Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 1 metų laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi ir skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatliko,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtą ir tvarką, o būtent: 2016 m. lapkričio 5 d. apie 16⁵⁰ val. viešoje vietoje – prie kultūros namų, esančių Tryškių g. 11, Raudėnų k., Šiaulių r., tyčia sudavė nukentėjusiajam R. Š. ne mažiau kaip 7 smūgius į galvos sritį, padarydamas jam muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimus kaktoje, kairiame skruoste, nosies dešinės šnervės sparnelyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad prieš įvykį su nukentėjusiuoju sėdėjo jo mašinoje ir gėrė. R. Š. sėdėjo už vairo, jis (R. P.) - šalia keleivio vietoje. Dėl kažkokio nepatikusio žodžio R. Š. pirmas sudavė jam, o tada jis (R. P.) kumščiu ir galva sudavė atgal R. Š. į galvą. Gali būti, kad sudavė jam visus (kaltinamajame akte nurodytus) smūgius. Paskui R. Š. išlipo iš savo mašinos ir, krisdamas ant asfalto, nusibrozdino veidą. Kiek pamena, draugas vartaliojosi. Ramūnui pasakė: „Nebesimušam“, ir norėjo duoti „penkis“, bet R. Š. turbūt pagalvojo, kad jis vėl nori muštis, ir įlindo į tarpą. Atėjo R. P., nes pamatė, kad jie abu kruvini, nors jau nebesimušė, ir liepė liautis. Po to lauke jis (R. P.) su R. Š. dar išgėrė. Toliau jis gėrė namuose su R. P., bet be Ramūno. Eidamas iš namų, įvykio vietoje vienu matu matė greitąją ir policiją. Po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, ligonių kasai atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Būdamas blaivus nebūtų mušęs draugo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. paaiškino (b. l. 110-111, 115-116, 122-123), kad 2016 m. lapkričio 5 d. nuo 14³⁰ val. buvo su R. Š. jo automobilyje prie kultūros namų Tryškių g. 11, Raudėnų k., Šiaulių r., ir gėrė alkoholį. Nepamena tikslaus laiko, buvo vakaras, galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytas laikas – 16⁵⁰ val., kai tarp jų kilo konfliktas. Nepamena, dėl ko susipyko, nes abu buvo neblaivūs. Atsimena, kad nuo R. Š. gavo vieną nestiprų smūgį. Susinervinęs sudavė Ramūnui į veido sritį. Nėra tikras, ar R. Š. sudavė jam smūgius ir kiek. Mano, kad vis dėlto sudavė, nes jam (R. P.) bėgo kraujas. Tačiau galėjo susižaloti, nes buvo girtas ir griuvinėjo. R. Š. taip pat buvo kruvinas. Įvykio vietoje taip pat buvo R. P.. R. P. negėrė, nesimušė, bandė skirti jį ir R. Š.. Daugiau asmenų nebuvo.

Matė, kad muštynių metu pro šalį pravažiavo pažįstamo A. V. sidabrinės spalvos automobilis „Audi“. Tuo metu jis sniegu šluostėsi kraują, muštynės jau buvo pasibaigusios. Nematė, ar automobilis sustojo, kas vairavo automobilį: A. V., ar jo sugyventinė O. R..

Su R. P. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, po to abu nuėjo į jo (R. P.) namus gerti. Gailisi, kad padarė nusikaltimą. Mano, kad alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams, nes yra karšto būdo, todėl būdamas blaivus greičiausiai būtų susimušęs su R. Š..

Motyvuojamoji dalis

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Nukentėjusysis R. Š. parodė (b. l. 25-26, 34-35, 122-123), kad 2016 m. lapkričio 5 d. apie 16¹⁵ val. prie Kultūros namų, Raudėnų k., Šiaulių r., jį sumušė R. P.. Kaltinamasis sudavė jam kumščiais ir kojomis apie 10 smūgių į galvos sritį. Šalia buvęs R. P. bandė juos skirti, smūgių nesudavė. Buvo neblaivus, todėl neprisimena, dėl ko kilo konfliktas. Nežino, ar dar kas nors matė muštynes. Pirminėje paklausoje buvo nurodęs, kad jį sumušė du nepažįstami vyrai, tačiau vėliau pabendravo su R. P. ir sužinojo, kad jį sumušė vienas R. P.. Tuo metu abu buvo apsvaigę, niekas kitas jo nemušė. R. P. pažįsta 5 m. Šiuo metu jų santykiai geri, neturi pretenzijų kaltinamajam.

