Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji O. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Teigė, kad toje darželio grupėje dirbo 3 mėnesius, vaikų pažinti dar gerai nespėjo. Grupės vaikai buvo trejų metų, o M. M. metais vyresnė. 2016-12-13 grupėje buvo keturios mergaitės ir du berniukai. Apie 11 valandą At.i ji padėjo dėlioti dėlionę, o kiti vaikai žaidė ant kilimo. Staiga A. pašoko verkdamas, kad M. jam spyrė į akį. Berniukas akytės neatmerkė, apžiūrėti neleido, todėl ji labai išsigando, pagalvojo, kad akytę išdūrė, kad reikės kreiptis į gydytojus. Teigė, kad mergaitę ji barė, neprisimena, ką konkrečiai sakė, nes buvo šoko būsenoje. Teigė, kad išklausius garso įrašą jai pasidarė labai gėda, kad taip šaukė, labai gailisi ir atsiprašo už savo rėkimą, tačiau nurodė, kad mergaitės ji tikrai nemušė. Nurodė, kad auklėtojos padėjėjos darbu ji nebuvo patenkinta ir apie tai ji žodžiu sakė direktorei, tačiau direktorė jokių veiksmų nesiimdavo. Teigė, kad prieš įvykį nieko grupėje nebuvo, ji padėjo At.i dėlioti dėlionę, o kiti vaikai ant kilimo žaidė. Pripažįsta, kad garso įraše yra užfiksuotas jos balsas, kai šaukiama, klausiama, „ar gavai, duok atgal jam irgi skauda“. Teigė, kad ji mergaitės nepaguodė, buvo pikta ant jos, tačiau ji tikrai mergaitės nemušė. Teigė, kad žodžius „matai gavai atgal, jam irgi skauda“ ji pasakė, nes gal berniukas M. pastūmė, gal ją berniukas tas aptalžė. Teigė, kad A. gal žaislą atiminėjo ir gal pastūmė tą mergaitę, todėl ji verkė. „Gavai atgal, jam irgi skauda“ turbūt ji pasakė, nes A. pastūmė ar užgavo M.. Iš kur atsirado tas pliaukštelėjimo garsas įraše ji nežino, ji tikrai nieko nemušė. Teigė, kad po jos žodžių „duok į snukį stipriai“ turbūt A. M. sudavė. Jos žodžiai „a va dabar skaudėjo“ buvo pasakyti gal po to kai A. M. pastūmė, atėmė žaislą, gal kažkiek aptalžė. Minėti žodžiai galimai buvo pasakyti jos ir jai dėl to labai gėda. Teigė, kad kai A. atmerkė akytę, ji pažiūrėjo kad viskas gerai, todėl niekur nebesikreipė ir jie su vaikai turėjo didelį pokalbį. Tada sužalojimas A. pasirodė kad nėra toks didelis.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė K. P. parodė, kad ji buvo įspėta apie tai, kad negerai, grubiai yra elgiamasi su vaikais, todėl su G. A. paprašė šeimininkutės E. G., kad pastebėtų auklėtojos elgesį. Po poros dienų paskambino šeimininkutė ir pasakė, kad yra įrašas. Pirmiausia šeimininkutė E. G. įrašą perdavė jos draugui D. D., kadangi ji dirbo ir vaiko atėjo pasiimti jos draugas, o kitą dieną ji pati su G. A. išklausė garso įrašą ir nusprendė kreiptis į (duomenys neskelbtini) direktorę D. P. ir į Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Šiuo klausimu darželyje buvo surengtas susirinkimas, kuriame buvo pasakyta, kad direktorė turi nuspręsti dėl tokių auklėtojos veiksmų, tačiau direktorė auklėtoją toliau paliko dirbti. Tuomet jos nusprendė kreiptis į policiją. Papildomai nurodė, kad tą vakarą iš daželio M. paėmė jos draugas, o kai ji grįžo dukra jau miegojo, tačiau M. buvo naktį pabudusi. Draugas jau buvo išklausęs garso įrašą ir viską jai papasakojo. Kai ji paklausė dukros kas nutiko, dukra jai pasakė „nu O.