- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-05
- Bylos Nr.
- ATP-965-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07172-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- T. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo T. M. pagal ATPK 130² str. nubaustas 25 parų administraciniu areštu su transporto priemonės – VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimu T. M. pagal ATPK 130² str. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 10 d., apie 16:10 val., Vilniuje, Taikos g., vairavo automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,96 proc. girtumas), kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimą ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., paskirti jam baudą; nesant galimybės administracinio arešto pakeisti į baudą, skirtą 25 parų administracinį areštą sumažinti (mažiau nei sankcijoje numatytas minimalus terminas), ir sumažintą administracinio arešto terminą, pagal ATPK 29 str., paskirti atlikti tik poilsio dienomis. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu sutinka iš dalies.
Apeliantas pažymi, kad teismas teisingai kvalifikavo jo padarytus veiksmus pagal ATPK 130² str., tačiau ne visa apimtimi atsižvelgė į jo kaltę švelninančias aplinkybes. Apeliantas pabrėžia, kad visa apimtimi pripažįsta savo kaltę, bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, bei pripažįsta, jog turi būti nubaustas. Apeliantas mano, kad teismas nevertino aplinkybės, kad jis savo nuoširdžiu pripažinimu padėjo greitai ir ekonomiškai nustatyti tiesą byloje, bei vėliau išnagrinėti šią administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju jis nevažiavo keliais, kur vyksta intensyvus eismas. Apeliantas sutinka, kad neturėjo teisės vairuoti, kadangi savo veiksmais galėjo sukelti riziką eismo saugumui. Šiuo metu apeliantas apmąstė savo gyvenimą, savo elgesį ir padarė atitinkamas išvadas. Apeliantas savanoriškai kreipėsi į medikus, kad jie padėtų įveikti problemą dėl alkoholio, ir 2013 m. liepos 17 d. „Aušros Vartų“ ligoninėje jam buvo suleistas alkoholio dehidrogenazės inhibitorius, kurio veikimo trukmė yra pusė metų (pažyma Nr. 13/07-17 pridedama. Be to, apeliantas pabrėžia, kad yra dirbantis asmuo ir gali apmokėti jam skirtą baudą. Tai pat pabrėžia, kad dėl baudų apmokėjimo yra sutarta su išieškojimą vykdančiais antstoliais. Tai pat apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad jo sveikatos būklė yra pakankamai prasta, kadangi po patirtos traumos jam yra diagnozuotas L2 antro stuburo slankstelio lūžimas, kuris yra labai pavojingas sveikatai ir gyvybei, nors po traumos yra praėję daugiu kaip septyni mėnesiai, tačiau lūžis taip ir nėra iki galo sugijęs. Be to, apeliantui gali būti pripažintas ribotas darbingumas, bei nustatytas invalidumas.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal ATPK 31 str. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama ne tik kaltininko nuoširdus gailėjimas, bei padėjimas išsiaiškinti pažeidimą, bet ir kitos įstatymo nenurodytos lengvinančios aplinkybės. Apeliantas mano, kad šioje byloje tokiomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali būti pripažinta: savanoriškas alkoholio dehidrogenazės inhibitoriaus suleidimas (noras atsisakyti alkoholio), bei jo sveikatos būklė. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad sutinka su paskirta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, tačiau nesutinka su paskirta administracinio arešto nuobauda. Apeliantas mano, kad atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas gali pakeisti pirmosios instancijos nutarimą ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, o būtent baudą. Jeigu areštas nebūtų pakeistas į baudą, apeliantas mano, kad atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kad jis yra dirbantis asmuo, atsižvelgus į jo sveikatos būklę, yra pagrindas vadovautis ATPK 30¹ str. nuostatomis ir paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, ir sumažintą administracinio arešto terminą, pagal ATPK 29 str., paskirti atlikti tik poilsio dienomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
T. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimą ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., paskirti jam baudą; nesant galimybės administracinio arešto pakeisti į baudą, skirtą 25 parų administracinį areštą sumažinti (mažiau nei sankcijoje numatytas minimalus terminas), ir sumažintą administracinio arešto terminą, pagal ATPK 29 str., paskirti atlikti tik poilsio dienomis. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas neginčija papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.
ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu. Apylinkės teismas T. M., kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, paskyrė 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės – VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Nagrinėjamu atveju administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., negalėjo neskirti šios nuobaudos. Pagal ATPK 130² str. sankciją, bauda gali būti skiriama tik teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas. ATPK 29 str. 3 d. numato, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Nors apeliantas nurodo, kad jo sveikatos būklė yra pakankamai prasta, kadangi po patirtos traumos jam yra diagnozuotas L2 antro stuburo slankstelio lūžimas, kuris yra labai pavojingas sveikatai ir gyvybei, nors po traumos yra praėję daugiu kaip septyni mėnesiai, tačiau lūžis taip ir nėra iki galo sugijęs, be to, apeliantui gali būti pripažintas ribuotas darbingumas, bei nustatytas invalidumas, tačiau T. M. nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų, todėl jis nepatenka į ATPK 29 str. 3 d. nurodytų asmenų, kuriems neskiriamas areštas, sąrašą, todėl pagal ATPK 130² str. sankciją bauda jam negali būti skiriama ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė administracinį areštą.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis savo nuoširdžiu pripažinimu padėjo greitai ir ekonomiškai nustatyti tiesą byloje, bei vėliau išnagrinėti šią administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. T. M. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra formalus, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi jo kaltė buvo pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008). Iš bylos medžiagos matyti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą T. M. nuo paaiškinimo atsisakė (b. l. 2), pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nedalyvavo, pažeidimus pripažino tik apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apelianto nurodytos aplinkybės (apeliantas savanoriškai kreipėsi į medikus, kad jie padėtų įveikti problemą dėl alkoholio, yra dirbantis, dėl baudų apmokėjimo yra sutarta su išieškojimą vykdančiais antstoliais, jo sveikatos būklė yra pakankamai prasta ir kt.) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
T. M. padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta, vairavo neblaivus, tai padarė pakartotinai, kadangi 2013-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo baustas pagal ATPK 127 str. 3 d., jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,96 promilių) žymiai viršijo leistiną (0,41 promilių) normą, kas, savo ruožtu, sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. T. M. privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 11-18) matyti, kad ir anksčiau T. M. buvo ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (nuo 2005 m. kovo 17 d. iki 2013 m. birželio 12 d. - 21 kartą), 3 kartus už administracinius teisės pažeidimus, padarytus vairuojant neblaiviam, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo T. M. polinkį ignoruoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, visuomenėje nustatytas teisės normas bei jo atsainų požiūrį į eismo saugumą, taip pat, kad anksčiau paskirtos kitos rūšies nuobaudos jam atitinkamo poveikio nepadarė, jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesnės administracinės nuobaudos apeliantui paskyrimas nepasiektų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Apeliantas skunde prašo administracinį areštą paskirti atlikti tik poilsio dienomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 29 str. 2 d. numatyta, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Šiuo atveju teismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo atlikti administracinį areštą. Pažymėtina, kad ATPK 29 str., paskirti atlikti tik poilsio dienomis pagal minėtą įstatymo normą gali prašyti administracinę nuobaudą paskyrusio teismo (šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo) administracinį areštą paskirti atlikti poilsio dienomis.
Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad pageidauja dalyvauti nagrinėjant skundą. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes visos reikšmingos aplinkybės jau buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme. ATPK 302¹⁰ str. 3 d. numatyta, kad nagrinėjant bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja, teismo posėdžio protokolas nerašomas, apie teismo posėdį pranešama teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto svetainėje. Todėl nagrinėjamu atveju toks apelianto pageidavimas nepagrįstas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad T. M. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimą nepakeistą ir T. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.