- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-2-125/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Irma Čuchraj, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- V. V., E. D.
- Ieškovas
- B. M.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija 75.8. (S)
2013 m. gegužės 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, teisėjų Irmos Čuchraj, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant V. D., dalyvaujant atsakovui J. V., jo atstovui advokatui G. D., trečiajam asmeniui V. V., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-90-729/2012 pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir J. V. priešieškinį B. M. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys E. D. ir V. V., bei atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė padalyti jos ir atsakovo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teise į 0,2501 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 0000-000-000, bei (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, kurių rinkos vertė yra 758 000 Lt, o ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę dalį turto priteisti 379 000 Lt kompensaciją (teismo posėdžio metu reikalavimą sumažino iki 361 000 Lt). Nurodė, kad šalių santuoka 2004-03-22 yra nutraukta, tačiau santuokos metu įgytas turtas padalytas nebuvo. Gyvenamąjį namą šalys statė kartu, kartu buvo išvykę į JAV, tačiau dėl atsakovui iškeltos baudžiamosios bylos šis negalėjo grįžti į JAV. Jie nutarė, kad ji grįš į JAV uždirbs pinigus namo įrengimui, o atsakovas užbaigs įrengti namą. Per pažįstamus asmenis ieškovė perduodavo atsakovui pinigus, daug prisidėjo prie dukrų išlaikymo, mokėjo už mokslus, nuo 2003 m. iki 2005 m. pinigus dukroms siuntė atsakovo vardu, o nuo 2006 m. tiesiogiai dukroms. Ieškovei 2003 m. išvykstant į JAV, namas viduje buvo pilnai įrengtas, buvo parketas, laiptai, plytelės, šviestuvai, laiptai lauke, tvora, nebuvo tik židinio, tvoros užpildymo, laiptų turėklų. 2003 m. atsakovas pardavė jos automobilį ir už tuos pinigus tinkavo namą. Ieškovė dirbo neoficialiai ir visus uždirbtus pinigus skyrė dukrų išlaikymui. Po santuokos nutraukimo atvykusi į Lietuvą 2009 m. vasarą ji matė, kad ginčo turtas yra pagerintas tik tiek, kad laukiniai laiptai apklijuoti plytelėmis, plytelės išdėtos aplink namą, pastatytas židinys, tvoroje sudėtos lentutės. Ieškovė Čikagoje dirbo, kad atiduotų skolas, sumokėjo užstatą už atsakovą. Pamena, kad jai išvykstant, šalys buvo skolingi už virtuvinį baldų komplektą, integruotą buitinę techniką, laiptus, nurodė atsiuntusi pinigų šioms skoloms sumokėti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį turtą nustatant, kad kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams E. D. ir V. V. (bendra suma 106 000 Lt) vykdo atsakovas, atsakovui priteisti bendros nuosavybės turto dalį ir kompensaciją už bendros nuosavybės padidinimą, nuosavybės teisėmis priteisti 0,2501 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 0000-000-000, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. 