“. Ji paklausė „ką O.“, o dukra atsakė „man trenkė per veidą“. Iš dukros pasakojimo ji suprato, kad kažką vaikas padarė ir gavo dėl to atgal. Nurodė, kad dukra M. į darželį kitą dieną eiti nenorėjo. Pažymėjo, kad dukra į darželį eidavo noriai, bet kai pamatydavo, kad dirba O., o ne kita auklėtoja, ji į grupę jau eidavo nenoriai. Pažymėjo, kad su G. jos jau buvo kalbėję, kad yra žinoma kaip O. elgiasi su vaikais. Kai jos kreipėsi į darželio direktorę, ji atsakiusi, kad jai žinoma apie tokį auklėtojos elgesį, bet ji nežino ką daryti. Į jų pateiktą skundą dėl auklėtojos elgesio joms buvo atsakyta, kad auklėtoja nebus nuo darbo nušalinta. Tuomet ji su skundu kreipėsi į savivaldybę. Taip pat pažymėjo, kad kitą dieną jokių žymių ant vaiko kūno nebuvo, todėl į gydytojus ji nesikreipė, tačiau po įvykio dukra bijojo eiti į darželį. Teigė, kad O.s elgesys jos dukros atžvilgiu pasikeitė kai ji sužinojo, kad yra padarytas garso įrašas, kad ji jį perklausė ir kad yra parašyti skundai. Po įvykio dukra dar du mėnesius toliau ėjo į grupę, kurios auklėtoja buvo O. ir tik vėliau O. perkėlė į kitą grupę. Dukrą ji toliau vedė į darželį, kadangi neturėjo kas ją galėtų prižiūrėti. Teigė, kad garso įraše girdisi pliaukštelėjimas, girdisi O. žodžiai „duok į snukį“. Garso įraše girdisi, kaip suduodama ir klausiama ar skaudėjo.

Liudytoja E. G. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) auklėtojos padėjėja. Su auklėtoja O. B. tarpusavio santykiai įvykio metu buvo nelabai geri, kadangi jai nepatiko O. B. darbo būdas, santykiai su vaikais ir jų tėvais, taip pat kolegomis. Pažymėjo, kad jokio konflikto tarp jų nebuvo, bet buvo trintis. Nurodė, kad į darželio direktorę dėl tokio auklėtojos elgesio žodžiu ji kreipėsi ne vieną kartą, tačiau dažniausiai direktorė atsakydavo, kad auklėtoja yra toks žmogus, žadėdavo su auklėtoja pasikalbėti, tačiau niekas nepasikeisdavo. Auklėtojos elgesyje nepatiko tai, kad vaikams buvo skiriamos drausminės nuobaudos, tai kad ant jų šaukdavo. Drausminės nuobaudos būdavo statymas į kampą, liepimas sėdėti prie stalo. Teigė, kad ji ir anksčiau matė kaip auklėtoja smurtaudavo prieš vaikus: ji ant vaikų šaukdavo, tampydavo už rankos per grupę, suduodavo per ranką. Teigė, kad G. A. pamatė, kad jos vaiką auklėtoja išvaro iš grupės, todėl ji paprašė parinkti įrašų, kaip elgiasi auklėtoja su vaikais. Nurodė, kad įvykio ji nematė, tačiau per pietus ji paklausė garso įrašą ir apie jį pranešė tėvams. Nurodė, kad įvykio dieną ji ėjo atnešti vaikams pietų apie 11 val. 20 min. ir kai išėjo iš grupės, grupėje buvo auklėtoja ir darželio logopedė. Grįžusi pamatė, kad M. verkia. Kai paklausė auklėtojos kas nutiko, ji pasakė, kad nieko, vaikai susipyko. Su M. pakalbėjo tik po