- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- 1S-835-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00601-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 95-523 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. B., nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. spalio 19 d., pabaiga – 2021 m. spalio 19 d. Anksčiau teistas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos priimtu 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 1 mėnesio 9 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padarydamas išvadą, jog nors nuteistasis A. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis A. B. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimui, skundžiama teismo nutartis yra neteisinga, todėl turi būti peržiūrėta ir nuspręsta ar galima nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam A. B. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo A. B. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 1 metai, 1 mėnuo ir 16 dienų. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą - nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. O skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais A. B. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, trylika kartų skatintas, mokėsi ir įgijo pynėjo bei avalynės taisytojo specialybes, dirba, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.
10. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OAS‘ys“ metodiką, šio rezultato pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – 30 balų, iš kurių 17 vertintini kaip statiniai, 13 balų atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Sutiktina, jog nuo pirminio šios rizikos vertinimo (33 balo), nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau ji pakito labai nežymiai, vos 3 balais, kas tik patvirtina išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu A. B. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis savo nusikalstamą veiką vertina nepakankamai adekvačiai, pagal esamą situaciją suvokia kilusias pasekmes, tačiau jas neigia ir nesureikšmina, yra linkęs pateisinti save. Nuteistasis nepalaiko socialiai pozityvių santykių su savo artimaisiais, nes dauguma jų yra mirę, jis nėra lankomas pasimatymų metu, kas gali būti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. Pats nuteistasis teigia, kad nusikalto impulsyviai, į problemas įsivelia dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių. Jis kelia ateities planus, tačiau jų nedetalizuoja, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatytas kriminogeninis veiksnys didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką - mąstymas ir elgesys, taip pat artimas kriminogeniniams veiksnys – gyvenimo sąlygos. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro 13 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek, juo labiau, pastaruoju metu, A. B. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką tris kartus baustas drausmine tvarka, iš jų du kartus už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Paskutinį kartą baustas – 2018 m. gruodžio 21 d., nuobauda prieš terminą panaikintina 2019 m. rugpjūčio 23 d. Tai rodo, jog išimtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimu metu A. B. nepasižymėjo. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Sutiktina, jog vien tai, kad praeityje nuteistais pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis ir šiuo metu nededa pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Neabejotina, kad nuteistojo daroma pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti ir pažeidimų padarymo laiką bei nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis A. B. šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimo padarymą, nuteistasis anksčiau buvo teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vėliau teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir vėl nusikalto. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. B., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.
14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. B. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.