Liudytojas R. P. parodė (b. l. 47-48), kad gerai pažįsta R. P. ir iš matymo pažįsta R. Š.. Per įvykį buvo išgėręs alkoholio, bet nedaug, todėl viską gerai atsimena. 2016 m. lapkričio pradžioje, tikslios datos ir laiko nepamena, tuo metu beveik temo, Raudėnų k. ėjo pro Kultūros namus. Pamatė besistumdančius, vienas ant kito šaukiančius R. P. ir R. Š.. Neprisimena, ką jie šaukė. Nematė smūgių, tik susistumdymą. Matė, kad R. Š. veidas buvo kruvinas, nuo mėlynių ištinęs. R. Š. nebuvo nukritęs, stovėjo ant kojų. R. P. veidas taip pat buvo kruvinas. Jis (R. P.) nesudavė smūgių. Matydamas, kad R. Š. smarkiai sumuštas, stūmė juos vieną nuo kito, lindo tarp jų, prašė liautis. R. P. ir R. Š. nusiramino. Po to su R. P. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio ir į jo (R. P.) namus gerti. R. Š. liko muštynių vietoje. Vėliau matė, kad atvažiavo policija ir medikai. Neatsimena, ar R. Š. prašė iškviesti medikus. Mano, kad daugiau žmonių aplink nebuvo.

Liudytoja O. R. parodė (b. l. 44), kad 2016 m. lapkričio 5 d. apie 17⁰⁰ val. automobiliu važiavo pro Kultūros namus, esančius Tvenkinio g. 1, Raudėnų k., Šiaulių r. Matė 4-5 asmenis. Vienas vyras buvo kruvinas, stovėjo ir sniegu valėsi veidą. Nematė, kaip jis buvo sumuštas, kas jį sumušė. Tuo metu jie nesimušė, tik šaukė vienas ant kito. Buvo prieblanda, veido bruožų neįsidėmėjo. Paskambino į pagalbos centrą ir iškvietė medikus.

Liudytojas G. Žemulis parodė (b. l. 39-40), kad 2016 m. lapkričio 5 d. patruliavo su vyr. patruliu G. Gulbinu. Apie 16⁵⁰ val. gavo pranešimą, kad prie kultūros namų Tvenkinio g., Raudėnų k., Šiaulių r., tarp keturių asmenų vyksta muštynės, vienas jų stipriai sumuštas. Apie 17⁰⁸ val. nuvyko į įvykio vietą ir prie pastato, esančio Tvenkinio g. 1, rado R. P. ir R. Š.. Vyrai nurodė, kad nekvietė policijos, niekam neturi pretenzijų. R. P. paaiškino, kad yra R. Š. draugas, apgynė jį nuo užpuolikų. Vyrai atsisakė nurodyti, kur užpuolikai nuėjo, kas jie buvo, kiek jų buvo. R. Š. buvo labai girtas, dėl girtumo nieko negalėjo paaiškinti apie įvykį, nenorėjo rašyti pareiškimo. Jis jautėsi blogai, ant veido matėsi mėlynės, todėl išvyko į ligoninę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 1501/2016(04) teigiama (b. l. 55-56), kad R. Š. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste ir nosies dešinės šnervės sparnelyje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Jie nėra būdingi griuviminei traumai, jiems padaryti reikėjo septynių smūgių bukais daiktais. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje R. Š. alkotesteriu patikrintas girtumas, alkotesterio parodymas – 2,77 promilės.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. pranešime (b. l. 76) sakoma, kad 2016 m. lapkričio 5 d. 16⁵¹ val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas O. R. skambutis dėl muštynių adresu Tvenkinio g. 1, Raudėnų k., Šiaulių r.