0000-0000-0000 (bendra vertė – 608 000 Lt), o ieškovei priteisti 1/10 dalies dydžio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namu, vertės kompensaciją (turto vertė pagal ekspertizės išvadą – 60 152,64 Lt) už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Nurodė, kad ieškovė 2003 metais palikusi jį ir nepilnamečius vaikus išvyko gyventi į JAV. Išvykus ieškovei gyventi į JAV, gyvenamasis namas nebuvo užbaigtas statyti, ieškovė neprisidėjo prie namo statymo ir įrengimo, nepadėjo išlaikyti nepilnamečių vaikų, išlaikyti namą, be to pati dirbo JAV ir nuslėpė nuo šeimos gautas pajamas panaudodama savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ieškovės iki santuokos nutraukimo gautų pajamų suma mažintina ieškovei tenkanti turto iš bendros nuosavybės dalis. Ekspertai nustatė, kad turto vertė 2009-07-09 yra 608 000 Lt. Ieškovė iš JAV yra kažkiek pinigų atsiuntusi atsakovui, tačiau po kiek laiko santykius nutraukė, nebesiuntė pinigų kreditų dengimui, atsakovui tenka visas skolas dengti. Pinigus ieškovė siuntė dukroms, ne jam kaip jas išlaikančiam tėvui, jis asmeniškai pinigų negavo. Atsakovas nuo 2003 m. prižiūri namą, moka mokesčius, dukros visą laiką gyveno su juo. Įsikėlus į namą, jame daug ko trūko, ilgą laiką miegojo ant grindų, po to įrengė virtuvę, vonios kambarį. Nežino, už ką ieškovė turėjo jo broliui skolos, jis iš JAV gyvenančio brolio pinigų nesiskolino. Atsakovas JAV gyveno nuo 2001 m iki 2002 m. Jo brolis jam atsiuntė 3 500 JAV dolerių, o ieškovė jokių pinigų jam nesiuntė. Namas iki šios dienos nėra pilnai užbaigtas. Nurodė, kad 48 000 Lt jis pasiskolino iš E. D., o 58 000 Lt – iš brolio V. V. Pinigus skolinosi, kad galėtų pabaigti įrengti namą, ieškovei apie paskolas nepranešė todėl, kad su ja nebegyveno. Namą tinkuoti baigė prieš ieškovei išvykstant, ji žadėjo atsiųsti pinigų, tačiau neatsiuntė, todėl buvo priverstas skolintis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-12-22 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: atsakovui nuosavybės teise priteisė 0,2501 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 0000-000-000, bei šiame žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 0000-0000-0000; o ieškovei iš atsakovo priteisti 280 000 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą natūra; pripažino, jog kreditorinius įsiskolinimus tretiesiems asmenims vykdo asmeniškai atsakovas. Iš atsakovo ieškovei priteisė 2 000 Lt bylinėjimosi ir advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų, iš abiejų šalių valstybei priteisė po 63,10 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nustatė, kad bendra sklypo ir gyvenamojo namo vertė svyruoja nuo 974 000 Lt 2007 m. spalio mėn. iki 620 000 Lt 2009 m. kovo mėn., ekspertizės išvadose pažymėta, kad 2008 m. liepos mėn. ši vertė buvo 758 000 Lt, o 2009 m. liepos mėn. – 608 000 Lt. Teismas laikė, kad dalijant turtą jo vertė laikytina 608 000 Lt, kadangi abi šalys su tuo sutiko. Teismas nustatė, kad ieškovė teikė išlaikymą dukroms, atsakovas jai dėl to pretenzijų nereiškė, todėl padarė išvadą, kad dėl šių priežasčių nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių bendroje nuosavybėje principo. teismas nustatė, kad iki 2004-02-27 ieškovė, tebebūdama atsakovo sutuoktinė ir išvykusi į JAV būtent namo įrengimui reikalingų pinigų uždirbti, siuntė jam pinigus, o namas jau prieš jai išvykstant buvo baigtas statyti ir minimaliai įrengti, jame buvo galima gyventi, jame atsakovas su dukterimis ir gyveno. Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2003-08-28 iki 2005-12-30 pervedė atsakovui iš viso 29 168,67 Lt vaikams išlaikyti ir namui įrengti. Atsakovo asmeninėmis išlaidomis namo įrengimui teismas pripažino 62 291,21 Lt sumą. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas išties asmeniškai daug daugiau prisidėjo prie namo įrengimo darbų, juos organizuodamas, kontroliuodamas, veždamas medžiagas, samdydamas darbininkus ir pats atlikdamas kad ir nenustatytą dalį darbų. Iš atsakovo nurodytų išlaidų už dujas namo apšildymui, elektrą jo apsaugai, kiemo apšvietimui, šildymo sistemai, ryšio bei kitų paslaugų suteikimą, teismas tik 3 000 Lt pripažino būtinomis namo kaip nekilnojamojo turto vertei palaikyti, t. y. tiek, kiek per laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki sprendimo priėmimo galėjo išties prireikti minimaliam namo šildymui ir tam reikalingam elektros kiekiui apmokėti. Visas likusias sąnaudas teismas laiko natūraliomis ieškovo ir jo šeimos, kurią iki tam tikro laiko sudarė jo išlaikomos dukterys, po to – kiti kartu gyvenantys asmenys, poreikių gyvenant name patenkinimo išlaidomis, kurių ieškovė neprivalo kompensuoti. Teismas nepripažino esant pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dėl neva ieškovės nuslėptų pajamų, kadangi ieškovė siuntė pinigus dukroms išlaikyti ir namui įrengti. Teismas padarė išvadą, jog byloje liko neįrodyta ir atsakovo deklaruota būtinybė skolintis lėšas iš E. D. ir V. V., neįrodyta, kad 2003–2008m. laikotarpiu namo įrengimui ir netgi išlaikymui, būtų reikėję paimti 106 000 Lt paskolų ir kad būtent tam tikslui jos būtų buvusios panaudotos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas buvo šališkas, neleido liudytojomis apklaustoms šalių dukroms užduoti klausimų, neįpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie jos pajamas, po posėdžio draugiškai šnekučiavosi su liudytoja R. M. Atsakovo įtarimus dėl teismo šališkumo patvirtino teismo sprendimas, kuriuo ieškovei priteista nepagrįstai didelė kompensacija, nebuvo įvertinti atsakovo pateikti įrodymai, nemotyvuotai priimti ieškovės argumentai. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nes įrodymus vertino vienpusiškai ir subjektyviai, o kai kurių įrodymų iš viso neanalizavo. Teismas neįvertino fakto, kad ieškovė 2003 m. birželio mėn. išvyko į JAV ir į Lietuvą grįžo tik 2009 m., t. y. ji paliko atsakovą ir nepilnamečius vaikus, melagingai kaltino atsakovą vagystėmis. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, neva dėl santuokos iširimo nėra ieškovės kaltės. Ieškovė buvo neištikima, iš jos atsakovas nuo 2003 m. rudens negavo nė lito namui įrengti, aplinkai tvarkyti ar namui išlaikyti, nesiuntė pinigų vaikų išlaikymui, nesidalino su atsakovu savo uždarbiu ar kitomis pajamomis. Teismas neįpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie savo pajamas nuo 2003 liepos iki skyrybų proceso ir po 2004 m. balandžio mėn. Teismo išvada, kad ieškovė išvyko į užsienį uždirbti pinigų namo įrengimui ir kad siųsdavo pinigus atsakovui, niekuo nepagrįsta. Liudytoja R. M. melavo, kad ieškovė net metus laiko siuntė atsakovui pinigus, nors tuo pat metu nurodė, jog ieškovei išvykus namas buvo visiškai įrengtas. Teismas nepaaiškino, kodėl atmetė atsakovo poziciją, jog tik atsakovo asmeniniu darbui, pastangomis ir darbų organizacija, atsakovo skolintų lėšų pagalba buvo užbaigti pagrindiniai namo vidaus įrengimo darbai, buvo sutvarkyta aplinka, apstatyta tvora, trinkelėmis išklotas kiemas, įverstos būtinos komunikacijos. Teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovo indėlį vienam auginant r išlaikant dukras. Teismas net nesvarstė, iš kur atsakovas turi gauti pinigų priteistai kompensacijai išmokėti, todėl privalėjo svarstyti turto padalijimo natūra klausimą. Ieškovės paaiškinimai buvo prieštaringi: ji teigė, kad išvyko į užsienį uždirbti pinigų namo įrengimui ir užbaigimui, bet kartu nurodė, jog namas buvo įrengtas, ji teigė siuntusi pinigus namui, bet pripažįsta, kad porą kartų ji ir jos vyras atsiuntė pinigų, kad būtų sumokėtos