Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-563-1013/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-10
Bylos Nr.
e1-563-1013/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00110-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
I. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-563-1013/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00110-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.2; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent: jis, ne vėliau kaip 2019 m. spalio mėn. 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Ukrainoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 40 eurų įgijęs žinomai netikrą dokumentą – Rumunijos asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), išduotą V. B. vardu, šį dokumentą laikė prie savęs ir gabeno iki 2019 m. spalio 24 d. 13.55 val., kol Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudojo – dokumentų patikrinimo metu pateikė Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. K. parodė, kad 2019 metų spalio mėnesį, negali tiksliai pasakyti, kada, jis buvo Ukrainoje. Jis norėjo išvykti į Angliją užsidirbti pinigų, nes Ukrainoje jis nedirbantis, o pinigų pragyventi reikia. Jis apytiksliai prieš mėnesį oficialiai kreipėsi į Didžiosios Britanijos ambasadą, Kijeve, dėl vizos išdavimo, tačiau vizos neišdavė. Jis norėjo išvykti būtent į Didžiąją Britaniją. Iš nuogirdų sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) mieste, o būtent turguje, gamina klastotus dokumentus. Jam nuvykus į minėtą miestą, turguje, jį pasitiko ukrainietis, vardo ir pavardės pastarojo nežino, tačiau pastarojo kontaktus turi: (duomenys neskelbtini). Iš nuogirdų asmens kontaktus gavo tik iš penkto asmens. Šis jį pasitiko turguje, pasakė, kad jis prieitų prie tam tikros nustatytos vietos prie urnos. Šis jį nufotografavo ir pasakė, kad po kelių dienų ateitų atsiimti jam pagamintą dokumentą. Šis pasakė, jam atėjus pasiimti dokumento, jis bus voke paslėptas prie urnos, turguje. Jam atvykęs atsiimti Rumunijos tapatybės kortelės, paliko pinigus (40 eurų) toje vietoje, kur buvo radęs paslėptą voką su dokumentu. Jis nežinojo, kokio tipo jam bus pagamintas dokumentas, asmuo konkrečiau jo ir neklausė, kokio tipo dokumento jam reikia, tik žinojo, kad jis nori nuvykti į Angliją. Po kelių dienų asmuo jam paskambino ir pasakė, kad jam dokumentas yra pagamintas. Paėmęs Rumunijos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), jis išvyko į Lietuvos Respubliką, autobusu. Asmens duomenys, nurodyti Rumunijos asmens tapatybės kortelėje, jam yra nežinomi, galvojo, kad duomenys bus nurodyti jo. Atvykęs į Lietuvos Respubliką, turėjo prie savęs savo Ukrainos pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasas buvo reikalingas, kad galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką. Atvykus į Lietuvą, savo Ukrainietišką pasą, perdavė autobuso vairuotojui (šio vardo ir pavardės nežino, kontaktų neturi), kuris turėjo vykti į Ukrainą ir ant voko, kuriame buvo jo įdėtas pasas, užrašė vardą S.. Taip padarė todėl, kad jam taip liepė padaryti asmuo, kuris ir pagamino Rumunijos asmens tapatybės kortelę. Jam lėktuvo bilietą ir autobuso bilietą nupirko asmuo, kuris pagamino Rumunijos asmens tapatybės kortelę. Atvykus į Lietuvą, jis turėjo skristi lėktuvu į Helsinkį, o iš Helsinkio į Mančesterį, tačiau pateikus Vilniaus oro uoste Rumunijos tapatybės kortelę pareigūnui, jį sulaikė ir pranešė, kad jo Rumunijos asmens tapatybės kortelė yra suklastota. Jis supranta, kad Rumunijos asmens tapatybės kortelė yra klastota, supranta, kad neteisėtai laikė, gabeno ir panaudojo minėtą dokumentą ir dėl to labai gailisi (b. l. 57-59).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. K. parodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta. Pasilieka prie parodymų, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu. Žino, kokia yra dokumentų išdavimo tvarka ir vykimo į užsienį tvarka. Suprato, kad įsigijo netikrą dokumentą, matė, kad jame yra ne jo asmens duomenys, tačiau jį laikė ir gabeno tarp savo asmeninių daiktų bei ketindamas išvykti į Helsinkį, Vilniaus oro uoste šį dokumentą pateikė pareigūnams. Dėl to, kad padarė nusikaltimą labai gailisi (b. l. 65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad apie atneštą voką su pasu Nr. (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, jog 2019 m. spalio 25 d. jis dirbo Vilniaus autobusų stotyje taksi automobiliu. Po pietų prie jo priėjo Ecoline autobuso vairuotojas, kuris prisistatė vardu D. ir paprašė paslaugos, perduoti voką su pasu. Sakė, kad voką reikia perduoti adresu (duomenys neskelbtini), ir paskambinti ant voko buvusiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Už šią paslaugą jam sumokėjo 20 eurų. D. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną jis paskambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad turi voką, kurį reikia perduoti. Atsiliepęs asmuo atsakė, kad savaitgalį niekas nedirba ir, kad jis atvažiuotų darbo metu. 2019 m. spalio 28 d. jis atvežė jam perduotą voką su jame buvusiu Ukrainos pasu Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad jis perdavė pasą informavo D. (b. l. 29-31).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vyresniojo specialisto R. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atsižvelgiant į neteisėtos migracijos rizikos tendencijas, 2019 m. spalio 24 d., 13.55 val., Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esančiame Vilniaus oro uosto PKP patruliavimo metu išvykimo salėje pasirinktinai buvo patikrinti asmens dokumentai. Asmuo pateikė Rumunišką asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. B. vardu, ir bilietus į Helsinkį reisu Nr. (duomenys neskelbtini), išvykimas 15.35 val. Dokumentų patikros metu įtarimą sukėlė ROU asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2018 m. gruodžio 5 d. Rumunijoje, pateikęs pilietis V. B.. Pilietis pristatytas į antrą kontrolės liniją dokumentų autentiškumui patikrinti. Apklausos metu paaiškėjo, kad asmuo pateikė tariamai suklastotą ROU asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą ROU piliečio V. B. vardu. Rumuniškos apklausos anketos (rumunų kalba) pilietis užpildyti negalėjo. Minėto piliečio telefone buvo rasta UKR piliečio paso nuotrauka. Šis patvirtino, kad tai pastarojo paso nuotrauka ir prisistatė kaip UKR pilietis I. K.. Pilietis su savimi turėjo mažą kuprinę, kurioje buvo tik asmeniniai daiktai (b. l. 9).