Apžiūros protokole (b. l. 77-79) aprašytas O. R. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis (b. l. 14-18) užfiksuota įvykio vietos – Tryškių g. 11, Raudėnų k., Šiaulių r., apžiūra.

konstatuoja:

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs nepagarbos visuomenei demonstravimu įžūliu elgesiu ir visuomenės tvarkos bei rimties sutrikdymu. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis mušė nukentėjusįjį „kitų asmenų akivaizdoje“, nes asmenų, kurie būtų matę smūgių sudavimą, nenustatyta. Kitos inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės įrodytos visiškai, abejoti kaltinamojo kalte nėra pagrindo.

Kaltinamajam pagal BK 284 straipsnio 1 dalį inkriminuota veika neperkvalifikuojama į BK 284 straipsnį (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1871, 2016 m. kovo 25 d. redakcija Nr. XII-2277), nes kaltinamojo padėties nelengvina, taigi neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 1-2 d.).

Už viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį įžūliu elgesiu, gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 m. (BK 284 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 82), oficialiai nevedęs. Nuo 2014 m. iki šiol vieną kartą baustas administracine tvarka už šiurkštų KET pažeidimą, du kartus už smulkius pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, vieną kartą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (b. l. 100-103). Vieną kartą teistas už apysunkį nusikaltimą aplinkai ir nesunkų nusikaltimą nuosavybei, du kartus teistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš sugyventinę (b. l. 84-98). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo lemiamos įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Bylą nagrinėjančio teismo nuomone, anksčiau kaltinamajam skirtos laisvės apribojimo bausmės buvo mažai efektyvios. Nors Šiaulių apylinkės teismas, 2016 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu skyrė kaltinamajam 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir bausmės atlikimo metu uždraudė vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholinius gėrimus), naują nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė išgėręs alkoholio. Dar daugiau, Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-3658-900/2016 R. P. nubaudė už pažeidimo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį padarymą, t. y. už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 23 d. vaikų akivaizdoje girtavo, konfliktavo ir nepasirūpino vaikais.

Įvertinęs nusikalstamos veikos priežastį, trukmę, smūgių skaičių ir dislokaciją, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už pastarojo nusikaltimo padarymą galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis (trukmė) parenkamas šiek tiek mažesnis už vidurkį – 9 mėnesiai (BK 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. P. skirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, prieš tai pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio taisykles santykiu 1:2 pakeitus likusią neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį į laisvės atėmimo bausmę, ir skiriama galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaip minėta, kaltinamasis dirba. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamojo įsakymo žinoma, kad R. P. su sugyventine augina tris nepilnamečius vaikus 7, 4 ir 3 metų amžiaus (anuo metu). Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasi faktiškai turi šeimą ir ją išlaiko, teismas atideda laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigodamas kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti (tęsti darbą), o netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, nebent vėl pradėtų dirbti, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių medžiagų), dalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5-6, 10 p.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125-126) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 58-61), prašydama iš R. P., jeigu jis bus pripažintas kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą priteisti 93,35 € turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam R. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Iš 2017 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymo Nr. 515513 kopijos (b. l. 67, 69) matyti, kad nukentėjusysis R. Š. vietoj kaltinamojo R. P. į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą banke sumokėjo 93,35 € už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Civilinio kodekso 6.50 straipsnio 1 dalis leidžia trečiajam asmeniui visiškai arba iš dalies įvykdyti prievolę už skolininką, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Tokiu atveju procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.), o nukentėjusysis įgyja regreso teisę į skolininką reikalauti iš jo Valstybinei ligonių kasai sumokėtos sumos (CK 6.50 str. 3 d., 6.112 str. 1 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinis diskas su liudytojos O. R. garso įrašu, jai skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, kuris prisegtas prie bylos viršelio, – kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. P. skirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. P. skirtą sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, prieš tai pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio taisykles santykiu 1:2 pakeitus likusią neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį į laisvės atėmimo bausmę, ir skirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5-6 ir 10 punktais, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejus) metus, įpareigodamas R. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti (tęsti darbą), o netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, nebent vėl pradėtų dirbti, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių medžiagų), dalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje.

R. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis.

Nutraukti procesą pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2016 m. gruodžio 19 d. civilinį ieškinį dėl 93,35 € turtinės žalos už nukentėjusiajam R. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo priteisimo iš R. P..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinį diską su liudytojos O. R. garso įrašu, jai skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, kuris prisegtas prie bylos viršelio, – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.