pietų, kai jau buvo išklausiusi garso įrašą. Pažymėjo, kad po pietų miego ji pastebėjo, kad buvo raudonas M.s skruostas ir tada jos paklausė kas nutiko. M. jai pasakiusi, kad O. jai sudavė. Tai patvirtino, dar vienas berniukas P., kuris buvo kartu su M.. Jis pasakė, kad O. mušė. Nurodė, kad kitų grupės vaikų apie įvykį nieko neklausė, o klausė tik P., kadangi jis geriausiai kalbėjo. M. jai sakė, kad A. gulėjo ant žemės, o ji bėgdama už jo užkliuvo. Ji sakė, kad tai įvyko netyčia ir ji nenorėjo jam įspirti į akį. Sakė, kad O. paprašė A. atsilyginti ir dar pati mušė, sudavė ranka per veidą, nes A. nepakankamai stipriai trenkė. Povilas irgi sakė, kad O. M. trenkė per veidą. Kas atėjo pasiimti M.s iš darželio tą dieną ji neatsimena, lyg ir D. atėjo pasiimti. Mano, kad jam ji vakare pasakė apie garso įrašą ir davė jį paklausyti, o kitą dieną, garso įrašą įrašytą į USB atmintinę dar davė A. mamai. Dėl šio įvykio ji nesikreipė į darželio direktorę, nes manė, kad nieko nebus imtasi, tik vaikai bus iškelti iš grupės. Apie smurtą prieš M. ji suprato iš garso įrašo ir tuomet pasitikslino klausdama pas vaikus. Pažymėjo, kad direktorė dėl jos darbo kokybės jai jokių pastabų nesakė, jokių drausminių nuobaudų ji neturi. Pažymėjo, kad auklėtoja O. B. yra priekabi, konfliktiška, niekas su ja nenori dirbti, su bendradarbiais jie nesutaria, o kai ateidavo tėvai, jos elgesys pasikeisdavo, ji pradėdavo vaikus myluoti, nešioti.

Liudytoja R. L. nurodė, kad ji dirba logopede darželyje, kuriame dirba ir kaltinamoji. Teigė, kad įvykio dieną ji buvo atėjusi į grupę, tačiau nerado vaiko, dėl kurio atėjo ir išėjo. Netrukus pagalvojo, kad jai reikia paklausti vaiko mamos telefono numerio, todėl grįžo į grupę, užsirašė telefoną. Nurodė, kad kai atėjo į grupę, joje buvo vaikai ir auklėtoja, o auklytės nebuvo. Kai grįžo paklausti mamos telefono numerio, jokio konflikto ji nematė, vaikai sėdėjo gražiai, auklėtoja kalbėjo su vaikais. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu ji sakė ne taip kaip parašyta, kadangi tyrėja blogai užrašė jos parodymus, o ji neperskaičiusi juos pasirašė. Nurodė, kad teismas turėtų tikėti šiandienos jos parodymais.

Liudytojas D. D. nurodė, kad jis yra K. P. draugas. Teigė, kad jam paskambino moteris ir pasakė, kad reikia pašnekėti apie auklėtoją. Po darbo, kap įprastai apie 16.30 val. jis nuėjo pasiimti M.s ir su ta moterimi susitiko prie darželio. Ji jam davė paklausyti garso įrašą, iš kurio jis suprato, kad M. trenkė ir ji pradėjo verkti. Teigė, kad grįžęs namo papasakojo apie įrašą Karolinai. Nurodė, kad tą vakarą pasiėmęs M. jis nematė jokių žymių ant jos veido, todėl tiesiog paklausė jos, ar kažkas buvo. M. jam pasakiusi, kad jai trenkė auklėtoja O. per veidą dėl to, kad ji susipyko su berniuku. Daugiau M. nieko nepasakojo ir šia tema su ja daugiau jis nekalbėjo. Nurodė, kad M. tą vakarą elgėsi įprastai, tačiau jo manymu ji bijojo pasakoti apie įvykį, jautėsi kalta.

Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) direktore. Nurodė, kad 2016-12-16 į ją kreipėsi M.s ir A. mamos su skundais, kad auklėtoja O. B. panaudojo prieš vaikus fizinį ir psichologinį smurtą. Tą pačią dieną ji sudarė konfliktinės situacijos sprendimo darbo grupę, į kurią įtraukė pavaduotoją, psichologę, socialinę pedagogę ir vieną auklėtoją metodininkę. 2016-12-19 įvyko pirmasis tos darbo grupės posėdis, į kurį buvo pakviesta ir auklėtoja O. B., kuri turėjo pasiaiškinti kas įvyko 2016-12-13 jos grupėje. Ji paaiškino, kad vaikai susimušė, M. nuskriaudė A., tada ji pasikvietė abu vaikus ir liepė A. suduoti M., dėl ko M. pradėjo verkti. Auklėtoja nurodė, kad ji prieš vaikus nesmurtavo. O. B. sakė, kad M. yra labai judri mergaitė, agresyvi, mušanti, skriaudžianti kitus vaikus. Direktorė nurodė, kad paklausus apie grupės mikroklimatą kitos grupės auklėtojos St. P., ji paneigusi, kad M. yra agresyvi ir nurodžiusi, kad su vaikais reikia tik užsiimti ir jie elgiasi labai normaliai. St. P. pasakiusi, kad ji neturi jokių priekaištų nei M., nei A., nei kitiems grupės vaikams ir, kad apie incidentą ji nieko nėra girdėjusi. Auklėtojos padėjėja E. G. paaiškino, kad tai ji padarė garso įrašą. E. G. paaiškino, kad ji tuo metu buvo išėjusi vaikams atnešti pietus, o auklėtoją O. B. grupėje paliko kalbančią su logopede R. L.. E. G. nurodė, kad grįžusi rado verkiančią M., jos veidukas buvo paraudęs, žandukas raudonas. Ji paklausė kas įvyko ir vaikai pradėjo pasakoti, kad M. susimušė su A.. Direktorė nurodė, kad 2016-12-22 ji gavo iš Švietimo skyriaus vedėjo peradresuotus skundus, kad ji ištirtų šį atvejį. 2016-12-22 ji darbo grupės narius supažindino dar kartą su gautu skundu ir pasikvietė M.s mamą, kuri papasakojo, kad jai dukra viską pasakojo, sakė, kad auklėtoja ne tik psichologinį smurtą panaudojo, tuos baisius žodžius prieš mergaitę, bet ir fizinis smurtas buvo panaudotas. Ji pasiūliusi pervesti M. į kitą grupę, tačiau mama atsisakė. Nurodė, kad 2016-12-22 ji įteikė auklėtojai raštą, kuriuo pareikalavo pasiaiškinti, kas įvyko 2016-12-13. Gavo iš O. B. atsakymą, kad ji negali pateikti pasiaiškinimo, kadangi rašte nėra išdėstyta jokių faktinių aplinkybių, teisės aktų normų kurias ji įtariama pažeidus. Tuomet auklėtoja nuo 2017-02-01 iki 2017-05-05 turėjo nedarbingumą, o 2017-05-08 jai buvo įteiktas pakartotinis reikalavimas pasiaišknti dėl darbo drausmės pažeidimo. Tuomet auklėtoja parašė, kad vaikai žaidė ant kilimo, o ji su kita mergaite bendravo prie darbo stalo, kai atbėgo A. šaukdamas, kad M. spyrė į akį ir rodė, kad M. atėmė jo žaislą. Auklėtoja įsakmiu tonu liepė atiduoti žaislą, mergaitė neatidavė ir tada kiti