Rodūnės g. buvo patruliuojama dviese, nusprendus patikrinti šia gatve važiuojantį mopedą, kaip vėliau paaiškėjo, vairuojamą N. P., patrulių automobilyje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai ir garso signalas, siekiant šią transporto priemonę sustabdyti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad patrulių automobilis buvo nudažytas specialiomis spalvomis ir pažymėtas policijos ženklu, t. y. atitiko įstatymo reikalavimus, jis važiavo nedideliu atstumu paskui N. P. vairuojamą mopedą, kuris, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra su galinio vaizdo matymo veidrodėliais (b. l. 37). Apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu vyriausiasis patrulis P. V. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Liudytoju apklausiamas vyriausiasis patrulis A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo paskui motorolerį su įjungtais švyturėliais ir per garsiakalbį reikalavo sustoti, tačiau motoroleris nestojo. Tokiu būdu, policijos pareigūnai aiškiai nurodė, kokių būtent veiksmų jie ėmėsi, siekdami išreikšti valią sustabdyti transporto priemonę, t. y. įjungė švyturėlius, garsinį signalą ir per garsiakalbį reikalavo sustoti. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, tačiau išsamiau šie prieštaravimai neanalizuojami. Apeliacinės instancijos teismas pareigūnų parodymus laiko nuosekliais, aiškiais ir nedviprasmiškais, jie sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo jais nesivadovauti.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad nagrinėjamu atveju uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti mopedą, v. n. 24 AOK, buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Policijos pareigūnai važiavo paskui mopedą su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu, per garsiakalbį reikalavo N. P. sustoti, tačiau pastarasis šio reikalavimo nepaisė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos automobilis pradėjo judėti ir jo švyturėliai buvo įjungti tik tada, kai N. P. jau važiavo siauru keliuku, vaizdo medžiagoje užfiksuotos aplinkybės paneigia šiuos teiginius. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos automobilis ima judėti link apelianto vairuojamo mopedo jam dar tik gatve artėjant link jų, mopedui pasukus iš pagrindinės gatvės už parduotuvės, policijos automobilis visiškai priartėja prie apelianto, tačiau šis nestoja. Tokiu būdu, nėra įmanoma, kad N. P. pro galinio vaizdo matymo veidrodėlius nebūtų pastebėjęs policijos automobilio su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, važiuojančio būtent paskui jį. Kritiškai vertinti ir apelianto argumentai, kad jis negirdėjo per garsiakalbį jam išsakyto reikalavimo sustoti, nes tiek garsas, sklindantis per garsiakalbį, tiek policijos automobilyje įjungtas garsinis signalas yra pakankamas tam, kad jį girdėti ir per šalmą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų (b. l. 11), nėra aišku, kokią įtaką apelianto klausai turi nustatytas abiejų ausų mišrus klausos pakenkimas. Jei asmens klausa yra stipriai suprastėjusi, jis apskritai neturėtų vairuoti transporto priemonių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad N. P. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, toks sprendimas yra tinkamai motyvuotas, materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimų šioje dalyje nenustatyta. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų, tai patvirtinančių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
N. P., vairuodamas mopedą, nepakluso policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti šią transporto priemonę. Nors toks asmens elgesys netoleruotinas nei įstatymo, nei moralės požiūriu, tačiau policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju rado mopedą ir jį vairavusį asmenį, nustatė padarytus kitus jo administracinius pažeidimus, juos padaręs apeliantas neneigė. Praeityje pažeidėjas tik vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta, administracinė nuobauda negaliojanti, administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. P. vedęs (b. l. 59), turi deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 60), tačiau niekur nedirba, jam nustatytas tik 35% darbingumo lygis (b. l. 40, 61), gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kuri siekia 240,61 eurų per mėnesį (b. l. 62-63), kas patvirtina apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes apie sunkią N. P. materialinę padėtį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.).
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, laikytina, kad net ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (1 150 eurų) yra per didelė, o N. P. paskirta bauda yra didesnė už minimalią (1 200 eurų), tokio dydžio bauda neturės tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Taigi, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, N. P. skirtina mažesnė bauda negu ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Nors ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju baudą išdėstyti prašoma apeliaciniu skundu, priimtas nutarimas dar nėra įsiteisėjęs, jis yra keičiamas dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu išsprendžia ir skiriamos baudos išdėstymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad N. P. niekur nedirba, yra tik 35% darbingas, jo pajamos, gaunamos per mėnesį, yra tik 240,61 eurų dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija, t. y. į sunkią asmens materialinę padėtį, į pateiktus tai patvirtinančius įrodymus ir asmens prašymą, N. P. skirtiną baudą tikslinga išdėstyti vienerių metų terminui, įpareigojant pažeidėją mokėti po 50 eurų baudos per mėnesį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. P. (N. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį paskyrimo pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.
N. P. (N. P.) pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis subendrinti apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą N. P. (N. P.) paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.
Baudos mokėjimą išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant N. P. (N. P.) kiekvieną mėnesį mokėti ne mačiau kaip po 50 eurų baudos.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.