skolos už virtuvinę techniką, virtuvės baldus, o vaikai paaiškino, kad tai buvo pinigai bilietams kelionei į JAV, buvo tenkinti kiti dukrų poreikiai – kompiuterio, mašinos pirkimui. Teismas nepagrįstai teigė, jog ieškovė nuo atsakovo nenuslėpė pajamų, siuntė pinigus namui įrengti ir dukroms išlaikyti, tuo pat metu konstatuodamas, jog ieškovė neturi oficialių pajamų ir jų negalima nustatyti, nes ji neturi leidimo dirbti JAV. Teismo išvada, kad atsakovas namą pagerino tik 62 291,21 Lt, prieštarauja teismo nuostatai, kad nieko nereikėjo įrenginėti, nes namas jau buvo įrengtas. Teismas nepagrįstai pripažino 29 168,67 Lt ieškovės indėlį į namo pagerinimą, nes tada neaišku, kur dingo teismo minėtos sumos vaikams. Teismas pripažino atsakovo indėlį darbu į turto pagerinimą, bet nepaaiškino, kokie principai nulėmė iš esmės lygių dalių į turtą, t. y. nepaisant teorinės 24 000 Lt didesnės atsakovo dalies, sprendimas neargumentuotas. Teismas visiškai nemotyvuotai nusprendė, kad namo išlaikymui būtinos tik 3000 Lt išlaidos. Atsakovo su E. D. bei V. V. sudarytos paskolos sutartys nėra nuginčytos, paskolos santykius patvirtino tretieji asmenys, jie patvirtinti paskolų paskirtį. Visiškai neaišku, kodėl atsakovo brolio atsiųstus pinigus teismas priskyrė ieškovės turtui. Teismo sprendimas yra neteisingas, nes kai bus išieškoti pinigai ieškovei ir atsakovo kreditoriams, atsakovas praktiškai neteks savo turto. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.117 str. 1 dalį, 3.123 str. Įrodymų visuma patvirtino, kad atsakovo indėlis darbu ir lėšomis yra akivaizdžiai didesnis, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių dalijant turtą.
Ieškovė atsiliepimo į skundą nepateikė, bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu su skundu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad šalių 1987-05-23 sudaryta santuoka 2004-03-22 buvo nutraukta (t. 1, b. l. 5, 27–29). Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Cook apygardos teismo Apygardos departamento Vidaus reikalų skyriaus sprendimo dalis, kuria nutraukta šalių santuoka, pripažinta Lietuvos apeliacinio teismo 2007-09-25 nutartimi, šalių ištuoka įregistruota 2007-11-22 (t. 1, b. l. 19, 38). Po santuokos nutraukimo šalių turtas padalytas nebuvo. 2004-05-10 ieškovė sudarė naują santuoką (t. 1, b. l. 22).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovei priteistinos kompensacijos, už atsakovui natūra priteistą santuokos metu įgytą turtą, dydžio.
Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad teisėja galbūt pažinojo vieną liudytojų, nereiškia, kad teisėja buvo šališka, nes apeliantas nepateikia jokių duomenų, kad teisėja būtų suinteresuota vienokia ar kitokia bylos baigtimi, tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, jokių konkrečių įstatyme nustatytų nušalinimo pagrindų apeliantas nenurodo (CPK 65, 66 str.). Apelianto subjektyvi nuomonė, kad ieškovei priteista kompensacija yra per didelė, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.
Kadangi šalių santuoka buvo nutraukta užsienio valstybėje priimti sprendimu, sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pripažinta Lietuvoje, todėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo klausimas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis santuokos nutraukimą dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, nebegali būti keliamas, kaltės klausimas nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, todėl su kalte susiję apeliacinio skundo motyvai nenagrinėtini (CPK 320 str.).
Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie jos 2003 liepos iki skyrybų proceso ir po 2004 m. balandžio mėn. gautas pajamas, yra nepagrįstas. Spręsdamas dėl ieškovės indėlio į dalytino turto pagerinimą bei prisidėjimą prie dukrų išlaikymo, teismas vadovavosi tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie ieškovės faktiškai atsakovui pervestus pinigus, o ieškovės teiginius, jog ji atsakovui perdavė ir daugiau pinigų, dėl įrodymų nepakankamumo ir atsakovo atsisakymo tai pripažinti, laikė neįrodytais. Šalys byloje nepareiškė priešinių reikalavimų dėl šalių gautų pajamų padalijimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad reikalauti ieškovę pateikti duomenis apie pajamas kai ji JAV dirba nelegaliai, nėra prasmės ir rėmėsi tik neginčijamais rašytiniais įrodymais spręsdamas dėl jos indėlio į bendro turto pagerinimą ir vaikų išlaikymą. Formali aplinkybė, kad ieškovė JAV dirbo nelegaliai, minėtų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė turėjo lėšų ir jas siuntė į Lietuvą, nepaneigia. Juo labiau pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovės duomenų apie ieškovės pajamas jau po santuokos nutraukimo. Apelianto teiginiai, kad jis nuo 2003 m. iš ieškovės nėra gavęs nė lito, kad ieškovė visiškai neprisidėjo prie dukrų išlaikymo, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje esantys atsakovo sąskaitos AB DNB Nord banke išrašai patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2003-08-28 iki 2005-12-30 pervedė atsakovui 23 647,76 Lt (t. 2, b. l. 94–108). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė siuntė pinigus dukroms (t. 2, b. l. 5–58). Taip pat tokius apelianto teiginius paneigė ir liudytojai, tarp jų – šalių dukros. Minėtu laikotarpiu atsakovui pinigus (5 520,91 Lt) yra pervedęs A. V. – šalių dukrų ir liudytojos R. M. parodymais patvirtina, kad šiuos pinigus atsakovui tokiu būdu siuntė ieškovė. Atsakovas nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl ieškovės indėlio į bendro turto pagerinimą, pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovės atsakovui pervestus pinigus, ir neįskaičiavo tiesiogiai dukroms siųstų pinigų.
Taip pat teismas ir atsakovo finansinį indėlį į turto pagerinimą nustatė tik remdamasis rašytiniais įrodymais ir pagrįstai neįskaitė atsakovo išlaidų iki santuokos nutraukimo, konstatavęs, jog nėra teisinio pagrindo tai laikyti atsakovo asmeniniu indėliu (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.). Teismas pagrįstai nepadidino atsakovo indėlio jo iš trečiųjų asmenų E. D. bei V. V. pasiskolintų sumų, kadangi atsakovas neįrodė, jog tokios sumos buvo būtinos, jau nekalbant apie įrodymus, kad jos buvo panaudotos pagal paskirtį (CPK 178 str.). Kaip minėta, jau šalių santuokos nutraukimo metu 2004 m. namas buvo apie 90 proc. baigtumo, todėl 106 000 Lt sumos, kai pagal ekspertizės išvadas visiškam statybos užbaigimui tereikėjo 51 407 Lt (t. 4, b. l. 81), protingai nepaaiškinamas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė apie šias paskolas nieko nežinojo, sutikimo joms nedavė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis, neturinčiomis įtakos turto padalijimui (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Jei ieškovas skolintus pinigus panaudojo tokiai namo įrangai (pav. baldams, buitinei technikai ir pan.) ar aplinkos pagerinimui, kurie nebuvo vertinami ekspertų šiems nustatant dalytino turto vertę, tai nesudaro pagrindo atitinkamai didinti atsakovo indėlį dalijant turtą, nes šie daiktai palieka atsakovui kartu su priteistu turtu.