vaikai pradėjo iš M.s traukti tą žaislą. Auklėtoja nurodžiusi, kad tikrai nepamena, kad būtų vartojusi žodžius „parazitka, duok į snukį“, nes jos žodyne tokių žodžių nėra. Taip pat D. P. nurodė, kad sausio mėnesį buvo sudaryta savivaldybės administracijos direktoriaus darbo grupė, kurioje dalyvavo administracijos direktoriaus pavaduotojas, juristas, vaiko teisių skyriaus specialistė, švietimo skyriaus atstovas, mamos ir konfliktinės situacijos darbo grupė. Ši darbo grupė nusprendė, kad atleisti auklėtoją nėra teisinio pagrindo ir kad bus laukiama teismo sprendimo. Pasikonsultavus su švietimo skyriaus vedėju ir atsižvelgus į tai, kad toks O. B. elgesys yra užfiksuotas pirmą kartą, buvo pasiūlyta auklėtojai skirti pastabą, todėl ji 2017-05-26 įsakymu paskyrė O. B. švelniausią nuobaudą - pastabą. Nurodė, kad O. B. ir E. G. 2016-12-19 buvo perkeltos į kitas grupes, tačiau vėliau O. B. buvo grąžinta į (duomenys neskelbtini) grupę. Nurodė, kad po įsakymo dėl nuobaudos skyrimo priėmimo O. B. ir toliau dirbo lopšelio grupėje, nors iš jos grupės yra išsibraukę nemažai vaikų, tėvams nurodant, kad netinka auklėtojos bendravimas su vaikais, kad jie nenori apie tai kalbėti. Prašymuose buvo nurodoma, kad pageidauja pereiti į kitą grupę dėl asmeninių priežasčių, bet tėvai žodžiu pasakydavo, kad netinka auklėtojos bendravimas su vaikais. D. P. taip pat nurodė, kad prieš kelis metus yra buvę žodinių nusiskundimų auklėtojos O. B. atžvilgiu, būdavo, kad grupės tėvai surenka parašus ir prašo pakeisti auklėtoją. 2016-12-22 buvo padarytas grupės tėvų susirinkimas norint išsiaiškinti grupės mikroklimatą ir išklausyti tėvų nuomonę, o kitą dieną 13 (duomenys neskelbtini) grupės vaikų mamų atnešė prašymą nušalinti auklėtoją. Po gauto prašymo gavimo O. B. buvo perkelta į lopšelio grupę. Taip pat direktorė nurodė, kad O. B. yra impulsyvi, ambicinga, turinti tik savo nuomonę, nepriimanti jokių pastabų, jokios kritikos ar pasiūlymų, ji visada užsiima gynybine pozicija. Šiaip aktyvi auklėtoja, dalyvauja konkursuose, programas vykdo, visus reikalavimus atitinka, visus vertinimus padaro, dalyvauja seminaruose, kelia kvalifikaciją, tačiau charakteris jos aštrus. Nurodė, kad šiuo metu vaikų tėvai nenori, kad ši auklėtoja dirbtų su jų vaikais, todėl dabar ji yra nušalinta nuo tiesioginio darbo su vaikais. Taip pat nurodė, kad darbo grupė tirdama įvykį vaikų neapklausė, kadangi psichologė patarė neapklausti vaikų, kadangi jie dar per maži. Auklėtojai O. B. drausminė nuobauda buvo paskirta už žodžius „duok į snukį“, „parazitka užmušiu tave“, už psichologinį vaikų smurtą, už tokius auklėjimo metodus, tačiau kad ji sudavė vaikui ji tokių įrodymų neturi.

