Marijampolės apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Mildai Savukaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuotiems asmenims byloje esant A. A., Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos per vėlai kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, dėl to terminas palikimui priimti pasibaigė. Neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą atnaujinti ar neatnaujinti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Iš pareiškėjo A. A. paaiškinimų bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas teismo sprendimu yra paskirtas neveiksniu tam tikroje srityje, įskaitant ir paveldėjimo teisinių santykių sritį, pripažinto brolio J. A. globėjas ir turto administratorius. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir globotinio motina V. A.. Mirusioji V. A. testamento sudariusi nebuvo. Po V. A. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro nekilnojamas turtas, registruotas viešajame nekilnojamo turto registre ir kitas turtas. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą kreipėsi į vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo tiek savo, tiek globotinio vardu, tačiau sužinojo, jog priimti palikimą globotinio vardu negalės, kadangi tam reikalingas teismo leidimas. Pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos, negalėdamas pateikti reikalingų dokumentų teismui, skubiai kreipėsi teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau terminas palikimui priimti pasibaigė. Byloje nėra duomenų apie palikėjos V. A. kreditorius, taip pat teismo posėdyje pareiškėjas A. A. paaiškino, kad mirusi motina V. A. jokių kreditorių neturėjo, po jos mirties likęs turtas nėra apsunkintas jokiais suvaržymais. Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė informaciją, kad pareiškėjas A. A. vykdo tinkamai savo kaip globėjo ir turto administratoriaus funkcijas, nusiskundimų negauta.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

J. A., būdamas pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, jis įstatymo nustatytą terminą pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo praleido ne dėl savo kaltės, o dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, negebėjimo išreikšti savo valios ir kreiptis į notarą. Neįgalaus asmens negalėjimas atstovauti savo interesams laikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti. Teismas sprendžia, jog J. A. terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos V. A. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, siekiant atkurti ir atstatyti neveiksnaus asmens interesus, teismas sprendžia atnaujinti J. A. įstatyme numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos V. A. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Globėjas savo globojamo neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą gali tik gavęs teismo leidimą. Svarstydamas klausimą dėl leidimo sandoriams sudaryti išdavimo, teismas turi įsitikinti globėjo ir globotinio interesų konflikto dėl prašomo leisti sudaryti sandorio nebuvimu, o prireikus – ir imtis priemonių, kad tokio interesų konflikto būtų išvengta.

Pareiškėjas A. A. pateikė duomenis apie paveldimą turtą, patvirtino, jog V. A. jokių kreditorių neturėjo, patikrinus informacinę teismų sistemą LITEKO, taip pat nenustatyta jokių palikėjos skolinių įsipareigojimų. Įvertinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad teismo leidimo išdavimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu nesukurs jokių prievolių J. A. ir nepablogins jo turtinės padėties, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens interesus, pareiškėjo A. A. prašymas tenkinamas, išduodamas teismo leidimas J. A. vardu priimti palikimą po motinos V. A. mirties (CK 5.56 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578, 579–582 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti visiškai.

Atnaujinti J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnaus asmens J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą po V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)Albin.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.