Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. M., P. D. L. ir A. M. pareiškimą dėl vaiko tėvo pripažinimo ir vaiko tėvo įregistravimo civilinės būklės aktų registracijos knygose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai I. M., P. D. L. ir A. M. prašo pripažinti, jog I. M. sūnaus G. M. tėvas yra P. D. L., o ne A. M.; nustatyti, kad registruojant pareiškėjai I. M. (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų G. M. civilinės metrikacijos skyriuje, tėvu turi būti nurodomas P. D. L.. Nurodo, kad I. M., esant oficialiai susituokus su A. M., bet faktiškai su juo negyvenant, 2012 m. lapkričio 17 d. gimė sūnus G. M.. Vaiko gimimo liudijimas išduotas Olandijos ambasadoje, gimimo liudijime neįrašytas I. M. sutuoktinis, kadangi pareigūnams buvo paaiškinta, jog biologinis vaiko tėvas yra P. D. L., o ne oficialus sutuoktinis A. M..

Pareiškimą atsisakytina priimti (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

LR CK 3.140 str. 1 d. įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvu gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami LR CK 3.149 – 3.153 str. nurodyta tvarka. Vadovaujantis LR CK 3.141 str. 2 d., jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad vaikas G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimė I. M. esant santuokoje su A. M.. Santuoka tarp pareiškėjų nenutraukta, tai pripažįsta ir pareiškėjai. Pagal CK 3.140 straipsnio 1 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, todėl vaiko G. M., gim. 2012-11-17 tėvu turėjo būti įrašytas tik pareiškėjos sutuoktinis A. M.. Todėl nenuginčijus vaiko motinos sutuoktinio tėvystės, nustatyti vaiko kilmės iš tėvo remiantis tėvystės pripažinimo pareiškimu, negalima. Aplinkybė, kad vaiko gimimo liudijime ambasados darbuotojai neįrašė I. M. sutuoktinio, nėra svarbi.

Tėvystę galima ginčyti CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu vaiko kilmės nustatymas vaiko gimimo liudijime neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Todėl pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip tėvas, bet laikantis save vaiko tėvu. Nagrinėjamu atveju, ginčyti vaiko G. M., gim. 2012-11-17, tėvystę turi teisę tiek pareiškėjas P. D. L., tiek A. M..

Tėvystės pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.141 – 3.145 straipsniai. CK 3.142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. CK 3.144 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių, kurios detalizuoja tėvystės pripažinimo registravimo tvarką, 47 punkte nurodyta, kad tėvystės pripažinimas registruojamas remiantis teismo patvirtintu pareiškimu tik tada, jei vaiko motina mirusi, pripažinta neveiksnia ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar rašytinio sutikimo civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojo akivaizdoje nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję 10 metų. Kadangi pareiškėjų pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo neatitinka nurodytų sąlygų, todėl negali būti nagrinėtinas teisme.

Pažymėtina, kad minėtų taisyklių 48 punkte nurodyta, kad jei tėvystė pripažinta vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, laikančio save vaiko tėvu, bendru pareiškimu, tėvystės pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą bendrą pareiškimą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad tiek vaiko motina, tiek esantis sutuoktinis, tiek vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu, sutinka ir pripažįsta, kad G. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra pareiškėjas P. D. L.. Tačiau bendras pareiškimas, kai vaikas yra gimęs santuokoje, o vaiko tėvu save pripažįsta kitas vyras, o ne vaiko motinos sutuoktinis, yra negalimas. Pagal CK 3.140 str. 5 d. teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, kad vaiko tėvu būtų įrašytas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu galima, tik jeigu vaikas gimė jau išsituokusiai motinai ir po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų. Toks pareiškimas gali būti paduotas iki vaiko gimimo įregistravimo. Iš pareiškimo matyti, kad vaiko G. M. gimimas registruotas ir išduotas gimimo liudijimas. Vaikas gimė I. M. esant santuokoje, kuri iki šiol nenutraukta, todėl vaiko kilmę iš tėvo nustatyti, patvirtinant bendrą pareiškėjų pareiškimą, negalima.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų I. M., P. D. L. ir A. M. prašymas pripažinti, jog I. M. sūnaus G. M. tėvas yra P. D. L., o ne A. M., taip pat nustatyti, kad registruojant pareiškėjai I. M. (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų G. M. Civilinės metrikacijos skyriuje, tėvu turi būti nurodomas P. D. L., yra nepagrįstas, todėl negali būti nagrinėjamas teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti priimti pareiškėjų I. M., P. D. L. ir A. M. pareiškimą.

Nutartis skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.