Liudytoja G. A. teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad kaltinamąją O. B. pažįsta, kadangi jos sūnus A. A. pas ją lankė darželį, ji dirbo auklėtoja. Teigė, kad dar iki įvykio ji kelis kartus buvo aptikusi auklėtoją O. B. netinkamai elgiantis. Kartą palikusi vaiką grupėje ir eidama į lauką išgirdo baisų triukšmą, kadangi rėkė auklėtoja, vaikas rėkė, kažkas daužėsi. Ji apie įvykį pranešė direktorei, kuri pasakė, kad jai viskas žinoma, kad yra neklaužada vaikas, su kuriuo nesusitvarko. Vėliau kelis kartus pastebėjo, kad kai ateina pasiimti vaiko ir dirba kita auklėtoja grupėje būna tylu, ramu, o kai dirba ši auklėtoja, būna pastovus triukšmas. Nurodė, kad auklytė E. jai pasiūlė pastebėti, gal A. kažką sako apie auklėtoją. Teigė, kad apie 2016-12-13 įvykusį incidentą, niekas jai nieko nepasakė. Tik kitą dieną atėjus į darželį E. paklausė, ar A. nieko nesakė apie vakar įvykį ir pasiūlė vaiko paklausti, kas vakar įvyko. Liudytoja nurodė, kad grįžusi namo ji paklausė vaiko kas vakar įvyko, iš kur pas jį atsirado žaizdelė. Vaikas jai atsakė, kad kai jie žaidė jam M. įspyrė, o tada O. M. trenkė į snukį. Kitą dieną padėjėja E. davė jai paklausyti įrašo. Išklausiusi garso įrašą ji paskambino K. P. ir išklausė su ja duotą garso įrašą. 2016-12-16 jos parašė skundą darželio direktorei ir į švietimo skyrių. Nurodė, kad direktorė gavusi skundą pasakė „nu dabar prisidirbo O.“. Teigė, kad niekas nenorėjo paimti ir išklausyti garso įrašo, nei direktorė, nei švietimo skyrius. Po to darželyje buvo sudaryta komisija, kur aptarė kaip viskas buvo, bet garso įrašo taip pat niekas neklausė. Liudytoja teigė, kad paklausus direktorės kur jai vesti vaiką, direktorė atsakiusi, kad O. ir toliau dirba toje grupėje ir pasiūlė vesti toliau pas O., todėl ji dvi savaites visai nevedė vaiko į darželį. Po mėnesio, kadangi niekas nieko nedarė, jos pakartotinai parašė skundą vaikų teisėms. Buvo vėl sudaryta komisija ir jai buvo pasiūlyta vesti A. į darželį iki pietų, kol dirba kita auklėtoja, o kai dirba O., pasiimti į namus. Ji taip dvi savaites ir vesdavo į daželį vaiką tik tuomet, kai dirbdavo kita auklėtoja. Liudytoja papildomai nurodė, kad nuo rugsėjo mėnesio O. B. buvo jos vaiko pagrindinė auklėtoja, tačiau dėl vaiko ji daugiau bendraudavo su kita auklėtoja Stasele.

Liudytoja A. J. nurodė, kad įvykio metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) auklėtojos padėjėja, tačiau 2016-12-13 įvykio metu nebuvo O. B. padėjėja. Teigė, kad 2016-12-13 ji dirbo, tačiau nebuvo grupėje kai įvykis įvyko, o į grupę atėjo jau po visko. Ką tiksliai pamatė atėjusi į grupę ir ko ten atėjo ji negali pasakyti, nes neatsimena. Atėjusi ji turėjo matyti ir auklėtoją ir vaikus, bet ji neatsimena to vaizdo kaip ten buvo. Kokie buvo santykiai tarp E. ir O. pasakyti negali, mano, kad tik darbiniai. Teigė, kad kai ji dirbo auklėtojos O. B. padėjėja, auklėtoja nemušė ir nebardavo vaikų, kiek ji matė, auklėtoja elgėsi normaliai.

Liudytoja S. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji dirba auklėtoja (duomenys neskelbtini). Teigė, kad apie įvykusį incidentą ji nieko negali pasakyti, nes kai atėjo į darbą po pietų, jos niekas nieko neinformavo. Apie įvykį ji teigė sužinojusi tik tada, kai kitą dieną paskambino kažkieno mama ir paklausė, ar O. dirbs. Teigė, kad 2016-12-13 ji nieko nepastebėjo, tai buvo eilinė diena. Nurodė, kad tik kai sužinojo apie įvykį, tada prisiminė, kad tą dieną M. atsikėlusi po pietų miego ją pamačiusi pasakė „oi kaip gerai, aš jos nebijau“. Tačiau tą pačią dieną po pietų miego jokių kalbų apie įvykį nebuvo. Nurodė, kad su E. puikiai sutaria, dėl darbo kokybės nusiskundimų jai neturi. Jokių nusiskundimų dėl auklėtojos O. B. elgesio ji negirdėjo, vaikai jai nieko nepasakodavo apie auklėtoją. Jos santykiai su O. geri. Nurodė, kad ant A. jokio sužalojimo, jokios raudonos dėmelės ant veido nematė.