Kita vertus, byloje atliktos paskutinės ekspertizės metu buvo nustatyta, jog ginčo objekto rinkos vertė 2012-11-12 buvo 591 000 Lt, be to dar su sąlyga, kad gyvenamasis namas bus pripažintas tinkamu naudoti įregistruotas (t. 4, b. l. 112, ekspertizės išvadų l. 31). Pagal atliktos darbų gyvenamajame name bei žemės sklype statybinės retrospektyvinės ekspertizės duomenis 2004 metais, t. y. nutraukus šalių santuoką, konstrukcinių elementų ir įrangos lyginamasis svoris statinio kainoje sudarė tik 91,9 proc. Taigi šalių santuokos nutraukimo momentu pagal minėtų ekspertizių duomenis ginčo objekto vertė sudarytų daugiausia 543 129 Lt, o dalijant šį turtą lygiomis dalimis, kiekvienai šaliai tektų po 271 564,50 Lt.
Taip pat teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir su apelianto argumentais dėl bendro turto išlaikymo išlaidų. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu 2002–2008 m. laikotarpiu sumokėjo 8 596,25 Lt už dujas ir 3 950,26 Lt už elektros energiją (t. 1, b. l. 84, 85). Byloje nustatyta, kad dalijamas gyvenamasis name įvestas vietinis centrinis šildymas dujomis iš katilinės, esančios rūsyje, yra apsauginė signalizacija (t. 4, b. l. 112, ekspertizės išvadų l. 18). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik 3 000 Lt už elektrą yra pagrįstos išlaidos kaip būtinos namo šildymui ir tam reikalingam elektros kiekiui apmokėti. Kaip minėta, namas apšildomas dujomis, taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstos išlaidos ir namo apsaugos sistemai – signalizacijai, kiemo apšvietimui. Be to, gyvenamasis namas yra 321,60 kv. m ploto, 1 211 kb. m tūrio ir atsakovui name gyvenant su dukromis bei vėliau su nauja šeima, nebuvo būtinas toks plotas, juo labiau, kad ekspertizės metu nustatyta, jog dalis patalpų viduje neįrengtos (t. 4, b. l. 112, ekspertizės išvadų l. 18), tačiau atsakovas patyrė išlaidų viso namo išlaikymui ir išsaugojimui. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovė turi atsakovui atlyginti 5 000 Lt išlaidų dujoms bei elektrai (CK 3.109 str. 1 d. 2 p., 4.86 str.). Su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neprivalo atlyginti ryšio bei kitų paslaugų suteikimo išlaidų, kurios susijusios su įprastų poreikių gyvenant name patenkinimu, teisėjų kolegija sutinka. Taigi ieškovei tenkančios kompensacijos dalis nenukrypstant nuo lygių dalių principo sudarytų 271 564,50–5 000=266 564,50 Lt.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas asmeniškai daug daugiau prisidėjo prie namo įrengimo darbų juos organizuodamas, kontroliuodamas, veždamas medžiagas, samdydamas darbininkus ir pats atlikdamas dalį darbų, taip pat saugodamas bendrą turtą ir rūpindamasis jo būklės išlaikymu, sudaro pagrindą nukrypti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.). Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovei priteistiną kompensacijos sumą sumažinti iki 250 000 Lt.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies – sumažinant ieškovei priteistinos kompensacijos sumą iki 250 000 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. 6 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas iš esmės ne dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo, o dėl ginčo objekto pervertinimo, t. y. jam nuvertėjus nuo paskutinės ekspertizės pirmosios instancijos teisme atlikimo, šia nutartimi šalims tekusių turto verčių skirtumas yra 43 000 Lt, t. y. mažesnis nei pirmosios instancijos teisme (48 000 Lt), todėl pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos (CPK 93 str. 4 d.). Taip pat šalys paliekamos prie apeliacinėje instancijoje savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes apelianto iniciatyva atliktos ekspertizės atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo nepatvirtino, nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovas buvo atleistas (t. 3, b. l. 176–178).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti iš dalies: ieškovei B. M. iš atsakovo J. V. priteistą piniginę kompensaciją už atsakovui natūra priteistą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą sumažinti iki 250 000 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.