Byloje pateiktas pranešimas apie klastotę, kurioje nurodyta, jog dokumentas ROU išduotas V. B. vardu. Dokumentą pirko turguje už 40 Eur. Į Lietuvą pateko iš Ukrainos per Lenkiją autobusu su originaliu Ukrainos pasu, kurio prie savęs neturi. Klastotės požymiai originalus blankas užpildytas kito asmens duomenimis bei pateikėjo nuotrauka (b. l. 10).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta Rumunijos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. B. vardu. Dokumente yra nurodytas asmens kodas (duomenys neskelbtini). Dokumentas yra 105x74 mm dydžio plastikinė kortelė, kurios averso pusėje yra valstybės pavadinimas „Rumunija“, dokumento pavadinimas „Asmens tapatybės kortelė“ surašyti trimis kalbomis, dokumento savininko ir kortelės duomenys, asmens iki krūtinės spalvota nuotrauka bei mašininio nuskaitymo zona. Reverso pusėje išspausdintų duomenų nėra (b. l. 13-17).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvados Nr. 109(KTS)-108 duomenimis, pateikta tirti Rumunijos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. B. vardu, yra pagaminta ne pagal Rumunijos asmens tapatybės kortelės blankų gamybos reikalavimus ir ji yra netikra. Pateiktoje tirti Rumunijos asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje V. B. vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (b. l. 20-22).

Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta Finnair įlaipinimo kortelė – dokumente nurodytas keleivis B. V., skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini), įlaipinimo laikas 15.35 val., išvykimo data – 2019 m. spalio 24 d. 16.05 val., vykimo maršrutas – iš Helsinki Vantaa į Manchester Airport. Atvykimo į Mančesterį data ir laikas – 2019 m. spalio 24 d. 17.00 val. (b. l. 23-26).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad M. K. pateikė I. K. vardu išduotą Ukrainos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio asmens kratos protokolo matyti, kad I. K. savanoriškai atidavė visus su savimi turėtus daiktus (b. l. 40-41).

Apžiūros protokolo duomenimis buvo apžiūrėtas iš I. K. paimtas mobilusis telefonas „iPhone“, telefono nuotraukų galerijoje rasta Ukrainos paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto I. K. vardu, nuotrauka (b. l. 44-47).

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis I. K. gabeno ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jis pripažino savo kaltę dėl žinomai netikro dokumento gabenimo ir panaudojimo. Apklausos metu jis parodė, kad iš nuogirdų sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) mieste, o būtent turguje, gamina klastotus dokumentus; jam nuvykus į minėtą miestą, turguje jį pasitiko ukrainietis, kuris jį nufotografavo ir pasakė, kad po kelių dienų ateitų atsiimti jam pagamintą dokumentą, kuris bus paslėptas voke turguje prie urnos; atvykęs atsiimti Rumunijos tapatybės kortelės, paliko pinigus (40 eurų) toje vietoje, kur buvo radęs paslėptą voką su dokumentu. Kaltinamasis I. K. turėjo su savimi netikrą dokumentą iki tol, kol jis pateikė dokumentą 2019 m. spalio 24 d., 13.55 val., Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pasienio kontrolės punkte. Taigi kaltinamasis I. K., žinodamas, kad Rumunijos tapatybės kortelė yra netikras dokumentas, sąmoningai jį su savimi turėjo ir gabeno, kol galiausiai jį panaudojo Vilniaus oro uoste. Aplinkybę, jog I. K. turėta Rumunijos asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), išduota V. B. vardu, netikra, patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 109(KTS)-108. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojo M. K. parodymai, R. L. tarnybinio pranešimo duomenys, pranešimas apie klastotę, daiktų apžiūros protokolai ir kiti byloje esantys įrodymai.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, kad I. K. ne vėliau kaip 2019 m. spalio mėn. 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Ukrainoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 40 eurų įgijęs žinomai netikrą dokumentą – Rumunijos asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), išduotą V. B. vardu, šį dokumentą laikė prie savęs ir gabeno iki 2019 m. spalio 24 d. 13.55 val., kol Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo – dokumentų patikrinimo metu pateikė Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnui. Tokie tyčiniai kaltinamojo I. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis I. K. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, pritaria prokurorės siūlomai arešto bausmei.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į I. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį I. K. – vedęs, anksčiau neteistas (b. l. 85-86), administracine tvarka nebaustas (b. l. 89), nedirbantis, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam I. K. už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant kiek didesnį nei bausmės minimumas dydį – 30 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam I. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 20 parų arešto bausmė.

I. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 24 d. 13.55 val. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo suimtas 20 dienų, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 25 d., todėl minėtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus vienai arešto parai, įskaitytinas į galutinę I. K. skirtą bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti:

1) Rumunijos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. B. vardu (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotini Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui kaip metodinė priemonė specialistų tarnybinėje veikloje;

2) Finnair įlaipinimo kortelė, skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėta į voką ir prisegta prie bylos viršelio) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. K., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. K. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, I. K. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d., vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai arešto, ir laikyti, kad I. K. paskirtą bausmę yra atlikęs.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti:

1) Rumunijos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. B. vardu (įdėtą į voką ir prisegtą prie galinio bylos viršelio) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje;

2) Finnair įlaipinimo kortelę V. B. vardu, skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie galinio bylos viršelio) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Šėlienė