Teisiamojo posėdžio metu išklausomas byloje esantis garso įrašas.

2016-12-28 gautas K. P. protokolas-pareiškimas dėl smurto prieš mažametę dukterį M. M. (b.l. 4-6).

Iš 2017-04-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-407 (17) matyti, kad yra nufiltruotas, pagerintos kokybės tiriamasis garso įrašas 20161213_001_(nufiltruotas).wav įrašytas į kompaktinį diską „Verbatim“ CD-R 700MB 52x80 min, ant kurio ranka juodai užrašyta „20161213_001_(nufiltruotas).wav“. Tiriamojo garso įrašo stenograma pateikta priede (b.l. 48-60).

Mažametė nukentėjusioji M. M. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji M. M., jai 5 metai. Jos gimtadienis jau buvo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) H su mama. Lanko darželį, vaikų darželyje daug. A. O.. Jos grupėje yra berniukas A.. Būna, kad su juo žaidžia. A. O. gera. G. spyrė A. į akį, spyrė su koja. A. skaudėjo, verkė. Tada A. mušė G. stipriai. O. pamokė A. mušti G.. Tada G. su A. apsiverkė. G. verkė, nes norėjo mamytės. Kai spyrė į akį, tada G. norėjo į namus ir išėjo. A. verkė ir jam skaudėjo akį. O. sakė, kad A. mušti pamokė G.. Galvojo, kad G. muša A.. Ji O. pasakė, kad muša A.. O. mušė G.. Tada A. spyrė G.i į akį. Ji pasakė O., kad A. mušė G.i į akį. O. pyko ant A.. Ant jos O. nepyko. Tada A. nuėjo pas mamytę. O. barė tik M., jos nebarė. G. jai su koja spyrė į akį. Tada O. barė G.. Ji pasakė O., kad G. jai įspyrė į akį. O. pasakė, kad pabars G.. Ji norėjo pas mamytę ir pasakyti, kad G. jai įspyrė. O. pasakė, kad G. jai įspirtų į koją. A. yra jos draugas. Ji nėra susipykusi su darželio draugais, su Augustu nėra susipykusi. Su draugais savo žaislais dalinasi. O. pamoko, kaip dalintis žaislais. Kai susipyksta su draugais darželyje, mamytei papasakoja. Papasakojo, kad G. jai įspyrė į akį. Kai susipyko su A., nepasakojo. Būna, kad O. pasodina vaikus ant kelių. O. nei rėkia, nei bara, nesimuša. O. būna tik linksma. Jos mamytei O. nepatinka, dėl ko- nežino. Jai O. nepatinka dėl to, kad ją barė. Sakė kažkokiais žodžiais. Į klausimą, kas buvo su O. atsitikę, nurodė, kad nežino, O. jai nieko nepadarė (b.l. 34).

Kaltinamoji duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji su At. dėliojo dėlionę, kai staiga A. pašoko verkdamas, kad M. jam spyrė į akį. Berniukas akytės neatmerkė, apžiūrėti neleido, todėl ji labai išsigando, pagalvojo, kad akytę išdūrė, kad reikės kreiptis pas gydytoją. Teigė, kad mergaitę ji barė, buvo šoko būsenoje. Teigė, kad išklausius garso įrašą jai pasidarė labai gėda, kad taip šaukė, labai gailisi ir atsiprašo už savo rėkimą, tačiau nurodė, kad mergaitės ji tikrai nemušė. Teigė, kad žodžius „matai gavai atgal, jam irgi skauda“ ji pasakė, nes gal berniukas M. pastūmė, gal ją berniukas tas aptalžė. Teigė, kad A. gal žaislą atiminėjo ir gal pastūmė tą mergaitę, todėl ji verkė. „Gavai atgal, jam irgi skauda“ turbūt ji pasakė nes A. pastūmė ar užgavo M.. Iš kur atsirado tas pliaukštelėjimo garsas įraše ji nežino, ji tikrai nieko nemušė. Teigė, kad po jos žodžių „duok į snukį stipriai“ turbūt A. M. sudavė. Jos žodžiai „a va dabar skaudėjo“ buvo pasakyti gal po to kai A. M. pastūmė atėmė žaislą, gal kažkiek aptalžė.

Kaltinamosios O. B. parodymai apie tai, kad ji prieš M. M. nesmurtavo, tik ant jos šaukė, o M. turbūt sudavė ir ją pastūmė kitas vaikas – A. A., todėl mergaitė pradėjo verkti, yra vertinami kritiškai ir atmetami, kaip prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms nustatytoms bylos nagrinėjimo teisme metu. Tiek iš liudytojais apklaustų E. G., D. D., K. P. parodymų duotų teismo posėdžio metu, kurie iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais jų parodymais, matyti, kad paklausta apie įvykį mažametė M. M. visiems šiems liudytojams nurodė, kad ji susipyko ar užgavo berniuką A., todėl auklėtoja O. jai trenkė per veidą. Minėtas įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta A. mama G. A., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad paklausus vaiko kas vakar įvyko, iš kur pas jį atsirado žaizdelė, vaikas jai atsakė, kad kai jie žaidė jam M. įspyrė, „o tada O. M. trenkė į snukį“. Nors minėtų liudytojų parodymai apie fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją yra netiesioginiai, t.y. jie patys įvykio nematė, o tik paliudijo ką apie įvykį jiems sakė nukentėjusioji mažametė, tačiau minėtus įrodymus patvirtinta ir tiesioginiai byloje esantys įrodymai – pati mažametė nukentėjusioji M. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu papasakojo apie darželyje tarp A. ir menamos mergaitės Gretos įvykusį konfliktą ir kad auklėtoja O. mušė menamą mergaitę G.. Įvertinus nukentėjusiosios amžių – įvykio ir apklausos metu M. M. buvo 4 m., tai, kad jos apklausa buvo vykdoma praėjus beveik 2 mėnesiams po įvykio, įvertinus jos protinio išsivystymo lygį, jos supratimą, būdingus amžiaus ir individualius ypatumus, bei, tai kad iš liudytojų K. P. ir D. D. parodymų matyti, jog mergaitė apie įvykį nenorėjo kalbėti, jautėsi kalta, lyg ir pradėjo teisintis dėl berniuko sumušimo, teismas daro išvadą kad nukentėjusioji M. M. save sutapatina su menama jos parodymuose mergaite G.. Be to, teismo vertinimu paminėtą įvykio eigą patvirtina ir liudytojos K. P. nurodytas pastebėtas pasikeitęs vaiko elgesys, t.y. ji nurodė, kad nors dukra į darželį eidavo noriai, bet kitą dieną po įvykio dukra M. į darželį eiti nenorėjo, o vėliau, kai pamatydavo, kad dirba O., o ne kita auklėtoja, ji į grupę jau eidavo nenoriai. Minėtas aplinkybes patvirtina ir auklėtojos padėjėjos E. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, kur ji teigia, kad įvykio dieną po pietų miego ji pastebėjo, kad buvo raudonas M.s skruostas ir tada jos paklausė kas nutiko, o M. jai pasakiusi, kad O. jai sudavė. Nors kitos liudytojos, tiek atėjusi po pietų dirbti auklėtoja S. P., tiek po įvykio užėjusi į grupę kitos grupės auklėtojos padėjėja A. J. duodamos parodymus nurodė, kad nieko ypatingo tą dieną grupėje nepastebėjusios, jokių sužalojimų ar paraudimų nei ant M.s nei ant A. veidų nemačiusios, tačiau teismo vertinimu tai nepatvirtina fakto, kad nebuvo smurtauta prieš mažametę sukeliant jai fizinį skausmą, kadangi remiantis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas. Pažymėtina, kad fizinis skausmas apibūdinamas kaip nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.